Androgenai

Androgenai (gr. andros – vyras, genos – giminė) – vyriškieji lytiniai hormonai, sintetinami sėklidėse, nedideli jų kiekiai sintetinami ir kiaušidėse bei antinksčių žievėje. Androgenų, kaip ir kitų steroidinių hormonų, pirmtakas yra cholesterolis, kuris patenka iš kraujo plazmos su MTL arba sintetinamas liaukose iš acetil-KoA. Šoninės grandinės atskėlimas nuo cholesterolio ir pregnenolono susidarymas yra sintezę ribojantis etapas. Tačiau skirtingai nuo antinksčių analoginės reakcijos, šią stadiją skatina ne AKTH, o liuteotropinas, kuris prisijungia prie Leidigo ląstelės plazminės membranos receptorių ir skatina adenilatciklazę ir taip padidina cAMP koncentraciją. Tai aktyvina fermentą, skaidantį cholesterolio šoninę grandinę tarp C-20 ir C-22. Androgenų sintezė sėklidėse ir antinksčių žievėje yra tokia pati. Pagrindiniai androgenai yra testosteronas, dihidrotestosteronas, androsteronas, androstendiolis. Per parą vyrų organizme sintetinama apie 5 mg testosterono. Ši sintezė pastovi ir išlieka visą gyvenimą. Hormonas kraujyje cirkuliuoja sujungtas su kraujo baltymais: apie 40 proc. su albuminu ir specialiu lytinius hormonus prijungiančiu b-globulinu. Tik apie 2 proc. bendro testosterono kiekio cirkuliuoja laisvas. Sėklidėse, priešinėje liaukoje, odoje, išoriniuose lytiniuose organuose iš testosterono susidaro aktyvesnis androgenas dihidrotestosteronas. Tam panaudojama apie 4 proc. testosterono. Žmogaus sėklidės per parą išskiria apie 50–100 mg dihidrotestosterono. Kaip ir kiti steroidiniai hormonai, androgenai su viduląsteliniais receptoriais sudaro kompleksus. Jie jungiasi su tam tikromis chromatino vietomis, aktyvindami specifinius genus. Jų baltyminiai produktai lemia androgenų biologinį poveikį. Fiziologinis androgenų poveikis yra skirtingas įvairiais amžiaus laikotarpiais. Androgenai pasižymi anaboliniu veikimu, skatina ląstelių dalijimąsi, didina vaisiaus augimą, raumenų vystymąsi, kaulų augimą, bet tuo pačiu skatina ir augimo ribojimą, nes didina ilgųjų kaulų epifizės sąaugas su kaulais. Jie keičia odos ir plaukų struktūrą, balso žemėjimą dėl balso stygų sustorėjimo ir gerklų padidėjimo, skatina riebalinių liaukų sekreciją. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 30 gamtinių androgenų.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė