Meniu

ŠLAPLĖS STRIKTŪRŲ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

2018-10-22

ŠLAPLĖS STRIKTŪRŲ DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

ĮŽANGA

Šlapinimosi sutrikimai – dažna vyrų problema. Neretai šeimos gydytojui pacientai vyrai pasiskundžia dažnu šlapinimusi, silpna šlapimo srove, naktiniu šlapinimusi ir nepilno pasišlapinimo jausmu. Šie sutrikimai gali pasireikšti visų amžiaus grupių pacientams. Paprastai šių simptomų priežastimi laikomos prostatos ligos, bet ar visada dėl to kalta prostata?

Viena šių simptomų priežasčių gali būti šlaplės striktūra. Tai patologinis šlaplės susiaurėjimas, pasunkinantis šlapinimąsi. Šlaplės striktūros paplitimas tarp 25 metų vyrų yra 1:10 000, o tarp 65 metų vyrų – 1:1 000 [1]. Šlaplės striktūrų problematika aktuali ir šiandien. Dėl šlaplės striktūros gali kartotis šlapimo takų infekcijos, išsivystyti inkstų ir šlapimo takų akmenys, inkstų funkcijos nepakankamumas, gali sutrikti vyrų lytinė funkcija ir vaisingumas. Kartą pasireiškusi šlaplės striktūra po gydymo dažnai linkusi atsikartoti, todėl pacientams tenka dar kartą kreiptis į gydytojus, jiems atliekamos pakartotinės gydymo procedūros ir operacijos. Dėl šlaplės striktūros sutrikdoma žmogaus gyvenimo kokybė, mažėja darbingumas, gali išsivystyti kitų sveikatos sutrikimų.

 

ETIOLOGIJA

Šlaplės striktūrai susiformuoti būtinas šlaplės epitelio pažeidimas. Visi veiksniai, sukeliantys šlaplės epitelio pažeidimą, gali lemti šlaplės striktūros formavimąsi. Pažeidimo vietoje kilęs uždegimas dažnai apima ir gilesnius šlaplės ir kempinkūnio sluoksnius, sukeliamas organizmo uždegiminis atsakas, audinių infiltracija. Dėl šių procesų vystosi audinių fibrozė, randėjimas, susiaurėja šlaplės spindis – susiformuoja striktūra.

Šiandien dažniausia šlaplės striktūros priežastis yra dubens ir tarpvietės trauma. Šlaplė gali būti pažeidžiama patyrūs automobilio avariją, krintant iš aukščio, traumuojant tarpvietę tiesioginiu smūgiu. Šlaplė gali būti traumuojama ir lėtiniu būdu, pavyzdžiui, jodinėjant arba važinėjant dviračiu. Patyrus šlaplės traumą, striktūrų dažniausiai susiformuoja membraninėje ir stormeninėje šlaplės dalyse. Lūžus dubens kaulams, šlaplė gali būti visiškai nutraukta ir šlaplės galai gali būti dislokuoti.

Kita šlaplės traumų grupė yra jatrogeniniai pažeidimai. Taikant endoskopinius gydymo metodus įvairioms šlapimo takų ligoms gydyti, šlaplė kartais nukenčia dėl transuretrinių manipuliacijų. Nors laikui bėgant aparatūra tobulinama ir standžius metalinius instrumentus keičia lankstūs ir plonesni fibroskopai, šlaplės pažeidimų rizika išlieka. Šlaplės pažeidimo rizika didėja ne tik dėl naudojamo instrumento, bet ir dėl operacijos trukmės. Ilgiau užsitęsus operacijai, pastebima audinių edema, šlapimo takų praeinamumas blogėja, todėl padidėja epitelio pažeidimų dažnis.

Dar 6–8 praėjusio amžiaus dešimtmetyje iki 40 proc. šlaplės striktūrų atvejų būdavo infekcinės kilmės. Lytiškai plintančios ligos, uretritai būdavo dažna šlaplės pažeidimų priežastis. Dažniausias ir šlaplės striktūrai pavojingiausias mikroorganizmas – Neisseria gonorrhoeae – gonorėjos sukėlėjas. Šiais laikais plačiai taikant prevencines priemones, pagerėjus lytiškai plintančių ligų diagnostikai ir gydymui, infekcinių šlaplės striktūrų dažnis gerokai sumažėjo. Šiandien tik 3 proc. šlaplės striktūrų susiformuoja po apatinių šlapimo takų ir lytinių organų infekcijų.

Lietuvoje ir pasaulyje iki 40 proc. atvejų šlaplės striktūrų etiologija lieka nežinoma. Manoma, kad šių striktūrų priežastis yra šlaplės mikrotraumos, besimptomiai ir / ar savaime praeinantys uždegimai, įgimtosios striktūros.

 

DIAGNOSTIKA

Šlapinimosi sutrikimų diagnostika pradedama nuo klinikinių simptomų ir anamnezės. Šlaplės striktūrai būdingiausi požymiai yra silpna šlapimo srovė, dažnas šlapinimasis ir nepilno pasišlapinimo jausmas. Tiesa, šie simptomai ne visada būna ryškūs, gali vyrauti ir kiti šlapinimosi sutrikimai (2 lentelė). Be to, kaip pastebėjote, simptomai nėra ypač specifiški šlaplės striktūrai. Minėti požymiai taip pat būdingi ir gerybinei prostatos hiperplazijai, kitoms prostatos ir šlapimo pūslės ligoms, šlapimo pūslės neuropatijai. Yra siūloma naudoti įvairius standartizuotus klausimynus šlapimo takų simptomams įvertinti. Dažniausiai apatinių šlapimo takų simptomams įvertinti pasaulyje ir Lietuvoje naudojama Tarptautinė prostatos simptomų skalė (TPSS), tinkanti ir šlaplės striktūros simptomams įvertinti. Skalė padeda objektyviai įvertinti ligos laipsnį, simptomus įvertina balais. Standartizuotas TPSS klausimynas naudingas ir jau po gydymo efektyvumui įvertinti, ligos dinamikai stebėti.

Papildomi duomenys surenkami atlikus paciento fizinį urologinį ištyrimą, apžiūrą, palpaciją. Šlaplės striktūra dažniausiai apsiriboja tik nedidelio laipsnio šlaplės pakitimais, kurie retai pastebimi atliekant fizinį ištyrimą. Pastebėjus hipospadiją, išorinių lytinių organų anatomines anomalijas, deformacijas, randus, galima įtarti šlaplės pakitimus. Apatinių šlapimo takų pakitimai gali sukelti ir viršutinių šlapimo takų pakitimų. Inkstų hidronefrozė, šlapimo takų akmenys, didelis liekamojo šlapimo kiekis, šlapimo pūslės divertikulai – tai gali būti antriniai šlaplės striktūros požymiai. Todėl šlaplės striktūros diagnostikoje labai svarbus ultragarsinis šlapimo takų ištyrimas.

Įtarus šlaplės striktūrą, reikia atlikti specifinius instrumentinius, radiologinius tyrimus. Cistoskopu įvertinama šlaplės striktūros lokalizacija ir kalibras, iki kokio lygio yra susiaurėjusi šlaplė (1 pav.). Kai šlaplės kalibras neleidžia cistoskopu pasiekti šlapimo pūslės, negalime nustatyti šlaplės striktūros ilgio. Vis dėlto žinoti striktūros ilgį yra svarbu renkantis gydymo taktiką. Tam pasitelkiama retrogradinė uretrograma. Tai rentgenologinis tyrimas, kai į šlaplę suleidus rentgenokontrastinio tirpalo (pvz., sol. Urografin 76 proc.) atliekama šlaplės rentgenografija – uretrograma (2 pav.). Tyrimu įvertiname šlaplės striktūros vietą ir ilgį. Šio tyrimo modifikacijos – retrogradinė vaizdinė uretrograma ir šlapinimosi cistouretrograma suteikia dar tikslesnės ir išsamesnės informacijos. Retrogradinės uretrogramos jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant šlaplės striktūras siekia 90 proc. [2].

 

Aivaras Grybas

VUL Santaros kl. Urologijos centras

Plačiau skaitykite leidinyje "Urologija", 2018 m.

Rašyti komentarą

Captcha