Meniu

Papildomos integracinės onkologijos priemonės

2019-11-26

Papildomos integracinės onkologijos priemonės

Papildomos integracinės onkologijos priemonės

Gyd. Dainora Mačiulienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinika

Įvadas

Integracinė onkologija – integracinės medicinos sritis, kurios tikslas yra patikima ir veiksminga pagalba, greta standartinio vėžio gydymo skiriant papildomas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę paciento gyvenimo kokybę, aktyviau įtraukti pacientą ir jo artimuosius į gydymo planą, skatinti prisiimti atsakomybę už savo sveikatinimą. Tai įrodymais pagrįstos priemonės, rekomenduojamos visiems su onkologinėmis ligomis susiduriantiems ligoniams.
Literatūros duomenimis, pasaulyje iki 80 proc. sergančių vėžiu pacientų naudojasi viena ar keliomis papildomomis priemonėmis. Šiandien pateikiama daugiau mokslinės literatūros apie patikimas, veiksmingas ir į pacientą orientuotas papildomas integracinės onkologijos priemones.
Ankstesniame žurnalo numeryje buvo pristatyti integracinės onkologijos principai, istorija ir vieta pasaulyje, paplitimas tarp onkologinių pacientų. Šiame numeryje – pažintis su keliomis papildomomis priemonėmis.

Integracinė onkologija pasaulyje

Vienas integracinės onkologijos centro pavyzdžių, pasaulinių lyderių – Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos) esantis Memorial Sloan-Kettering vėžio centras, kuriame veikia vadinamoji horizontalioji pagalba sergančiajam vėžiu – visapusišką pagalbą pacientui ir artimiesiems suteikia visi centro skyriai ir specialistai. Be standartinio gydymo, taikoma akupunktūra, onkologinis masažas, muzikos terapija, meditacija, teikiamos mitybos rekomendacijos, fizinės ir psichologinės sveikatos konsultacijos, sudaromi individualūs sveikatinimo planai (1, 2, 4). 2003 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigta Integracinės onkologijos asociacija, daugelis vėžio centrų turi skyrius ar atskirus centrus, skirtus papildomoms priemonėms. Ne mažiau išplėtota integracinė onkologija yra ir Kanadoje, Australijoje bei daugelyje Europos šalių.

Papildomos integracinės onkologijos priemonės

Gyvensenos valdymas

Mityba, fizinis aktyvumas, miego higiena, streso valdymo metodikos ir socialinės aplinkos pritaikymas – tai papildomos priemonės ir jų pritaikymo rekomendacijos, kurių tikslas: įvardyti rizikos veiksnius, svarbius ligos eigai ir kontrolei; pateikti gyvensenos keitimo gaires, kuriomis vadovaujantis būtų gerinama bendra sveikata, mažinama ligos atsinaujinimo tikimybė ir mirštamumas nuo jos; padėti kontroliuoti ankstyvuosius ir vėlyvuosius ligos simptomus ir gydymo sukeltus nepageidaujamus reiškinius (5). Moksliniais tyrimais įrodyta ir jau neabejojama, kad kokybiškas miegas, streso valdymas turi reikšmingą įtaką gerinant bendrą sveikatą. Antsvoris ir nutukimas daro neigiamą įtaką ne tik onkologinių ligų eigai, bet ir lemia dažnesnį gydymo nepageidaujamų reiškinių pasireiškimą ir sunkesnę jų kontrolę (3, 4).
Integracinės onkologijos principai paremti svarbiausiais gyvensenos aspektais – onkologiniams pacientams skirtomis specifinėmis mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijomis, streso valdymo metodikomis ir kokybiško miego higiena. Nors mokslinėje literatūroje aprašoma apie 200 įvairių papildomų priemonių, visų jų tikslas – pagerinti pacientų gebėjimus valdyti gyvenseną, kuri yra neatsiejama nuo sėkmingų gydymo rezultatų (3).
Pacientai, kurie renkasi papildomas priemones, dažniausiai siekia geresnės savijautos, ieško būdų aktyvinti imuninę sistemą, gerinti gyvenimo kokybę, sumažinti ligos ir gydymo nepageidaujamus reiškinius (pykinimą ir vėmimą, skausmą, nerimą, pablogėjusius miegą, emocinę ir psichinę sveikatą), pagerinti išgyvenamumą (4, 5).

Akupunktūra – iš naujo atrasta sena gydymo tradicija

Akupunktūra ilgą laiką nepripažinta Vakarų medicinos specialistų, tačiau daugėjant mokslinio pagrindimo, tradicinė kinų medicina vis stipriau įsitvirtina ir Vakaruose. Dažniausiai akupunktūra atliekama adatomis, paveikiant specifinius taškus, o procedūros onkologiniam pacientui tikslas – slopinti įvairius ligos ir gydymo sukeltus simptomus. Vienas tokių – nevaldomi karščio epizodai taikant hormonų terapiją (3).
Daugiausia tyrimų apie akupunktūros poveikį atlikta su krūties vėžiu sergančiomis moterimis, tačiau didėjant akupunktūros naudos pagrindimui sergantiesiems krūties vėžiu daugiau dėmesio skiriama ir kitoms onkologinėms ligoms (4, 6, 7).
NCCN (angl. National Comprehensive Cancer Network) gairėse rekomenduojama akupunktūrą taikyti esant skausmui, nuovargiui, pykinimui ir vėmimui. Vis daugiau pasirodo tyrimų apie akupunktūros poveikį gerinant karščio pylimo epizodų kontrolę. 1997 metais Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis sveikatos institutas patvirtino akupunktūrą kaip veiksmingą priemonę, slopinančią chemoterapijos sukeltą pykinimą ir vėmimą.
Integracinės onkologijos gairėse pabrėžiama, kad akupunktūra yra veiksminga priemonė kontroliuojant karboplatinos su paklitakseliu sukeltą ūminį ir vėlyvą pykinimą. Pacientai taip pat įvardijo pagerėjusią miego kokybę, rečiau pasireiškiantį vidurių užkietėjimą, bendros savijautos pagerėjimą (8).
Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 80 proc. nacionalinių vėžio centrų į savo programas yra įtraukę akupunktūrą kaip papildomą veiksmingą onkologinių ligonių priežiūros priemonę.

Fizinis aktyvumas

Amerikos vėžio asociacijos mitybos ir fizinio aktyvumo gairėse teigiama, kad sergantiesiems vėžiu per savaitę rekomenduojamas mažiausiai 150 min. trukmės vidutinio intensyvumo arba 75 min. trukmės didelio intensyvumo fizinis aktyvumas. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir pasipriešinimo, įvairūs lankstumą ir pusiausvyros sistemą treniruojantys pratimai (1).
Fizinis aktyvumas – neabejotinai svarbiausia priemonė, stiprinanti kaulų ir raumenų sistemą bei padedanti išsaugoti kaulų mineralų tankį, ypač vartojantiems hormonų terapiją pacientams, sergantiems prostatos ar krūties vėžiu (9, 10).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad aktyvaus vėžio gydymo metu reguliarus fizinis aktyvumas veiksmingai mažina su liga susijusį specifinį nuovargį ir gerina ne tik fizinius rodiklius, bet emocinę būklę, stiprina kardiovaskulinę sistemą, veikia kaip viena miego kokybę gerinančių priemonių. Fizinis aktyvumas svarbus kaip profilaktinė priemonė, siekiant sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį ar išvengti užsitęsusio reabilitacinio laikotarpio. Fizinis aktyvumas turi reikšmingą įtaką gerinant gyvenimo kokybę ir sutrumpinant sveikimo trukmę (11).
Dauguma onkologinių pacientų atsisako ar vengia fizinio aktyvumo dėl nuovargio ar nevaldomo skausmo, neretai negaudami specifinių rekomendacijų jie bijo galimo nepageidaujamo poveikio, todėl fizinis krūvis būna per mažas, neatitinka tarptautinių rekomendacijų.
Sveikatinimo gairėse siūloma individualiai parinkti pratimus ir jų intensyvumą, atsižvelgiant į pacientui taikytą operacinį gydymą, skiriamą specifinį gydymą (pvz., chemoterapiją ar spindulinę terapiją), gydymo ar ligos padarinius, bendrą būklę. Fizinis aktyvumas yra būtina ir tinkama priemonė savijautai gerinti, padedanti atsikurti organizmo funkcijoms bet kuriuo ligos gydymo etapu. Atskiros rekomendacijos yra ir terminalinės būklės pacientams, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, kai nėra kitų pagalbos priemonių.
Norint užtikrintų patikimą ir veiksmingą pagalbą, fizinio aktyvumo specialistas turi išmanyti onkologines ligas, jų gydymo ypatumus, specializuotis dirbti su onkologiniais pacientais. Taip pat jis turėtų į savo praktiką integruoti ne tik teorines žinias ir fizinių pratimų programas, bet gebėti vertinti riziką, ligos eigą, gydymo komplikacijas, sudaryti naudingą ir malonų fizinio aktyvumo planą sergančiajam onkologine liga.

