DNR hibridizacija

Hibridizacijos metodą 1961 m. įdiegė Solas Spigelmanas (Sol Spigelman). Jau anksčiau buvo žinoma, kad įkaitinus dvispiralę DNR labiau nei jos lydymosi temperatūra, ji pereina į viengrandę formą, o tirpalą lėtai atšaldant, šios grandinės vėl jungiasi ir sudaro dvispiralę struktūrą, turinčią biologinį aktyvumą. Pastebėta, kad mažinant temperatūrą, dvigrandės molekulės susidaro tik tuo atveju, jei DNR buvo išskirtos iš vienos rūšies organizmų arba panašių rūšių organizmų. Remdamasis šiais bandymais, S. Spigelmanas padarė prielaidą, kad mišinyje, sudarytame iš viengrandės DNR ir RNR, turėtų susidaryti DNR-RNR hibridai, jei šių molekulių nukleotidų sekos yra komplementarios. Atlikti bandymai su E. coli fago T₂-mRNR, esančia šeimininko ląstelėje, ir T₂-DNR. Toks mišinys buvo kaitinamas iki 100 °C. Kaitinimo metu dvispiralė DNR „išsilydė“ ir perėjo į viengrandę formą. Šis tirpalas, turintis viengrandes RNR ir DNR, buvo lėtai atšaldytas iki kambario temperatūros. Atšaldytas mišinys buvo analizuojamas, taikant centrifugavimo metodo tankio gradientą. Pasibaigus bandymui, paaiškėjo, kad T₂-mRNR sudarė hibridą su T₂-DNR. Tolesni bandymai įrodė, kad mRNR su DNR sudaro hibridus tik tada, kai ji yra išskirta iš to paties organizmo kaip ir DNR. Hibridų su negiminingomis DNR ji (mRNR) nesudarė. Šie eksperimentai įrodė, kad mRNR bazių seka atitinka DNR-užpildo (matrikso) nukleotidų seką.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė