Traumos šiltuoju metų laiku: kaip galime padėti patys sau?

2023-02-24 | Ligos.lt

Įvadas
Vasara – metų laikas, kai žmonės, palyginti su kitais metų laikais, praleidžia lauke gerokai daugiau laiko – poilsiauja, atostogauja, aktyviau juda, sportuoja, žaidžia aktyvius žaidimus, iškylauja. Tai kartu ir laikas, kai dažniau patiriama traumų. Sportas ir didesnė fizinė veikla padidina tiek lengvų, tiek sunkesnių traumų riziką. Susižeisti galima bet kurią kūno vietą, tačiau bene dažniausiai traumuojama raumenų ir skeleto sistema, dažniausios yra galūnių traumos paslydus, pargriuvus ar susimušus. Dauguma traumų yra nedidelės, pavyzdžiui, sumušimai, nubrozdinimai, raumenų, sausgyslių ar raiščių patempimai, kurios nesunkiai išgydomos konservatyviomis priemonėmis.
Pagrindinė organizmo reakcija į audinių pažeidimą yra uždegiminės kaskados aktyvinimas. Patyrus traumą, kraujagyslės išskiria uždegimo mediatorius – prostaglandinus ir neuropeptidus. Šios medžiagos skatina skausmo išsivystymą. Dėl padidėjusios vazodilatacijos ir sustiprėjusio kraujagyslių pralaidumo po įvykusios traumos atsiranda patinimas. Traumos, nors ir nedidelės, gali skelti vietinę uždegiminę reakciją, patinimą, skausmą ir laikiną pažeistos vietos funkcijos sutrikimą.
2016 metais dėl traumų stacionarų priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose buvo gydomi 314 025 ambulatoriniai ligoniai (1), daugiausiai pacientai, patyrę pečių lanko ir rankų sužalojimus (30,4 proc. visų ambulatorinių ligonių, gydytų dėl traumų), klubų ir kojų (27,9 proc.) bei galvos sužalojimus (19,2 proc.). Griuvimai yra dažniausia priežastis, dėl kurios patiriami sužalojimai (1).

Dažniausios traumos
Fiziškai aktyviems žmonėms yra ne tik didelė sąnarių pažeidimo rizika, bet gali būti pažeistos jų sausgyslės ir raiščiai. Dažniausiai patempiami čiurnos ar kelio raiščiai, pasitemps sąnarys nesidislokuoja, lūžių nebūna. Patempimo simptomai yra skausmas, lokalus patinimas, judesių ribotumas. Raiščių patempimai gana dažni užsiimant bet kokia veikla – tiek sportuojant, tiek aktyviai ilsintis. Čiurnos patempimas – gana dažna raumenų ir skeleto sistemos trauma. Simptomai varijuoja nuo maudimo ir patinimo iki intensyvaus skausmo, hematomos ir sutrikusios funkcijos.
Raumenų patempimą lemia per stiprus ir staigus jo pertempimas ar per smarkus susitraukimas. Dažniausiai raumenys patempiami einant, bėgant, šokant ir staigiau pakeitus judesio kryptį. Kartu gali pasireikšti skausmas, raumenų spazmas, raumenų nusilpimas. Gali būti patempiamos ir sausgyslės, raiščiai, esantys aplink čiurnos, kelio, riešo ar pirštų sąnarius. Jei sausgyslė nutrūksta, po oda gali susiformuoti gumbas (susitraukęs raumuo).
Kita traumų rūšis – sąnarių panirimas ir išnirimas paslydus, pargriuvus, lipant ir pan. Vienam kaulo sąnariniam paviršiui nuslydus nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus, sąnarys išnyra, o jei kaulo sąnariniai paviršiai nenuslysta vienas nuo kito (tik patempiama sąnario kapsulė ir raiščiai), sąnarys panyra. Išnirus kaulas yra dislokuojamas iš jam įprastos vietos. Dažniausia išnirimo lokalizacija suaugusiems pacientams yra peties sąnarys, vaikams – alkūnės sąnarys. Išnirsus deformuojamas sąnarys, būdingas didelis skausmas, riboti judesiai, lokalus tinimas. Dažnai išnirimą lydi ir kaulų lūžiai, todėl įtariant juos būtina atlikti rentgenogramą. Išnirus ar panirus sąnariui, žmogus turi būti pristatytas į gydymo įstaigą. Nereikėtų mėginti grąžinti išnirusią galūnę savarankiškai, be medikų pagalbos, nes būklę galima tik pabloginti.

Pagalba patyrus nesunkią traumą
Minkštųjų audinių pažeidimui gydyti pasitelkiamos priemonės, kurios padeda sumažinti uždegimą, skausmą, patinimą ir sugrąžina funkciją.
Pirmoji pagalba įvykus lengvai traumai turėtų būti suteikiama pagal RICE taisyklę.
•    R – ramybė (angl. Rest). Esant lengvai traumai, kuri sukelia funkcijos sutrikimą, gali pakakti kelių dienų ramybės. Ji padeda išvengti galimo pakartotinio pažeistos vietos traumavimo;
•    I – šaltis (angl. Ice). Jis sumažina tinimą, palengvina skausmą;
•    C – spaudimas (angl. compression). Padeda sumažinti patinimą;
•    E – pakėlimas (angl. elevation). Mažina pažeistos vietos tinimą ir skausmą.
Taip pat neretai skausmui ir uždegimui mažinti tenka pasitelkti vaistų.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra plačiai naudojami raumenų ir skeleto ligoms gydyti tiek dėl antiuždegiminių savybių, tiek ir dėl skausmą malšinančio poveikio. Šie vaistai vartojami esant traumai ar lėtinei ligai, kuria sergant vyrauja skausmas ir uždegimas. NVNU veikia patogeneziškai ir mažina audinių patinimą, uždegimą bei nociceptinį skausmą, neleidžia skausmui tapti lėtiniu. Geriamieji NVNU dažnai vartojami ūminiam ar lėtiniam skausmui malšinti, tačiau jie gali sukelti sistemines nepageidaujamas reakcijas. Vietiškai naudojami NVNU padeda numalšinti skausmą, tačiau gerokai rečiau sukelia sistemines nepageidaujamas reakcijas, nes lokali vaisto koncentracija yra kliniškai efektyvi, o sistemiškai ji nepadidėja tiek, kad galėtų lemti sunkių nepageidaujamų reakcijų pasireiškimą (2–4). Vienas dažniausiai skiriamų NVNU skausmui ir uždegimui malšinti yra diklofenakas.

Vietiškai naudojamo diklofenako efektyvumas
Diklofenakas skausmui ir uždegimui gydyti naudojamas daugelį metų (5). Jis yra bene geriausiai ištirtas NVNU. Vietiškai naudojamas diklofenakas mažina uždegimą, slopindamas ciklooksigenazės fermentus ir slopindamas uždegiminių prostaglandinų sintezę. Skausmą malšinantis poveikis nėra gerai žinomas. Nustatyta, kad diklofenakas gali veikti kaip natrio kanalų blokatorius, taip sukeldamas lokalų skausmo malšinimo poveikį per nociceptines aferentines skaidulas (6). Taip pat yra duomenų, kad diklofenakas gali slopinti L-tipo kalcio kanalus, kurie dalyvauja juntant skausmą (7).
Diklofenakas efektyvus lokaliam skausmui, sukeltam ūmaus sausgyslių, raiščių, sąnarių ar raumenų patempimo, sumušimo ar sąnarių panirimo, malšinti. Lokaliai NVNU skiriami esant pažeidimui arti odos paviršiaus. Toks gydymas pasižymi geru poveikiu pažeidimo vietoje, nesukelia virškinimo ir kardiovaskulinės sistemos komplikacijų.
Iš odos paviršiaus diklofenakas rezorbuojasi lėtai ir ne visas. Dėl nepertraukiamos diklofenako rezorbcijos kraujo plazmoje palaikoma pastovi jo koncentracija. Pavartojus išoriškai, spėjama, kad diklofenakas kaupiasi odoje atsargų pavidalu, iš kur lėtai atpalaiduojamas ir pasiskirsto organizme.
Moksliniame tyrime vietiškai naudojamo diklofenako gelio poveikis buvo lyginamas su ketoprofeno pleistru malšinant skausmą, sukeltą su sportu susijusios minkštųjų audinių traumos. Tyrime dalyvavo 18–70 metų pacientai, kurie per pastarąsias 48 val. patyrė traumą ir jautė varginantį skausmą tiek ramybėje, tiek judant. Tyrimą baigė 180 pacientų: 47 diagnozuoti sausgyslių patempimai, 60 – raumenų patempimai, 84 – sumušimai, o likusiems – mišrios traumos. Autoriai nustatė, kad mažinant skausmą ketoprofeno pleistrai nebuvo pranašesni už diklofenako gelį (8).
Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 384 pacientai, patyrę ūminę minkštųjų audinių traumą, nustatyta, kad diklofenako gelis buvo efektyvesnis nei felbinako (kito NVNU) gelis, vertinant skausmą ramybėje, judant ar palpuojant, taip pat vertinant tinimą, judrumą bei papildomą vaistų nuo skausmo poreikį (9).
19 tyrimų, kuriuose buvo tirtas vietiškai naudojamo diklofenako efektyvumas skausmui mažinti, apžvalgoje dalyvavo 3 tūkst. pacientų, sergantys osteoartritu ar patyrę minkštųjų audinių traumą (10). Nustatyta, kad vietiškai naudojamas diklofenakas sumažino skausmo intensyvumą, uždegimą tiek lėtinės ligos, tiek ūmių būklių metu, palyginti su geriamuoju diklofenaku ir kitais NVNU (ibuprofenu, naproksenu), taip pat pagerėjo sąnario judrumas bei funkcija. Vietiškai naudojamas diklofenakas buvo pranašesnis už placebą. Vertinant saugumą ir vaisto toleravimą, vietiškai naudojamas diklofenakas sukėlė mažiau nepageidaujamų reakcijų, palyginti su geriamosiomis vaisto formomis bei kitais geriamaisiais NVNU. Viena galimų vietiškai naudojamo diklofenako sukeliamų reakcijų – lengvas lokalus odos sudirginimas vaisto užtepimo vietoje (10).

Apibendrinimas
Nesunkios traumos – dažnas įvykis kasdienybėje, ypač šiltuoju metų laiku, kai žmonių aktyvumas yra padidėjęs. Patyrus lengvą traumą, rekomenduojama ramybė, šaltis, vietinis spaudimas ir galūnės pakėlimas. Tai sumažina minkštųjų audinių tinimą ir skausmą. Šiems simptomams ir uždegimui palengvinti dažnai skiriama NVNU, pavyzdžiui,  diklofenako gelio. Vietiškai naudojamas diklofenakas prasiskverbia per odą ir sudaro veiksmingą koncentraciją uždegimo ar traumos pažeistuose sąnarių, raumenų audiniuose ir sinoviniame skystyje. Tai efektyvus ir saugus vaistas lokaliam skausmui, sukeltam dėl ūminio sausgyslių, raiščių, sąnarių ar raumenų patempimo, sumušimo ar sąnarių panirimo, malšinti.

Leidinys "Internistas" Nr. 6  2018 m.

 

LITERATŪRA
1.    Higienos instituto sveikatos informacijos centras. Sužalojimai ir apsinuodijimai Lietuvoje 2016m. Vilnius 2017. Prieiga internetu: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Traumos/Traumos2016.pdf
2.    Heyneman CA, Lawless-Liday C, Wall GC. Oral versus topical NSAIDs in rheumatic diseases: a comparison. Drugs. 2000;60: 555-574.
3.    Haroutiunian S, Drennan DA, Lipman AG. Topical NSAID therapy for musculoskeletal pain. Pain Med. 2010;11:535-549.
4.    Ribeiro MD, Joel SP, Zeppetella G. The bioavailability of morphine applied topically to cutaneous ulcers. J Pain Symptom Manage. 2004;27(5):434-439.
5.    Zacher J, Altman R, Bellamy N, et al. Topical diclofenac and its role in pain and inflammation: an evidence-based review. Curr Med Res Opin 2008;24(4):925-50. PM:18279583
6.    Chen X, Gallar J, Belmonte C. Reduction by antiinflammatory drugs of the response of corneal sensory nerve fibers to chemical irritation. Invest. Ophthalmol. Vis. Sci. 1997, 38, 1944–1953.
7.    Yarishkin OV, Hwang EM, Kim D, et al.  Diclofenac, a non-steroidal anti-inflammatory drug, inhibits L-type Ca channels in neonatal rat ventricular cardiomyocytes. Korean J. Physiol. Pharmacol. 2009;13(6), 437–442
8.    Esparza F, Cobian C, Jimenez JF, Garcia-Cota JJ, Sanchez C, Maestro A. Topical ketoprofen TDS patch versus diclofenac gel: efficacy and tolerability in benign sport related soft-tissue injuries. Br J Sports Med 2007;41(3):134-9. PM:17138642
9.    Bouchier-Hayes TA, Rotman H, Darekar BS. Comparison of the efficacy and tolerability of diclofenac gel (Voltarol Emulgel) and felbinac gel (Traxam) in the treatment of soft tissue injuries. Br J Clin Pract. 1990;44(8):319-320.
10.    Zacher J, Altman R., Bellamy N, et al. Topical diclofenac and its role in pain and inflammation: an evidence-based review. Current Medical Research and Opinion, 2008;24:925-950.