Betalizinai

Terminas

Tai – biologiškai aktyvūs polipeptidai. Jie yra termostabilūs (suyra, esant 65–70 °C) baktericidiniai veiksniai, in vitro atsiranda kraujo serume po to, kai kraujas sukreša ir įvyksta krešulio retrakcija. Manoma, kad jų yra trombocituose, iš kurių ir išsiskiria koaguliacijos metu. Betalizinai aktyvina ir išlaisvina bakterijos citoplazminėje membranoje esančius fermentus – autolizinus, kurie tirpdo bakterijos sienelę, ir bakterija žūva. Ši betalizinų skatinama autolizė vyksta, jei yra kalcio jonų. Betalizinai turi gana siaurą veikimo spektrą: jie veikia gramteigiamuosius mikroorganizmus (pvz., S. aureus, S. pneumoniae, C. diphtheriae, C. tetani, Mycrococcus lysodeikticus ir kt.), neveikia gramneigiamųjų, taip pat heterogeninių gyvūninių ląstelių. Įvairių vienos rūšies mikroorganizmų, pvz., stafilokokų padermių, jautrumas betalizinams nevienodas. Esant uždegimui, jie aktyvėja ir virsta svarbiu humoralinio imuniteto atsparumo veiksniu. Infekcinei ar neinfekcinei ligai užtrukus, kai slopinamas imuninis reaktyvumas, betalizinų sumažėja. Betalizinų kiekis kraujo plazmoje priklauso nuo organizmo būklės, gyvenamosios aplinkos, metų laiko: mažiausiai jų yra žiemą, daugiausiai pavasarį, t. y. tada, kai dėl pavasarinės hipovitaminozės, sezoninio hormonų pokyčio labiausiai sumažėjęs bendras organizmo atsparumas. Nėštumo metu, artėjant laikui gimdyti, plazmos betalizinų smarkiai padaugėja. Jų kiekis labai kinta, sergant pūlinėmis chirurginėmis ligomis, pooperaciniu laikotarpiu, ištikus stresui. Veikiant hormonams, antibiotikams ir kitiems preparatams, slopinantiems uždegimą, betalizinų sumažėja.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė

Žymos
bakterijos