Psoriazės įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms

2022-09-21 | Ligos.lt

Įvadas
Psoriazė (žvynelinė) – tai gana dažna lėtinė uždegiminė liga, kurią sukelia imuninės sistemos sutrikimas ir kuri neigiamai paveikia sergančiojo gyvenimo kokybę (1, 2). Sergant psoriaze, pažeidžiama oda, odos paviršiuje formuojasi sidabro spalvos žvyneliai, o sunkesniais atvejais pažeidžiami ir sąnariai. Žvyneline serga 1–3 proc. pasaulio populiacijos (18). Pastaraisiais metais atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad psoriazė yra sisteminė uždegiminė liga, kurią dažnai lydi įvairios kitos būklės. Nors psoriazė laikyta odos liga, tačiau pastaraisiais metais ji labiau priskiriama multisisteminiams sutrikimams, kurie didina sergamumą, mirtingumą ir blogina gyvenimo kokybę (18). Ypač stebėta didesnė rizika išsivystyti sunkioms kraujagyslinėms patologijoms, tokioms kaip kardiovaskulinės ir cerebrovaskulinės ligos (3). Kaip ir sergant kitomis lėtinėmis uždegiminėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, uždegiminėmis virškinimo trakto ligomis, sistemine raudonąja vilklige), sergant psoriaze veikiantys uždegiminiai mechanizmai bendri ir aterosklerozei. Lėtinis odos uždegimas gali lemti kraujagyslių ir sisteminį uždegimą, aterosklerozę ir trombozę. Nustatyta, kad kardiovaskulinių įvykių rizikos veiksniai, tokie kaip hipertenzija, diabetas, nutukimas, dislipidemija, aterosklerozė, rūkymas, yra dažnesni psoriaze sergantiems pacientams (4–6).

Kardiovaskulinių ligų rizika psoriaze sergantiems pacientams
Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikti tyrimai parodė, kad miokardo infarkto rizika padidėja psoriaze sergantiems asmenims (3). Tokį ryšį atskleidė ir epidemiologiniai tyrimai, atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje (8–11). Taip pat nustatytas ryšys tarp miokardo infarkto rizikos ir psoriazės sunkumo. Kitu JK atliktu tyrimu nustatyta, kad psoriaze sergantiems asmenims yra padidėjusi didelių kardiovaskulinių įvykių rizika – ne tik miokardo infarkto, bet ir galvos smegenų insulto, kardiovaskulinės mirties (7). Danijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad miokardo infarkto rizika yra didesnė sunkia psoriazės forma sergantiems asmenims, palyginti su sergančiais vidutinio sunkumo forma (12). Taip pat JK atliktais tyrimais nustatyta, kad sunkia psoriazės forma sergančių pacientų gyvenimo trukmė sutrumpėja apie 6 metus, dažniausiai tai lemia mirtis dėl kardiovaskulinės patologijos (13).
Viename tyrime tirta 8 180 psoriaze sergančių asmenų ir 163 600 kontrolinės grupės asmenų (32). Vertintas laikotarpis tarp psoriazės išsivystymo ir metabolinių sutrikimų pasireiškimo (hipertenzija, diabetas ar dislipidemija). Šiame tyrime psoriazė laikyta sisteminių uždegiminių ligų pradininke, jei ji prasidėjo anksčiau nei metabolinės ligos. Psoriazė, diagnozuota vėliau nei metabolinės ligos, laikyta kaip šių ligų sustiprintoja. Nustatyta, kad rizika išsivystyti sunkioms kraujagyslių ligoms yra didesnė, kai psoriazė veikia kaip metabolinių ligų stiprintoja, o ne pradininkė.
Gretutinių ligų buvimas psoriaze sergantiems pacientams taip pat gali padidinti riziką susirgti kardiovaskulinėmis ligomis. Taivane atliktu tyrimu nustatyta, kad išeminės širdies ligos ir insulto rizika yra didesnė psoriaze sergantiems pacientams, kuriems nustatyti miego sutrikimai, palyginti su psoriaze sergančiais pacientais, neturinčiais miego sutrikimų (14).

Psoriazė ir aterosklerozė
Psoriaze sergantiems pacientams nustatomas didesnis arterijų standumas, palyginti su kontroline grupe, taip pat nustatytas ryšys tarp arterijų standumo ir psoriazės trukmės (15, 16). Tyrime, kuriame dalyvavo 32 žvyneline sergantys pacientai, nustatyta, kad psoriaze sergantiems koronarinių arterijų kalcifikacija užfiskuota dažniau (59,4 proc. vs. 28,1 proc.) ir būna ryškesnė (19). Aterosklerozė taip pat gali išsivystyti dėl lėtinio kraujagyslių uždegimo. Pozitronų emisijos tomografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimu nustatyta, kad psoriaze sergantiems pacientams pasireiškia didesnis stambiųjų kraujagyslių uždegimas, be to, nustatytas ryšys tarp psoriazės sunkumo ir kraujagyslių uždegimo laipsnio (17). Sergant psoriaze, citokinų, kurie dalyvauja vystantis odos pažeidimui, ir citokinų, kurie aterosklerozės metu pažeidžia kraujagysles, sudėtis yra labai panaši, abiem atvejais nustatomas padidėjęs Th1 ir Th17 limfocitų kiekis (33, 34). Koronarinių arterijų aterosklerozė yra svarbus rizikos veiksnys išeminei širdies ligai išsivystyti. Kaip ir sergant psoriaze, išemine širdies liga sergantiems pacientams nustatomas padidėjęs citokinų (IL-17, IL-6, ir IL-8), susijusių su Th17, kiekis periferiniame kraujyje (35). Pastebėta, kad pagerėjus psoriazės eigai sumažėja didžiųjų kraujagyslių uždegimas. Nors atlikta daug tyrimų ir nustatyta bendrumų tarp sergant psoriaze esančio sisteminio uždegimo ir aterosklerozės patogenezės, tačiau tikslus ryšys dar nėra nustatytas.

Psoriazė ir arterinė hipertenzija
Nustatyta, kad uždegiminis procesas atlieka svarbų vaidmenį hipertenzijos patogenezėje (20). Didelis dėmesys skiriamas uždegiminiams citokinams, tokiems kaip navikų nekrozės faktorius alfa (TNF-α). Nustatyta, kad padidėjęs TNF-α kiekis hipertenzija sergantiems pacientams yra siejamas su blogesne prognoze ir gali prisidėti prie miokardo disfunkcijos, kitų hipertenzijos sukeliamų komplikacijų, veikdamas per daugelį mechanizmų, kurių vienas yra endotelio disfunkcija (20). TNF-α taip pat laikomas vienu pagrindinių uždegiminių mediatorių psoriazės patogenezėje: nustatyta, kad psoriaze sergantiems pacientams yra padidėjęs cirkuliuojančio TNF-α kiekis (21). Žvynelinė siejama ne tik su padidėjusiu kraujagyslių standumu (tai gali prisidėti prie hipertenzijos, nes didina miokardo apkrovą ir pasipriešinimą kraujagyslėse), bet ir su endotelio disfunkcija (20). Tyrimais nustatyta, kad asmenims, sergantiems psoriaze ar psoriaziniu artritu, dažniau diagnozuojama subklinikinė kairiojo skilvelio disfunkcija, kai nėra kliniškai pasireiškiančios kardiovaskulinės ligos ar įprastinių rizikos veiksnių (22). Hipertenzijos išsivystymui įtaką gali turėti ir psoriaze sergantiems pacientams nustatomi didesni angiotenziną konvertuojančio fermento, endotelino-1 ir renino kiekiai (23).

Nutukimas ir žvynelinė
Nustatyta, kad didesnis kūno masės indeksas (KMI) dažnesnis sunkia psoriaze sergantiems asmenims, o nutukimas yra tiesiogiai susijęs su kardiovaskuliniu mirštamumu (24). Žinoma, kad psoriazės sunkumas koreliuoja su nutukimo laipsniu (30). Tai gali būti tiek psichosocialinė, tiek mažesnio fizinio aktyvumo pasekmė. Ir psoriazė, ir nutukimas yra susiję su lėtinėmis uždegiminėmis reakcijomis, o tai gali turėti įtaką kardiovaskulinių ligų išsivystymui ar apsunkinti jų eigą. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad psoriaze sergantiems ir turintiems antsvorio pacientams, sumažėjus jų svoriui (tiek koregavus mitybą, tiek fiziniais pratimais ar chirurginiu gydymu), pagerėja odos būklė (31). Molekulinis mechanizmas, nusakantis ryšį tarp psoriazės ir nutukimo, nėra tiksliai žinomas.

Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas dažnesnis sunkia psoriaze sergantiems asmenims (25). Karadag su bendraautoriais atliktame tyrime nustatytas reikšmingas endotelio funkcijos pokytis bei padidėjęs atsparumas insulinui pacientams, sergantiems psoriaze (27). Kaip minėta, psoriaze sergantiesiems būdingas padidėjęs TNF-α kiekis, jis stimuliuoja hiperinsulinemiją per padidėjusio atsparumo insulinui mechanizmą ir skatina endotelio ląsteles išskirti adhezijos molekules, padedančias prisitvirtinti monocitams. Atsparumas insulinui didinamas skatinant laisvųjų riebalų rūgščių gamybą, sumažinant adiponektino sintezę ir susilpninant jautrumą insulinui (26).

Dislipidemija
Remiantis atliktais tyrimais, psoriaze sergantiems pacientams nustatomi padidėję bendrojo cholesterolio, trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio bei sumažėję didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekiai (28, 29). Psoriaze sergantys asmenys turi didesnę hipercholesterolemijos išsivystymo riziką (36). Tokie lipoproteinų pokyčiai psoriaze sergantiems pacientams daro įtaką kardiovaskulinių ligų išsivystymui.

Rūkymas ir alkoholio vartojimas
Tiek rūkymas, tiek alkoholio vartojimas yra kardiovaskulinių ligų rizikos veiksniai. Įvairiais tyrimais nustatytas didesnis rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimas tarp psoriaze sergančių asmenų (32). Tiesa, nėra aišku, ar rūkymas ir alkoholio vartojimas didina psoriazės riziką, ar tai yra tik padarinys dėl psichologinio streso.

Apibendrinimas
Pateikiama daugiau duomenų, kad psoriazė yra ne tik odą ar sąnarius pažeidžianti liga – ji gali lemti ir kardiovaskulines, metabolines ligas. Psoriaze sergantys pacientai turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jiems dažniau nustatoma hipertenzija, diabetas, dislipidemija, nutukimas, metabolinis sindromas ir rūkymas. Tiek šeimos gydytojai, tiek dermatologai turėtų įvertinti kardiovaskulinių ligų riziką psoriaze sergantiems pacientams. Dermatologai turėtų nustatyti gretutines ligas, užtikrinti adekvatų psoriazės gydymą ir siekti ne tik palengvinti jos eigą, bet ir užkirsti kelią psoriazės nulemtoms komplikacijoms išsivystyti. Gydant sunkia psoriazės forma sergantį pacientą,  reikėtų nepamiršti, kad psoriazė sukelia multisisteminius pažeidimus ir įspėti pacientą apie galimus šios ligos padarinius.

Leidinys "Internistas" Nr. 6  2018 m.

 

LITERATŪRA
1.    Augustin M, Radtke MA. Quality of life in psoriasis patients. Expert Rev. Pharmacoecon. Outcomes Res. 2014, 14, 559–568.
2.    Quintard B, et al. Validation of a specific health-related quality of life instrument in a large cohort of patients with psoriasis: The QualiPso Questionnaire. Acta Derm. Venereol. 2011, 91, 660–665
3.    Gelfand JM, et al. Risk of myocardial infarction in patients with psoriasis. JAMA 2006, 296, 1735–1741
4.    Kaye JA, Li L, Jick SS. Incidence of risk factors for myocardial infarction and other vascular diseases in patients with psoriasis. Br. J. Dermatol. 2008, 159, 895–902.
5.    Shah K, Mellars L, Changolkar A, Feldman SR. Real-world burden of comorbidities in US patients with psoriasis. J. Am. Acad. Dermatol. 2017, 77, 287–292.
6.    Ma L, Li M, Wang H, Li Y, Bai B. High prevalence of cardiovascular risk factors in patients with moderate or severe psoriasis in northern China. Arch. Dermatol. Res. 2014, 306, 247–251.
7.    Ogdie A, Yu Y, Haynes K, et al. Risk of major cardiovascular events in patients with psoriatic arthritis, psoriasis and rheumatoid arthritis: A population-based cohort study. Ann. Rheum. Dis. 2015, 74, 326–332.
8.    Wu JJ, Choi YM, Bebchuk JD. Risk of myocardial infarction in psoriasis patients: A retrospective cohort study. J. Dermatol. Treat. 2015, 26, 230–234.
9.    Lai YC, Yew YW. Psoriasis as an Independent Risk Factor for Cardiovascular Disease: An Epidemiologic Analysis Using a National Database. J. Cutan. Med. Surg. 2016, 20, 327–333.
10.    Li WQ, et al. Psoriasis and risk of nonfatal cardiovascular disease in U.S. women: A cohort study. Br. J. Dermatol. 2012, 166, 811–818.
11.    Levesque A, Lachaine J, Bissonnette R. Risk of myocardial infarction in canadian patients with psoriasis: A retrospective cohort study. J. Cutan. Med. Surg. 2013, 17, 398–403
12.    Egeberg A, et al. Risk of myocardial infarction in patients with psoriasis and psoriatic arthritis: A nationwide cohort study. Acta Derm. Venereol. 2017, 97, 819–824.
13.    Abuabara K, et al. Cause-specific mortality in patients with severe psoriasis: A population-based cohort study in the U.K. Br. J. Dermatol. 2010, 163, 586–592.
14.    Chiu HY, et al. Concomitant sleep disorders significantly increase the risk of cardiovascular disease in patients with psoriasis. PLoS ONE 2016, 11, e0146462
15.    Gisondi P, et al. Chronic plaque psoriasis is associated with increased arterial stiffness. Dermatology 2009, 218, 110–113.
16.    Choi BG, et al. Assessment of arterial stiffness in korean patients with psoriasis by cardio-ankle vascular index. Angiology 2017, 68, 608–613.
17.    Naik HB, et al. Severity of psoriasis associates with aortic vascular inflammation detected by FDG PET/CT and neutrophil activation in a prospective observational study. Arterioscler. Thromb. Vasc. Biol. 2015, 35, 2667–2676.
18.    Overview ofpsoriasis and guidelines of care for the treatment of psoriasis with biologics. J Am Acad Dermatol 58:826-50, 2008.
19.    Balci DD, et al. Increased carotid artery intima-media thickness and impaired endothelial function in psoriasis. J Eur Acad Dermatol Venereol 2009;23:1–6.
20.    Blum A, Miller H. Pathophysiological role of cytokines in congestive heart failure. Annu Rev Med 2001;52:15–27.
21.    Alexandroff AB, et al. More than skin deep: atherosclerosis as a systemic manifestation of psoriasis. Br J Dermatol 2009;161:1–7.
22.    Shang Q, et al. High prevalence of subclinical left ventricular dysfunction in patients with psoriatic arthritis. J Rheumatol 2011;38:1363–1370.
23.    Ena P, Madeddu P, Glorioso N, Cerimele D, Rappelli A. High prevalence of cardiovascular diseases and enhanced activity of the renin-angiotensin system in psoriatic patients. Acta Cardiol 1985;40:199–205.
24.    Singh G, Aneja SP. Cardiovascular comorbiditiy in psoriasis. Indian J Dermatol 2011 Sep-Oct;56(5):553-6.
25.    Neimann AL, et al. Prevalence of cardiovascular risk factors in patients with psoriasis. J AmAcad Dermatol 2006; 55: 829–35.
26.    Henseler T, Christophers E. Disease concomitance in psoriasis. J Am Acad Dermatol 1995;32:982-6
27.    Karadag AS, Yavuz B, Ertugrul DT, et al. Is psoriasis a preatherosclerotic disease? Increased insulin resistance and impaired endothelial function in patients with psoriasis. Int J Dermatol 2010;49(6):642-6.
28.    Al-Rubaiy LK, Al-Rubaiy KK. Alcohol consumption and smoking: A risk factor for psoriasis. Internet J Dermatol 2006;4:2.
29.    Mehta NN, Li R, Krishnamoorthy P, et al. Abnormal lipoprotein particles and cholesterol efflux capacity in patients with psoriasis. Atherosclerosis 2012;224(1):218-21. Epub 2012 21
30.    Duarte G.V, Silva L.P. Correlation between psoriasis’ severity and waist-to-height ratio. Anais Brasileiros de Dermatologia 2014, 89, 846–847.
31.    Debbaneh M, Millsop JW, Bhatia BK, Koo J, Liao W. Diet and psoriasis, part I: Impact of weight loss interventions. J. Am. Acad. Dermatol. 2014, 71, 133–140
32.    Stephen Chu-Sung Hu and Cheng-Che E. Lan. Psoriasis and Cardiovascular Comorbidities: Focusing on Severe Vascular Events, Cardiovascular Risk Factors and Implications for Treatment. Int. J. Mol.Sci. 2017, 18, 2211.
33.    Boehncke WH, Boehncke S, Tobin AM, Kirby B. The ‘psoriatic march’: A concept of how severe psoriasis may drive cardiovascular comorbidity. Exp. Dermatol. 2011, 20, 303–307.
34.    Armstrong AW, et al. A tale of two plaques: Convergent mechanisms of T-cell-mediated inflammation in psoriasis and atherosclerosis. Exp. Dermatol. 2011, 20, 544–549.
35.    Qu Y, Zhang Q, Ma S, Liu S, Chen Z, Mo Z, You Z. Interleukin-17A differentially induces inflammatory and metabolic gene expression in the adipose tissues of lean and obese mice. Int. J. Mol. Sci. 2016, 17, 522.
36.    Santos-Juanes J, Coto-Segura P, Fernandez-Vega I, Armesto S, Martinez-Camblor P. Psoriasis vulgaris with or without arthritis and independent of disease severity or duration is a risk factor for hypercholesterolemia. Dermatology 2015, 230, 170–176.