Meniu

Šlapimo takų drenažas

2017-01-30

Šlapimo takų drenažas

ĮŽANGA

Įvairių specialybių gydytojai praktikoje neretai sutinka li­gonių, turinčių ilgalaikį šlapimo takų drenažą. Jiems dažnai iš­kyla klausimų, kokios yra indikacijos ilgalaikiam šlapimo takų drenavimui, kokios galimos komplikacijos, kaip tokius ligonius prižiūrėti, į ką atkreipti dėmesį? Atsakymus į šiuos klausimus skaitytojas suras šiame straipsnyje.

ŠLAPIMO PŪSLĖS DRENAVIMO BŪDAI

Šlapimo pūslė drenuojama 2 būdais:

● per šlaplę – taip vadinama peršlaplinė kateterizacija, arba šlapimo pūslės kateteris (ŠPK);

● per viršgaktinę fistulę – taip vadinama epicistostoma.

Šlapimo pūslės drenažas gali būti trumpalaikis (iki 14 die­nų) ir ilgalaikis (daugiau nei 14 dienų) [1]. Šlapimo pūslė dre­nuojama tik esant aiškiems rodmenims, o kateteris laikomas ne ilgiau, nei būtina. Prieš kateterio įvedimą svarbu apsvarstyti kitus alternatyvius šlapimo takų drenavimo būdus, tokius kaip išorinis vyrų kateteris ar protarpinė kateterizacija. Tuo atve­ju, kai nuolatinis šlapimo pūslės drenažas yra būtinas, reikia iš anksto numatyti tolesnę paciento gydymo ir priežiūros eigą [2].

PERŠLAPLINĖ KATETERIZACIJA, ARBA ŠPK

Peršlaplinis kateterizavimas – tai kateterio įvedimas į šla­pimo pūslę per šlaplę. Dažniausiai peršlaplinis kateteris vadi­namas ŠPK.

Indikacijos, kai reikia rinktis ŠPK:

● ūminis ar lėtinis šlapimo susilaikymas;

● šlapinimosi sutrikimai sergant neurologinėmis ligomis;

● tikslus diurezės matavimas, kai paciento būklė labai sunki;

● perioperacinis periodas, kai atliekamos tam tikros intervencijos;

● atvirų tarpvietės ar kryžmens žaizdų gijimo laikotarpis pacientams, nelaikantiems šlapimo;

● ilgalaikė paciento imobilizacija esant stuburo pažeidimui, politraumai, dubens kaulų lūžiams;

● reikalingas šlapimo pūslės plovimas;

● odos pažeidimas dėl sunkaus laipsnio šlapimo nelaiky­mo [3].

Kontraindikacijos:

● ūminis prostatitas;

● šlaplės trauma arba jos įtarimas [4].

Trumpalaikė šlapimo pūslės kateterizacija dažniausiai tai­koma:

● chirurginės operacijos metu ir pooperaciniu periodu;

● tiksliam diurezės matavimui, kai paciento būklė labai sunki;

● esant ūminiam arba lėtiniam šlapimo susilaikymui;

● vaistų suleidimui į šlapimo pūslę.

Ilgalaikė šlapimo pūslės kateterizacija dažniausiai reika­linga, kai yra:

● šlapimo pūslės obstrukcija, kai ligonis netinkamas opera­ciniam gydymui;

● lėtinis šlapimo susilaikymas dėl neurologinės patologijos arba liga, kai protarpinė kateterizacija neįmanoma;

● nusilpę, paralyžiuoti pacientai arba ligoniai be sąmonės, su odos įtrūkimais arba pragulomis, kai kiti neinvazyvūs būdai yra netinkami arba neefektyvūs;

● sunkaus laipsnio šlapimo nelaikymas, kai kiti gydymo būdai nėra efektyvūs [5].

Ligos.lt

VIRŠGAKTINĖ KATETERIZACIJA

Viršgaktinė kateterizacija, arba epicistostomija, yra ka­teterio įvedimas į šlapimo pūslę per priekinę pilvo sieną (1 pav.). Epicistostomija dažniausiai atliekama vietinėje nejautroje, panaudojant specialų epicistostominį rinkinį. Šis būdas turi keletą privalumų: išvengiama šlaplės trau­mavimo, keteterio sukelto uretrito rizikos, mažesnė kate­terio užteršimo rizika žarnyno mikroflora, patogu naudo­ti ligoniams, kurie sėdi vežimėlyje, paprastesnė kateterio priežiūra ir pakeitimas nei ŠPK. Viršgaktinei kateterizaci­jai teikiama pirmenybė ir tuo atveju, kai ligonis siekia iš­laikyti lytinį aktyvumą. Užspaudus viršgaktinį kateterį, ga­lima įvertinti, ar atsikūrė spontaninis šlapinimasis [6]. Tai dažniausiai pasirenkamas ilgalaikio šlapimo pūslės drena­vimo būdas vyrams. Nepaisant visų privalumų, viršgakti­nė kateterizacija yra intervencinė procedūra, kuri susijusi su didesne kraujavimo bei vidaus organų pažeidimo rizi­ka, nei įvedant ŠPK [7].

Indikacijos, kai reikia rinktis epicistostomiją:

● ūminis ar lėtinis šlapimo susilaikymas, kai šlapinimasis neatsikuria po šlapimo pūslės kateterizacijos;

● ūminis prostatitas;

● šlaplės obstrukcija, strikrūta, nenormali šlaplės anatomija;

● dubens trauma;

● komplikacijos po ilgalaikio ŠPK;

● šlapimo nelaikymas, kai kiti šlapimo nelaikymo būdai yra neįmanomi ar neefektyvūs;

● pasikartojančios šlapimo takų infekcijos dėl ŠPK užteršimo esant išmatų nelaikymui;

● paciento pageidavimas, esant objektyvioms priežastims (pvz., ligonis, sėdintis vežimėlyje) [6].

Kontraindikacijos:

● tuščia šlapimo pūslė;

● šlapimo pūslės karcinoma.

Santykinės kontraindikacijos:

● būklė po pilvo ar dubens operacijos (dėl galimų sąaugų tarp žarnų ir šlapimo pūslės);

● krešėjimo sutrikimas, kol jis nėra koreguotas;

● protezai ar implantai apatinėje pilvo dalyje arba dubenyje (pvz., išvaržų plastikai panaudotas tinklelis, ortopediniai prietaisai) [8].

KATETERIŲ RŪŠYS, ŠLAPIMO  SURINKIMO SISTEMOS

Peršlaplinei ir viršgaktinei kateterizacijai naudojami pana­šūs kateteriai. Išskiriamos kelios jų rūšys:

● vienkanalis kateteris (2 pav.). Jis yra tiesus ir neturi pripu­čiamo balionėlio. Dažniausiai naudojamas vienkartinėms procedūroms, pavyzdžiui, protarpinei savikateterizacijai, vaistams suleisti į šlapimo pūslę, striktūrų dilatacijai, uro­dinaminiams tyrimams;

Ligos.lt

● dvikanalis kateteris – tai kateteris, kuris turi vieną kanalą šlapimui nutekėti, o kitą – balionėliui, fiksuojančiam kateterį šlapimo pūslėje, išpūsti (3 pav.). Tokie kateteriai gali būti naudojami ilgesnį laiką, nėra rizikos, kad jie iškris ar netyčia išsitrauks;

Ligos.lt

● trikanaliai katetriai turi trečią kanalą, kuris skirtas šlapimo pūslei plauti, kai yra kraujavimas (4 pav.) [9].

Dažniausiai naudojami iš latekso pagaminti kateteriai. Jie yra minkšti ir lankstūs, tačiau turi nemažai ir trūkumų. La­teksas gali sukelti alerginių reakcijų, todėl išsivysto uretritas ar šlaplės striktūros, net anafilaksinis šokas. Todėl juos re­komenduojama naudoti tik trumpalaikei kateterizacijai [10]. Silikoniniai kateteriai yra hipoalerginiai, lėčiau inkrustuoja­si, tačiau kasdienėje praktikoje naudojami rečiau dėl didelės kainos [11]. Latekso pagrindu pagaminti kateteriai gali būti padengti tam tikromis medžiagomis, siekiant sumažinti latek­so poveikį organizmui. Lateksiniai kateteriai, padengti poli­tetrafluoretilenu, silikonu, hidrogeliu, mažiau inkrustuojasi ir yra geriau toleruojami [12]. Sidabru padengtas kateteris pa­sižymi antiseptinėmis savybėmis, o nitrofurazonu – antibak­terinėmis. Tačiau duomenų, kad antibakteriniu preparatu pa­dengti kateteriai mažina simptominės šlapimo takų infekci­jos riziką, stinga [7]. Aseptinėmis sąlygomis įvestas šlapimo pūslės arba virš- gaktinis kateteris prijungiamas prie sterilaus šlapimo surinki- mo maišo. Yra drenažinių sistemų su antirefl iuksiniu mecha- nizmu, kuris apsaugo nuo šlapimo sugrįžimo į šlapimo takus. Uždaros drenažinės sistemos apsaugo nuo išorinio užteršimo bei galimos infekcijos. Taip pat šios sistemos padeda palaikyti paciento higienos įpročius – neskleidžia šlapimo kvapo, nelei- džia pratekėti šlapimui [13].

Ligos.lt

● Su kateteriu susijusi šlapimo takų infekcija. Po 7–10 dienų po šlapimo pūslės kateterio įvedimo bakterinės kolonizaci- jos rizika siekia 100 proc. [14]. Gydyti reikia tik simptominę šlapimo takų infekciją, kuri patvirtinta mikrobiologiniais tyrimais.

● Epididimitas.

● Kateterio užsikimšimas dėl inkrustacijos, nuosėdų, biofi lmo [11].

● Pratekėjimas šalia kateterio.

● Jatrogeninė trauma. Po trauminės šlapimo pūslės kateteriza- cijos gali išsivystyti šlaplės striktūra, atliekant viršgaktinę kateterizaciją galima žarnų perforacijos rizika.

● Šlapimo pūslės spazmai, skausmas. Jų priežastis gali būti vidurių užkietėjimas, todėl svarbu reguliariai tuštintis. Spazmai efektyviai gydomi anticholinerginiais vaistais [15].

● Hematurija.

● Granuliacijos (tik epicistostomos atveju). Gydymui naudo- jami preparatai su sidabro nitratu, rečiau reikia chirurginio gydymo.

● Ragėjančių ląstelių karcinoma.