DNR, deoksiribonukleorūgštis

DNR, deoksiribonukleorūgštis – biopolimeras, sudarytas iš deoksiribonukleotidų, saugantis ir perduodantis genetinę informaciją. Tai – polimeras, sudarytas iš deoksiribonukleotidų, randamas gyvosiose ląstelėse ir kai kuriuose virusuose. Kiekvienas mononukleotidinis DNR vienetas sudarytas iš fosforilintos 2-deoksiribozės, sujungtos glikozidiniu ryšiu su viena iš keturių azotinių bazių: adenino (A), guanino (G), citozino (C) ar timino (T). Mononukleotidai tarpusavyje jungiasi 3ꞌ,5ꞌ- diesteriniais ryšiais į nešakotą polinukleotidinę grandinę. Skirtingų azotinių bazių kiekis, skirtingų organizmų DNR skiriasi, bet DNR makromolekulėje visada yra toks pats kiekis A ir T bei C ir G. Remiantis Votsono ir Kriko modeliu, DNR struktūrą sudaro dvi komplementariosios grandinės, besisukančios apie įsivaizduojamą ašį.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė