DNR rekombinacija

Terminas

DNR rekombinacija – genetinės medžiagos pasikeitimas tarp dviejų DNR molekulių. Genetinės rekombinacijos metu dvi dukterinės DNR molekulės susidaro, pasikeičiant genetinei medžiagai tarp dviejų motininių DNR molekulių. Genetinė rekombinacija yra būdinga virusams, prokariotams ir eukariotams. Dėl jos chromosomose vyksta genų persiskirstymas – gamtoje sukuriama genų įvairovė. Genų rekombinacijos atvejus galima suskirstyti mažiausiai į keturias pagrindines rūšis. Homologinė rekombinacija vyksta, kai keičiamasi nukleotidų sekų fragmentais tarp dviejų homologinių DNR molekulių, ar jų homologinių sričių (pvz., perkryža (krosingoveris). Ryšio specifinė rekombinacija yra, kai rekombinacija vyksta tam tikrose DNR vietose tarp specifinių sekų porų, pvz., fago genomo įsiterpimas į bakterinę chromosomą vyksta dėl fago ir bakterijos DNR molekulėse esančių specifinių trumpųjų sekų. DNR perkėlimas (transpozicija) – ji skiriasi nuo kitų rekombinacijos rūšių tuo, kad apima trumpuosius DNR segmentus, neturinčius nuolatinės vietos genome ir galinčius judėti iš vienos chromosomos į kitą arba persikelti toje pačioje chromosomoje iš vienos vietos į kitą. Netaisyklingai rekombinacijai atsirasti nebūtinos nei homologinės sekos, nei žinomi rekombinacijos baltymai. Tokios rekombinacijos metu vyksta netolygus krosingoveris (genų perkryža).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė