Meniu

Probiotikų ir prebiotikų įtaka žarnyno mikroflorai ir jų poveikis sergant virškinimo trakto ligomis

2017-04-12

Probiotikų ir prebiotikų įtaka  žarnyno mikroflorai ir jų poveikis sergant virškinimo trakto ligomis

Įvadas

Ankstyvajame amžiuje vaiko mityba yra svar­bus veiksnys formuotis sveikai žarnyno mikroflo­rai. Mikroorganizmai, esantys žarnyne, fermen­tuoja nepanaudotus substratus, stiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo patogeninių bakterijų augi­mo žarnyne, reguliuoja virškinimo trakto augimą, produkuoja vitaminus (biotinas, vitaminas K) [1]. Motinos pienas yra nepakeičiamas norint už­tikrinti visavertę naujagimio mitybą. Motinos piene esama įvairių maisto medžiagų, tarp kurių galima rasti ypač reikalingų probiotinių bakterijų ir oligosacharidų, kurie turi prebiotinį efektą. Šios medžiagos yra vienos svarbiausių užtikrinant nor­malios mikrofloros vystymąsi ir funkcionavimą. Ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu kūdikiams dažnai pasireiškia virškinimo trakto ligos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų prevenciją ir gydymą. Atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad probiotikų ir prebiotikų vartojimas mažina šių ligų pasireiški­mą ir trukmę.

Motinos pienas yra pripažintas kaip geriausias mitybos pasirinkimas kūdikio augimui ir jo sveikam brendimui. Dėl įvairių priežasčių (pvz., motinos li­gos) motinos ne visada gali maitinti vaiką natūraliu būdu, todėl pasaulyje kuriami pieno mišiniai, kurie papildomi probiotikas ir prebiotikais. Adaptuoti pie­no mišiniai yra artimiausi motinos pieno sudėčiai, jų vartojant sukuriamas teigiamas efektas sveikam žarnyno mikrofloros susiformavimui.

Mikrobiota ir pradinė kolonizacija

Didžiausia mikroorganizmų koncentracija žmogaus organizme randama virškinimo trakte. Žmogaus virškinimo trakto ertmėje esanti mikro­biota yra kiekvieno žmogaus individualus orga­nas – vadinamasis mikrobinis organas, toks pat kaip kepenys, širdis, plaučiai ar kt. Mikrobiota dalyvauja ne tik maistinių medžiagų apykaitoje, ksenobiotinių medžiagų ir vaistų metabolizme, bet ir padeda išlaikyti vientisą žarnyno gleivinės barjerą, atlieka imunomoduliuojamąją funkciją ir kovoja su patogenais.

Žarnyno mikroflorą galime suskirstyti į vyrau­jančias bakterijas – bakteroidai, laktobakterijos, bifidobakterijos, eubakterijos, propiobakteri­jos, ešerichijos, enterokokai, peptostreptokokai, fuzobakterijos (90 proc.), subdominuojančias (9,5 proc.) ir tranzitines (0,5 proc.) – peptokokai, stafilokokai, bacilos, enterobakterijų šeimos at­stovai, nefermentuojančios bakterijos, mieliagry­biai, burkcholderijos ir pelėsiniai grybai [2].

Svarbu suprasti, kad virškinimo trakto mi­kroflora yra įvairi ir dinamiška ekosistema, kurio­je gausu mikroorganizmų. Bakterijos žarnyne gali gyventi nuolat ar laikinai, patekti iš aplinkos [3]. Mikrobiotos sudėtis gali pasikeisti dėl dauge­lio veiksnių: intrauterinės kontaminacijos, gim­dymo būdo (natūraliais takais ar atlikus cezario pjūvio operaciją), mitybos tipo (motinos pienas ar pieno mišiniai) ar paskirto gydymo (antibio­tikų vartojimas). Mikrobiotos pasikeitimas, kai žarnyne sumažėja vadinamųjų gerųjų bakterijų, o pagausėja patogeninių bakterijų ar grybelių, va­dinamas disbioze, kai organizme gali pasireikšti infekcinės ligos, ypač virškimo trakto.

