Demineralizacija dantų emalio

Dantų emalio demineralizacija – mineralinių medžiagų pašalinimas iš danties emalio jonų pavidalu, kitaip sakant, emalio tirpimas. Žmogaus organizme vyksta ne tik emalio demineralizacija, bet ir emalio remineralizacija, kurios metu hidroksiapatitų gardelės atkuriamos ir stiprinamos. Nuo šių procesų pusiausvyros priklauso danties emalio kietumas ir stiprumas. Ir demineralizacija, ir remineralizacija vyksta danties paviršiuje, nes tarp dantų kraujotakos ir emalio nėra jokio ryšio. Demineralizaciją sukelia įvairios rūgštys. Jų yra rūgščiame maiste. Jas taip pat gamina burnoje esančios bakterijos. Burnoje rūgštys tirpdo mineralines medžiagas, versdamos jas jonais. Daug jonų galima pašalinti iš gardelių, nesuardžius emalio struktūros vientisumo, tačiau toks demineralizuotas emalis daug stipriau perduoda karštį, šaltį, spaudimą ir skausmą. Jei dantis jautrus, tačiau nepažeistas ėduonies, tai jautrumą sukelia demineralizuotos vietos dirginimas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė