Meniu

Vėžiu sergančių pacientų savižudybių prevencija: mokslinės literatūros analizė

2018-11-16

Vėžiu sergančių pacientų savižudybių prevencija: mokslinės literatūros analizė

Įvadas

 

Kiekvienais metais pasaulyje nusižudo apie 800 tūkst. žmonių, dėl savižudybių kas 40 sek. netenkame 1 žmogaus. Šie skaičiai daugiau nei 20 kartų didesni, kai kalbame apie mėginimus žudytis – vadinasi, kas antra sekundė yra lydima mėginimo pasitraukti iš gyvenimo [1]. Yra žinomi įvairūs savižudybės rizikos veiksniai. J. C. Franklin ir kolegų atliktoje metaanalizėje išskirta 16 savižudybės prognozinių veiksnių kategorijų, tarp kurių ir yra fizinė liga, o viena subkategorijų – vėžys [2]. Keliuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad onkologinė liga yra vienintelė fizinė liga, didinanti savižudybės riziką [3, 4]. Iš tiesų vėžio diagnozė, gydymo ir pagijimo neužtikrinimas yra didelis išbandymas pacientui, jo fizinei bei psichinei būklei. Tyrime, kuriame dalyvavo įvairaus tipo vėžiu sergantys pacientai, nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. pacientų patiria įvairius fizinius sutrikimus ir net 100 proc. apklaustųjų nurodė jaučiantys skausmą [5]. M. R. Gopalan ir bendraautorių atlikta studija atskleidė, kad 41,7 proc. onkologinių pacientų turi psichikos sutrikimų [6]. Prie onkologinių pacientų kančios prisideda ir tai, kad dauguma nepagydomai vėžiu sergančių pacientų jaučiasi našta savo artimiesiems [7]. Pasitaiko, kad labai kenčiantis žmogus pradeda mąstyti apie vieną galimų kančios nutraukimo būdų – savižudybę. Minčių apie savižudybę tarp onkologinių pacientų statistika varijuoja. Kanadoje atliktame tyrime nurodoma, kad 6 proc. onkologine liga sergančių pacientų mąsto apie savižudybę [8], Kinijos studijoje – 15,3 proc. [9]. Ispanų populiacijos tyrime, kuriame dalyvavo pacientai, sergantys pažengusiu vėžiu, šis skaičius dar didesnis – 25,24 proc. Išskirti įvairūs onkologinių pacientų savižudybės rizikos veiksniai – vyresnis amžius, žemesnis išsilavinimo lygis, nesusituokusio (-s) statusas, gyvenimas kaimo vietovėje, gretutinė psichiatrinė patologija, galvos ir kaklo, plaučių vėžys, 4 stadijos vėžys, ateizmas, prastas funkcionalumas [10–13]. Svarbu paminėti, kad vėžys yra antra pagal dažnį mirties priežastis pasaulyje. Manoma, kad per ateinančius 2 dešimtmečius vėžio diagnozių skaičius padidės 70 proc. [14]. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai nurodo didesnę vėžiu sergančių pacientų savižudybės riziką negu bendrojoje populiacijoje. Vienu tyrimu nustatyta, kad onkologinių pacientų savižudybių skaičius beveik 2 kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje [10]. Pavyzdžiui, Lietuvoje atliktas tyrimas rodo, kad pažengusios ligos onkologinių pacientų savižudybės rizika yra 3 kartus didesnė negu bendrojoje populiacijoje, o didžiausia rizika pasireiškia per 3 mėnesius nuo diagnozės nustatymo [15]. Anglijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad onkologinių pacientų savižudybės rizika 2 kartus didesnė nei bendrosios populiacijos ir išlieka didesnė net 15 metų po diagnozės nustatymo [16]. Onkologinių ligų ir su jomis susijusių savižudybių skaičius didelis, todėl norint apsaugoti šią pažeidžiamą grupę būtinos onkologinių pacientų savižudybių prevencijos strategijos. Mokslu pagrįstų savižudybės prevencijos strategijų yra, pavyzdžiui, psichologinis ir farmakologinis depresijos gydymas, savižudybės įrankių prieinamumo mažinimas, savižudybės prevencijos programų vykdymas mokyklose [17], tačiau strategijos, specifiškai skirtos onkologinių pacientų grupei, iki šiol nėra išsamiai išanalizuotos. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti mokslinę literatūrą, kurioje nagrinėjama onkologinių pacientų savižudybių prevencija, aptarti galimus onkologinių pacientų savižudybių prevencijos būdus.

 

Metodai

 

Literatūros paieška vykdyta 2 duomenų bazėse – PubMed ir the Cochrane Collaboration.

Straipsniai įtraukti į literatūros apžvalgą, jei atitiko šiuos kriterijus: straipsnis parašytas anglų kalba; straipsnio publikavimo data nuo 2007 metų sausio 1 dienos; studijos nagrinėjama populiacija – onkologiniai pacientai; studijos nagrinėjamas objektas – savižudybės prevencija (1 lentelė). Straipsnių paieškai naudotas 3 reiškinių žodžių derinys: cancer, suicide, prevention. PubMed duomenų bazėje, esant apribojimui Humans, rasti 227 straipsniai, iš kurių įtraukimo kriterijus atitiko 18 straipsnių. The Cochhrane Collaboration duomenų bazėje rasti 7 straipsniai, iš jų 2 buvo tinkami, abu dubliavosi su PubMed duomenų bazėje rastais straipsniais. Įvertinus bendrosios populiacijos suicidų prevencijos strategijas [17], papildomai abiejose duomenų bazėse ieškota straipsnių, naudojant įvairius šių reikšminių žodžių derinius: cancer, suicide, prevention, education, social, networks, television, screening, screen, access, means, inernet, depression, psychotherapy, antidepressants, physical, activity. Papildomai rasti 39 tinkami straipsniai, kurie įtraukti į literatūros apžvalgą (1 lentelė).

 

1 lentelė. Kriterijai

Kriterijus

Įtraukimo kriterijus

Atmetimo kriterijus

Straipsnio publikavimo data

2007–2017 metai

Anksčiau pateikti straipsniai

Kalba

Anglų

Kitos kalbos

Studijos nagrinėjama populiacija

Onkologiniai pacientai

Kiti tiriamieji

Studijos nagrinėjamas objektas

Savižudybės prevencija

Kiti veiksniai

 

Rezultatai

 

Savižudybės rizikos veiksniai

Norint taikyti galimas intervencijas, kurių tikslas – onkologinių pacientų savižudybės prevencija, svarbus savižudybės rizikos veiksnių (SRV) išsiaiškinimas. Literatūroje minimi įvairūs onkologinių pacientų SRV. Analizuodami literatūrą, išskyrėme 2 SRV grupes. Pirmąją grupę sudarė SRV, kurių aktyviai pakeisti neįmanoma arba kuriems turima menka įtaka. Šiuos veiksnius dar suskirstėme į su liga susijusius ir nesusijusius. Antrąją grupę sudaro tokie SRV, kuriems galima aktyviai daryti įtaką. Šiuos veiksnius suskirstėme į fizinius ir psichosocialinius. Taikant įvairias intervencijas, antrosios grupės SRV mažinimas atliktų ir savižudybės prevencijos vaidmenį.

 

Sociodemografiniai ir klinikiniai SRV

 

Sociodemografiniai SRV

Lytis. Vienas nekoreguojamųjų SRV yra lytis. Vyriškoji lytis yra SRV tiek bendrojoje Lietuvos populiacijoje, tiek ir vėžiu sergančių pacientų populiacijoje [16, 18]. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad tarp turėjusiųjų savižudiškų minčių daugiausiai mėginimų žudytis buvo tarp tų vyrų, kurie turėjo sunkumų priimdami gydymo ir kasdienės veiklos sprendimus [8]. Svarbu paminėti, kad nors vyrai ir nusižudo dažniau nei moterys, tiek vyrų, tiek moterų savižudybės rizika susirgus onkologine liga padidėja [15].

Amžius. Kitas svarbus onkologinių pacientų SRV yra amžius. Keletas studijų parodė, kad vyresnis amžius didina vėžiu sergančių pacientų riziką nusižudyti [15, 16, 19], tačiau, pavyzdžiui, tyrinėjant ginekologiniu vėžiu sergančias pacientes, nustatyta, kad kaip tik jaunesnis amžius diagnozės nustatymo metu didina savižudybės riziką [20].

Santuokinis statusas. Svarbu žinoti ir tai, ar žmogus susituokęs ar ne. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad nesusituokę asmenys pasižymi didesne savižudybės rizika [12, 16, 21, 22].

Religija. Manoma, kad religingumas taip pat gali būti reikšmingas SRV vertinant onkologinių pacientų savižudybes. Studijoje, kurioje tirta 400 onkologinių pacientų, statistiškai reikšmingai (p=0,01) nustatyta, kad didesnis suicidiškumas būdingas nereligingiems vėžiu sergantiems pacientams [13].

Kiti veiksniai. Savižudybės rizikai įtaką daro ir kiti sociodemografiniai veiksniai, tokie kaip išsilavinimas, darbo (ne)turėjimas, gyvenamoji vieta. Didesnė savižudybės rizika vėžiu sergančių pacientų populiacijoje susijusi su mažesniu išsilavinimu, nedarbu ir gyvenimu mažame miestelyje ar kaimo vietovėje [12, 21]. Onkologinių pacientų populiacijoje nustatyta koreliacija tarp baltosios odos ir didesnės savižudybių rizikos [16].

Plačiau skaitykite "Onkologija" Nr.1 (22), 2018

Kamilė Pociūtė1, dr. Giedrė Bulotienė2

1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

2 Nacionalinis vėžio institutas

Rašyti komentarą

Captcha