β adrenerginiai receptoriai

Receptoriai, susiję su simpatine nervų sistema (SNS), dažniausiai vadinami adrenoreceptoriais ir garantuoja skatinamąjį SNS poveikį daugeliui organų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Nerviniai impulsai iš centrinės nervų sistemos veikia per specifinius chemoreceptorius, esančius įvairiuose organuose: per inkstuose esančius β adrenoreceptorius yra reguliuojamas kraujo tūris, natrio išskyrimas, renino sekrecija, per kraujagyslėse esančius α₁ ir α₂ adrenoreceptorius reguliuojamas vazomotorinis tonusas, per širdyje esančius nervus vagus ir β adrenoreceptorius reguliuojamas širdies išstūmimo tūris, širdies susitraukimo dažnis (ŠSD), miokardo kontrakcijos jėga. Anatominė struktūra, dalyvaujanti perduodant simpatinį impulsą iš postganglinio simpatinio neurono į širdį ir kraujagysles, vadinama sinapse. Neuromediatorius noradrenalinas, išsilaisvinantis iš simpatinio nervo galūnės, pro sinapsinį plyšį patenka į postsinapsinius adrenoreceptorius, išsidėsčiusius organuose (kraujagyslėse, įvairiose širdies struktūrose). Gerai žinomas pavyzdys yra vazokonstrikcija, atsirandanti noradrenalinui veikiant postsinapsinius α adrenoreceptorius. Taip noradrenalinas sukelia tachikardiją ir padidina širdies kontrakcinę jėgą, veikdamas širdies β receptorius. 1965 m. Alkvistas pasiūlė suskirstyti adrenoreceptorius į α ir β tipus. α adrenoreceptoriai yra daugiausiai išsidėstę kraujagyslėse, o β adrenoreceptoriai dažniausiai yra širdies audinyje, paprastai sinusiniame mazge, atrioventrikuliniame pluošte ir miokarde. Visai neseniai α ir β adrenoreceptoriai buvo dar smulkiau suskirstyti į pogrupius.

β adrenerginė stimuliacija – vienas pagrindinių širdies veiklos reguliacijos mechanizmų. Tyrimai rodo, kad remodeliavimo metu β adrenerginė kardiomiocitų stimuliacija sutrinka dėl daugelio šio signalinio kelio grandžių pokyčio. Nustatyta, kad širdies nepakankamumo metu keičiasi ir β adrenerginių receptorių kiekis, ir G baltymų, dalyvaujančių perduodant signalą, skaičius ir kinta jų aktyvumas.