Chimotripsinas

Terminas

Chimotripsinas – hidrolazių klasės fermentas, skaidantis žarnyne maisto baltymus iki peptidų. Gerai tirpsta vandenyje ir valgomosios druskos tirpale. Kasa sintetina neaktyvius chimotripsinogenus A ir B (cikliniai peptidai), iš kurių dvylikapirštėje žarnoje susidaro keletas chimotripsinų α, δ, π. Aktyvinimas vyksta veikiant tripsinui ir autokatalizės būdu. Autokatalizės metu iš pradžių susidaro neaktyvus chimotripsinas, vėliau – kiti įvairūs chimotripsinai, kurie skiriasi fermentiniu aktyvumu, fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis. Chimotripsinogeno A aminorūgščių seka panaši į tripsino seką. Molekulinė masė yra apie 24 000, sudarytas iš vienos polipeptidinės grandinės, kurioje yra 246 aminorūgštys. Katalizuojant tripsinui, chimotripsinogeno A molekulėje skeliamas vienas peptidinis ryšys, esantis tarp arginino ir izoleucino (pradinis kirpimas tarp 15 ir 16 aminorūgščių). Susidaro π chimotripsinas, kuriam būdingas didžiausias fermentinis aktyvumas. Likęs segmentas yra α chimotripsinas. Iš jo iškirpus dipeptidą Ser-Arg-, susidaro δ chimotripsinas. Iš chimotripsinogeno tripsinas dviejose vietose tarsi iškerpa dipeptidus. Iš chimotripsino genų susidarę trys polipeptidinės grandinės fragmentai išlieka susijungę dėl juos palaikančių disulfidinių ryšių. Chimotripsinas, kaip ir tripsinas, aktyviausias yra šarminėje terpėje (pH – 7,2–7,8); aktyviajame centre turi seriną, todėl, kaip ir tripsinas, yra serino proteazė. Chimotripsinas turi platesnį substratinį specifiškumą negu tripsinas. Skaido ne tik peptidus, bet ir esterius, amidus ir kitus acilų darinius. Aktyviausiai jis hidrolizuoja peptidinius ryšius, kuriuos sudarant, dalyvauja aromatinių aminorūgščių (fenilalanino, tirozino, triptofano) karboksigrupės. Skaidant tripsinui ir chimotripsinui polipeptidus, patekusius į dvylikapirštę žarną iš skrandžio, atsiranda trumpų peptidų ir nedaug laisvųjų aminorūgščių.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
autokatalizės
chimotripsinas