Mikroorganizmai kolonizuoja žarnyną tuoj po gimimo. Pirmieji mikroorganizmai, pakliuvę į žarnyną, gali priversti jį gaminti sau palankias medžiagas ir neleisti įsitvirtinti kitoms bakteri­joms. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija yra la­bai svarbi tolesnei mikrofloros sudėčiai. Pirmiau­sia, atsiranda aerobinės bakterijos, tokios kaip lactobacillus. Šios bakterijos naudoja žarnyne esantį deguonį, taip sukurdamos tinkamą aplinką anaerobinėms bakterijoms – bakteroidams, bifi­dobakterijoms, kurios virškinimo trakte sudaro didžiausią dalį. Per pirmuosius trejus metus bak­terijų kolonizacija žarnyne baigiasi ir ši mikroflo­ra beveik nesikeičia iki senatvės.

Probiotikų ir prebiotikų vaidmuo organizme

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurių pakankamas kiekis, patekęs į organizmą, gali suteikti šeimininkui naudos. Šių bakterijų pa­tekimas į naujagimio organizmą labai priklauso nuo to, kokiu būdu jis gimė – natūraliais gim­dymo takais ar atlikus cezario pjūvio operaciją (CPO) (1 lentelė).

Ligos.lt

Naujagimių, gimusių atlikus CPO, žarnyno flora skiriasi nuo gimusiųjų natūraliais takais. Esminiai skirtumai – laktobacilų, bifidobakterijų, bakteroidų kiekis naujagimių po CPO žarnyne yra 3 kartus mažesnis nei gimusiųjų natūraliai. Pagrindinę naujagimių po CPO mikrofloros dalį sudaro motinos odos flora – aktinobakterijos, pro­teobakterijos, bacilos (1 pav.) [4].

Šie mikroorganizmai į naujagimio žarnyną gali patekti su motinos pienu. Jame aptinkamos Stafilococcus, Corynebacterium, Lactobacillus, Bifidobacterium genčių bakterijos, kurios prisi­taikiusios kolonizuoja naujagimio žarnyną [5].

Probiotikai virškinimo trakte gali veikti tiesio­giai, pavyzdžiui, jie geba sąveikauti su jau esan­čiomis bakterijomis ar paveikti žarnyno fermentų aktyvumą. Taip pat šie mikroorganizmai kontak­tuoja su žarnyno limfoidiniu audiniu. Tokiu būdu virškinimo trakto barjerinei funkcijai yra daroma teigiama įtaka, gerinama gleivinės imuninė siste­ma. Reikia nepamiršti, kad probiotikai funkcio­nuoja ne tik žarnyno ribose, bet ir už jo ribų – jie gali sistemiškai paveikti visą imuninę sistemą ir kitus organus, tokius kaip kepenys ar smegenys. Visi šie probiotikų veikimo mechanizmai ne tik moduliuoja virškinimo trakto mikrofloros sudėtį, bet ir gali apsaugoti organizmą nuo patogeninių bakterijų augimo [3].

Ligos.lt

Probiotikų įsitvirtinimui žarnyne padeda pre­biotikai, kurių taip pat esama motinos piene. Prebiotikai yra medžiagos, kurios nesuvirškintos pasiekia žarnyną ir ten tampa substratu probioti­kams, taip užtikrindamos greitą pastarųjų bakteri­jų (pvz., lactobacillus ir bifidobacterium) augimą bei netiesiogiai sumažina patogeninių mikroor­ganizmų kiekį. Yra dvi prebiotikų grupės, ku­rios skirstomas į galaktooligosacharidus (GOS) ir inulino tipo fruktantus [6]. Motinos piene yra 8–13 g/l oligosacharidų [7].

Simbiotikais vadinamas vienas kitą papildan­tis probiotikų ir prebiotikų derinys. Šis apibrėži­mas yra gana naujas, tačiau jo kilmė yra akivaiz­di. Tiesiogiai gaunant pageidaujamo substrato (prebiotikų) pageidaujamiems mikroorganizmas (probiotikams), galima gauti naudos iš sinergis­tinio (reiškinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį) dviejų medžiagų poveikio. Visos trys medžiagų grupės yra nau­dojamos teigiamai paveikti žarnyno mikroflorą ir pagerinti sveikatą.

Poveikis gydant žarnyno infekcijas

Probiotikai jau seniai yra paskelbti kaip viena galimų pagalbos priemonių gydant ir apsaugant organizmą nuo virškinimo trakto ligų. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad prevencinis probiotikų varto­jimas yra itin veiksmingas diarėjos atveju. Ūmus viduriavimas yra pagrindinis ūminio gastroenterito simptomas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikams iki vienų metų dėl rotavirusinės infekcijos [8].

Atliktas atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas, kuris parodė, kad skiriant probiotikų gydant ūminę infekcinę diarėją, rotavirusinės infekcijos trukmė sutrum­pėjo net 40 val., o intraveninės rehidratacijos laikas – 18 val. Kelių metaanalizių rezultatai taip pat patvirtino, kad gydymas probiotikais sumaži­no viduriavimų skaičių ir viduriavimo laiką viena diena. Pastebėta, kad probiotikai efektyviausiai veikia juos skiriant kuo anksčiau [9].

Su antibiotikų vartojimu susijęs viduriavimas pa­sireiškia beveik 30 proc. naujagimių ir vaikų [10]. Įrodyta, kad vartojant Bifidobacterium ir Strepto­coccus thermophillus, sumažėjo su antibiotikais susijusio viduriavimo pasireiškimas [11]. Remiantis atsitiktinių imčių, kontroliuojamo tyrimo rezulta­tais, prevencinis probiotikų vartojimas su antibioti­kais susijusio viduriavimo metu yra veiksmingas – gydymas probiotikais buvo pradėtas su antibiotikų paskyrimu gydant vidurinės ausies uždegimą. Gy­dymas su probiotikais, palyginti su placebo grupe, nuo 28,5 proc. iki 11,9 proc. sumažino su antibio­tikais susijusio viduriavimo pasireiškimų dažnį [9].

Ligos.lt

Šiuos reikalingus mitybos komponentus vai­kas geriausiai pasisavina su motinos pienu, nes jis yra idealus maistas naujagimiams ir pirmųjų 5–6 mėnesių kūdikiui. Atliktos klinikinės studijos su nežindančiomis tiriamosiomis tiriant pradinio bei tolesnio maitinimo pieno mišinius, parodė, kad  prebiotikų GOS ir probiotikų L. fermentum, nau­dojamų HiPP Combiotic® mišinyje, saugumas ir nauda yra patvirtinti pagal ESPHGAN. Tiriant kū­dikius, vartojančius tolesnio maitinimo pieno miši­nį, kurio sudėtyje yra GOS ir L. fermentum, žarny­no infekcijų pasireiškimas sumažėjo net 46 proc., o kvėpavimo takų infekcijos – 26 proc., palyginti su kontroline grupe, kurie buvo maitinami pieno mišiniais tik su prebiotikais (2 pav.) [12].

Apibendrinimas

Žarnyno mikroflora yra laikoma pilnai funk­cionuojančiu žmogaus organu. Virškinimo trakto mikrobiota tyrinėjama jau daugelį metų. Naujau­sios studijos vis labiau atkreipia dėmesį į žarnyno bakterijų svarbą, susijusią su žmogaus sveikata bei ligų pasireiškimu. Prebiotikai ir probiotikai jau ilgą laiką yra žmonių mitybos dalis. Šiuo­laikiniai tyrimai patvirtina, kad simbiotinis šių komponentų poveikis ne tik gerina mikrofloros išsivystymą, funkcionavimą, bet ir geba apsau­goti nuo virškinimo trakto ligų. Svarbu atsiminti, kad nemaitinamus motinos pienu kūdikius reko­menduojama maitinti adaptuotais pieno mišiniais, kurių sudėtyje yra motinos piene esančių bakte­rijų, pavyzdžiui, HiPP Combiotic® mišinyje yra Lactobacillus fermentum [13].

Šaltinis: "Pediatrija", 2017m., Nr.1

Rašyti komentarą

Captcha