Meniu

Protonų siurblio inhibitoriai – efektyviausi, saugiausi ir plačiausiai Baltijos šalyse vartojami vaistai su skrandžio rūgšties hipersekrecija susijusioms ligoms gydyti. Šių vaistų vartojimo Baltijos šalyse 2013—2015 metais statistika

2018-01-07

Protonų siurblio inhibitoriai – efektyviausi, saugiausi ir plačiausiai Baltijos šalyse vartojami vaistai su skrandžio rūgšties hipersekrecija susijusioms ligoms gydyti. Šių vaistų vartojimo Baltijos šalyse 2013—2015 metais statistika

Protonų siurblio inhibitoriai – efektyviausi, saugiausi ir plačiausiai Baltijos šalyse vartojami vaistai su skrandžio rūgšties hipersekrecija susijusioms ligoms gydyti. Šių vaistų vartojimo Baltijos šalyse 2013—2015 metais statistika

Įvadas

Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) – vaistai, slopinantys skrandžio rūgšties jonų pernašos sistemos – siurblio (H+, K+ adenozino trifosfatazė) – aktyvumą. PSI yra pirmo pasirinkimo vaistai su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu susijusioms patologinėms būklėms gydyti: gastroezofaginio refliukso ligai (GERL), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pepsinėms opoms, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukeltoms opoms, nedideliam kraujavimui iš virškinimo trakto.

 

Fiziologija ir farmakokinetika

Kontroliuoti skrandžio rūgšties išskyrimą yra sudėtinga, nes jame dalyvauja įvairios ląstelės ir molekulės. Visi skrandžio rūgšties gamyboje vykstantys procesai galutinėje stadijoje yra susiję su H+, K+ adenozino trifosfataze (ATF-aze). Šių protonų siurbliai, esatys citoplazmoje, suaktyvinti pakeičia H+ joną į K+ joną, vėliau išsiskiria Cl–, kuris, jungdamasis su H+, sudaro skrandžio rūgšties molekulę HCl. PSI inhibuoja nurodyto protonų siurblio (H, K ATF-azės) aktyvumą jau paskutiniame skrandžio rūgšties susidarymo etape [1].

Skrandžio rūgšties išskyrimo slopinimas

GERL, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, Zöllingerio-Ellisono sindromas, Barretto stemplė – visos šios pato- logijos vienaip ar kitaip yra susijusios su skrandžio rūgšties hipersekrecija. GERL simptomai, tokie kaip rėmuo ar prikimimas, yra glaudžiai susiję su didesniu rūgštiniu refliuksu. Pacientų, sergančių dvylikapirštės žarnos opalige, organizme dažniausiai išskiria daugiau skrandžio rūgšties, palyginti su sveikais tiriamaisiais. Dėl nurodytų priežasčių šioms ligoms gydyti skiriami vaistai turėtų slopinti padidėjusį rūgštingumą. Pagrindiniai skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai yra antacidiniai vaistai, H2 receptorių antagonistai (HRA) ir PSI. Antacidiniai vaistai rūgštingumą nuslopina greitai, tačiau tik trumpą laiką. HRA blokuoja pasieninių skrandžio ląstelių histamino H2 receptorius ir sumažina skrandžio rūgšties sekreciją, dalyvauja ankstyvojoje skrandžio rūgšties išsiskyrimo fazėje. HRA yra veiksmingesni už antacidinius vaistus, tačiau veikia lėčiau ir gali sukelti pripratimą. Tiek antacidiniai vaistai, tiek HRA daugumai pacientų yra nelabai veiksmingi. Šiuo metu PSI yra efektyviausi vaistai skrandžio sulčių sekrecijai slopinti ir yra rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo medikamentai su skrandžio hipersekrecija susijusioms ligoms gydyti [1].

PSI veiksmingiau mažina skrandžio rūgšties hipersekreciją nei HRA

Atlikta nemažai tyrimų,  įrodančių PSI pranašumą slopinant skrandžio rūgšties sekreciją, palyginti su HRA. Vienas tokių tyrimų – Austrijoje atlikta dvigubai akla, atsitiktinių imčių studija, kurioje dalyvavo 202 pacientai, sergantys nekomplikuo- ta dvylikapirštės žarnos opa. Tiriamieji buvo padalyti į 2 grupes: pirmajai grupei buvo skiriama 40 mg pantoprazolo ryte, antrajai – 300 mg ranitidino nakčiai. Po 2 savaičių nustatyta, kad nekomplikuotos dvylikapirštės žarnos opos užgijo 81 proc. pirmosios grupės ir tik 53 proc. antrosios grupės tiriamųjų. Po

4 savaičių nustatyta, kad nekomplikuotos dvylikapirštės žarnos opos užgijo 97 proc. pirmosios grupės ir 83 proc. antrosios grupės tiriamųjų [2].

 

PSI pasirinkimas

Šiandien Lietuvoje gali būti skiriami ir vartojami įvairūs PSI: omeprazolas, ezomeprazolas, pantoprazolas, ra- beprazolas, lansoprazolas, dekslansoprazolas. Visi šie medikamentai yra saugūs vartoti ilgalaikiam palaikomajam gydymui. Reikėtų pabrėžti, kad PSI turi būti skiriami pagal indikacijas, pasvėrus galimą naudą ir žalą asmens svei- katai [3, 4].

Pantoprazolo pranašumai

Pantoprazolui būdinga greita veikimo pradžia ir ilgas veikimo laikas, susijęs su dvigubu, selektyviu šio PSI prisijungimu prie protonų siurblio. Pantoprazolas greičiau nei omeprazolas padidina skrandžio pH ir ilgiau veikia naktinę skrandžio rūgšties sekreciją. Pantoprazolas yra metabolizuojamas įprastų PSI CYP2C19 ir CYP3A4 fermentų sistemų, tačiau jo giminingumas su šiais fermentais yra mažesnis. Dėl šios priežasties pantoprazolas gerokai mažiau nei kiti PSI sąveikauja su kitais vaistais. Tai svarbu pacientams, kurie serga gretutinėmis ligomis ir vartoja daugiau medikamentų. Pantoprazolas gali būti skiriamas įvairaus amžiaus pacientams, saugus ir ilgalaikis palaikomasis gydymas [3–5].

PSI vartojimo Baltijos šalyse 2013—2015 metais statistika

2015 metais paskelbta bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaistus kontroliuojančių tarnybų studija Baltijos šalių vais- tų statistika 2013–2015 metais [6]. Paskelbtame darbe buvo lyginamas įvairių vaistų ir jų grupių vartojimas, pardavimas Baltijos šalyse. Duomenys buvo renkami iš atitinkamų šalių vaistus kontroliuojančių tarnybų ataskaitų apie vaistų pardavimą vaistinėse, įvairiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Vertinant duomenis, buvo naudojama Anatominė terapinė vaistinių medžiagų (ATV, angl. Anatomical Therapeutic Chemical) klasifikavimo sistema ir išvestas sutartinis santykinis matavimo vienetas – nustatytos vaisto paros dozė (NPD, angl. Defined Daily Dose), kurie yra tapę auksiniu standartu atliekant ir interpretuojant įvairius tyrimus, verti- nančius vaistų suvartojimą įvairiose šalyse. ATV / NPD sistemą sukūrė ir išplėtojo Pasaulio sveikatos organizacija ir Vaistų statistikos ir metodologijos centras Osle (Norvegija).

Nurodyto tyrimo duomenimis, visose Baltijos šalyse daugiausiai yra suvartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų. Antroje vietoje pagal vartojimą – įvairūs virškinimo sistemą veikiantys vaistai. Iš pastarųjų išskirsime anksčiau aptartus medikamentus, skiriamus skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, gastroezofaginio refliukso sukeltam ezofagitui gydyti – HRA ir PSI (1 pav., 1 lentelė). Šių preparatų suvartojimas 2013–2015 metais Baltijos šalyse didėjo: pardavimas labiausiai, net 13 proc. (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną), padidėjo Latvijoje, 9 proc. – Estijoje, 7 proc. – Lietuvoje.

Kaip minėta, gydant su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu susijusias ligas, HRA daugumai pacientų yra nelabai veiksmingi. Nepaisant to, Baltijos šalyse vis dar yra suvartojama daug HRA, nors bendra tendencija yra mažėjanti. Pažymėtina, kad Lietuvoje HRA, kaip nelabai efektyvių medikamentų, yra suvartojama gerokai daugiau nei kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, 2015 metais visų HRA suvar- tojimas (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną) Lietuvoje siekė net 10,55, Estijoje šis rodiklis siekė 2,66, Latvijoje – tik

2,37. 2013–2015 metais HRA suvartojimas Estijoje ir Latvijoje sumažėjo panašiai – atitinkamai 13 proc. ir 12 proc. (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną). Lietuvoje šiuo laikotar- piu HRA suvartojimas sumažėjo tik 2 proc.

Iš HRA Baltijos šalyse dažniausiai yra vartojamas ranitidinas. Šio vaisto pardavimas, kaip ir bendra HRA vartojimo Baltijos šalyse tendencija, kasmet vis mažėja. Estijoje ir Latvijoje šio preparato suvartojimas 2013–2015 metais sumažėjo po 13 proc. (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną), o Lietuvoje ranitidino pardavimo kritimas buvo vangesnis ir sumažėjo tik 2 proc.

Kaip nustatyta įvairių klinikinių studijų metu, PSI šiuo metu yra efektyviausi vaistai skrandžio sulčių sekrecijai slopinti ir yra rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo medikamentai su skrandžio hipersekrecija susijusioms ligoms gydyti. Šios gydymo rekomendacijos ir tendencijos atsispindi ir PSI suvartojimo Baltijos šalyse statistikos duomenyse – PSI pardavimas Baltijos šalyse 2013–2015 metais stabiliai didė- jo. Pastebėtina, kad, nepaisant didėjančios PSI suvartojimo tendencijos, Lietuvoje PSI buvo parduota gerokai mažiau nei kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje 2015 metais bendrasis PSI suvartojimas (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną) siekė tik 28,42, o tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje – 35,19, Estijoje – net 39,83. Lietuvoje ir Estijoje bendrasis PSI suvartojimas 2013–2015 metais padidėjo po 11 proc., o Latvijoje – net 13 proc. (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną).

Iš PSI Baltijos šalyse populiariausias išlieka omeprazolas: didžiausias NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną 2015 metais stebėtas Estijoje – 26,29, kiek mažesnis Latvijoje – 20,66. Lietuvoje šio efektyvaus ir populiaraus PSI medika- mento suvartojimas 2015 metais, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, buvo nepelnytai mažesnis, o vaisto NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną siekė tik 15,81. Omeprazolo suvartojimo tendencija, kaip ir bendrojo PSI suvartojimo, 2013–2015 metais Baltijos šalyse stabiliai didėjo: Latvijoje omeprazolo pardavimas padidėjo  15 proc., Lietuvoje – 12 proc., Estijo- je – 7 proc. (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną).

Antroje vietoje pagal PSI suvartojimą 2013–2015 metais Baltijos šalyse yra plačiau mūsų aptartas pantoprazolas, kurio didžiausias pardavimas ir aukščiausias 7,34 NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną rodiklis 2015-aisiais stebėtas Estijoje, kiek mažesnis Latvijoje – 6,96 ir Lietuvoje – 5,71. Didžiausias pantoprazolo suvartojimo augimas, net 24 proc., 2013–2015 metais stebėtas Estijoje, kiek mažesnis Latvijoje – 7 proc., o Lietuvoje jis krito 4 proc. (NPD 1 tūkst. gy- ventojų per dieną).

2013–2015 metais Baltijos šalyse labiausiai didėjo kito PSI grupei priklausančio medikamento, ezomeprazolo, suvartojimas. Nurodytu laikotarpiu ezomeprazolo pardavimas Latvijoje padidėjo net 37 proc., Lietuvoje – 23 proc., Estijoje – 19 proc. (NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną). Didžiausias 6,20 NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną 2015 metais stebėtas Estijoje, Latvijoje jis siekė 2,59, Lietuvoje – 1,19.

Bendrame Baltijos šalių kontekste Lietuva išsiskiria aktyviausiu naujesnių PSI medikamentų, rabeprazolo, lansoprazolo, dekslansoprazolo, suvartojimu. Pavyzdžiui, Latvijoje rabeprazolo NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną 2013 me- tais siekė tik <0,01, o 2015-aisiais – jau 0,16. Lietuvoje šio medikamento didžiausias NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną 2013 metais siekė net 0,43, o 2015-aisiais – jau 1,28. Lansoprazolo didžiausias NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną 2015 metais buvo stebėtas Lietuvoje ir siekė 0,61, o Latvijoje šis rodiklis siekė tik 0,11. Dekslansoprozolas, kaip minėta, yra naujausias PSI grupės vaistas. Lietuvoje jis registruotas tik 2013 metų pabaigoje, todėl jo vartojimas dėl savaime su- prantamų priežasčių kol kas yra nedidelis. Šio medikamento NPD 1 tūkst. gyventojų per dieną 2015 metais Lietuvoje, vienintelėje iš Baltijos šalių, siekė net 0,39.

Apibendrinimas

Skrandžio rūgštingumas gali paskatinti išsivystyti daugelį kitų ligų. PSI yra pirmo pasirinkimo vaistai su padi- dėjusiu skrandžio rūgštingumu susijusioms patologinėms būklėms gydyti (pvz., GERL, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pepsinės opos, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo sukeltos opos, kraujavimas iš virškinimo trakto). Remian- tis 2013–2015 metų statistikos duomenimis, Baltijos šalyse įvairūs vaistai, veikiantys virškinimo traktą, pagal gau- sų suvartojimą užima antrąją vietą ir nusileidžia tik vaistams nuo įvairių širdies ir kraujagyslių ligų. Bene daugiausiai iš visų virškinimo traktą veikiančių vaistų parduodama H2 receptorių blokatorių ir PSI, kurių vartojimas tendencingai didėja. Iš PSI daugiausiai nuperkama omeprazolo, pantoprazolo, ezomeprazolo. Visi PSI yra saugūs vartoti ilgalaikiam palaikomajam gydymui. Reikėtų pabrėžti, kad PSI turi būti skiriami pagal indikacijas, pasvėrus galimą naudą ir žalą sveikatai.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos

"Gastroenterologija",  ŽURNALO „INTERNISTAS“ PRIEDAS 2017, Nr. 1 (16)

 

Rašyti komentarą

Captcha