Joga

Joga – tai dvasinė, fizinė ir protinė disciplina, paremta Indijos filosofija. Užsiimant joga, praktikuojama proto ir kūno vienuma, sąryšis čia ir dabar. Gyvenimas sergant onkologine liga yra didelis stresą keliantis iššūkis, nesvarbu, koks sergančiojo amžius ar ligos diagnozė. Joga priskiriama prie veiksmingų fizinių, dvasinių ir protinių pratimų ir rekomenduojama sergant bet kuria onkologine liga (3).
Praktikuojant jogą atliekamos pozos, vadinamosios asanos – tai fizinė padėtis, kartu apimanti kvėpavimo kontrolę ir neretai meditaciją. Literatūroje aprašoma daug įvairių tradicinių jogos stilių, tačiau jų tikslas yra bendras – stiprinti fizinį pajėgumą, lankstumą, padėti atsipalaiduoti ir geriau jaustis (12).
Joga yra viena populiariausių papildomų priemonių sergant krūties vėžiu ir gera adjuvantinė terapija baigus specifinį gydymą. Populiarėjant jogai tarp pacientų ir moksliniam jos naudos pagrindimui, vis dažniau ši priemonė rekomenduojama onkologinių pacientų gyvenimo kokybei gerinti. Metaanalizė rodo, kad krūties vėžiu sergančioms moterims joga reikšmingai sumažina nerimo ir depresijos simptomus, 8 iš 10 moterų nurodo geresnę gyvenimo kokybę lankant jogos užsiėmimus, palyginti su kontroline pasyvių pacienčių grupe (13).
Mokslininkė Yuanqing Pan pastebėjo, kad teigiamas jogos poveikis yra didesnis moterims, kurios praktikuoja jogą ilgesnį laiką, todėl rekomenduoja užsiėmimus skirti mažiausiai 3 mėnesius. Svarbu ir užsiėmimo intensyvumas bei trukmė: rekomenduojama jogos užsiėmimus lankyti 1–3 kartus per savaitę, vieno užsiėmimo trukmė – 60–90 min.
Parenkant užsiėmimo trukmę ir intensyvumą, pratimus rekomenduojama aptarti su jogos specialistu, suprantančiu krūties vėžio eigą ir gydymą. Į gydymo komandą, aptariant su pacientu išsikeltus gydymo tikslus ir lūkesčius, siūloma įtraukti jogos specialistą (12).
Atlikus tyrimą su prostatos vėžiu sergančiais vyrais pastebėta, kad praktikavusiems jogą buvo gerokai mažesnis specifinis nuovargis, patiriamas stresas, pagerėjo jų seksualinė sveikata, nuotaika ir gyvenimo kokybė (10).

Mityba

Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina nutukimo ir kitų žalingų, su gyvensena susijusių, veiksnių neigiamą įtaką onkologinių ligų išsivystymui ir agresyvumui, ligos eigai. Išgirdus vėžio diagnozę, neretai ieškoma stebuklingų priemonių, viena jų – dietos (šarminė, ketogeninė, makrobiotinė, Paleo ir kiti moksliškai nepagrįsti kraštutinumai). Sergant onkologinėmis ligomis, naudinga mityba yra tokia, kuri slopina sisteminį uždegimą, nesukelia hormonų sutrikimo ar hiperinsulinemijos pikų, kartu užtikrina pakankamą gaunamų kalorijų, vitaminų ir mikroelementų kiekį. Tai ekologinė, augalinio pagrindo, gausi antioksidantų ir uždegimą slopinančių maisto produktų bei jų gaminių mityba (3, 9).
Svarbi integracinės onkologijos dalis – mitybos specialisto konsultacija ir individualios mitybos rekomendacijos. Tradicinė medicina pabrėžia, kad mityba svarbi ne tik onkologinių ir kitų ligų profilaktikai, bet ir ligos eigai, siekiant sumažinti atkryčio tikimybę, pagerinti gyvenimo kokybę gydomuoju laikotarpiu. Neabejojama, kad sisteminį uždegimą sukelianti mityba (didelis bendras riebalų kiekis, transriebalų, sočiųjų riebalų kiekis, cukraus ir aukštą glikeminį indeksą turinčių produktų vartojimas) daro įtaką kiaušidžių vėžio patogenezei. Karvių pieno ir laktozės gausi mityba yra susijusi su kiaušidžių vėžio vystymusi, o gausesnis kalcio vartojimas šią riziką mažina. Endometriumo vėžio riziką mažina žalioji arbata. Australijoje atliktame tyrime pastebėta, kad net ir susirgus vėžiu didesnė vitamino D koncentracija serume yra susijusi su geresnėmis ligos išeitimis, palyginti su maža vitamino D koncentracija serume.
Pastebėta, kad susirgus ar progresuojant vėžiui mitybos rekomendacijų laikomasi daug kruopščiau ir atidžiau, tačiau neretai linkstama prie kraštutinumų – pasirenkamos įvairios dietos, kurios neturi mokslinio pagrindimo (4, 6, 7).
Bendrieji naudingos mitybos principai galioja sergantiems bet kuria onkologine liga, tačiau mitybos gairėse pabrėžiama, kad yra skirtingų ir svarbių aspektų, kuriuos svarbu žinoti, įvertinti ir rekomenduoti.

Miegas – svarbus, bet neretai pamirštamas veiksnys

Įvairūs miego sutrikimai yra vienas dažniausių nusiskundimų tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis tiek aktyvaus gydymo metu, tiek jį baigus, o atsiranda tik išgirdus įtarimų apie onkologinę ligą. Priežasčių gali būti įvairių. Dažniausiai jų yra keletas – psichologiniai, emociniai, socialiniai ir net fiziniai iššūkiai, nepageidaujamas vaistų poveikis, su gydymu susijusio nuovargio nulemtas cirkadinio miego ritmo sutrikimas (3).
Cirkadinio ritmo sutrikimas lemia poilsio ir aktyvumo fazių disbalansą, lėtinį nekontroliuojamą nuovargį, apetito stoką, miego problemas. Nustatyta, įprastinio poilsio ir aktyvumo režimo sutrikimas turi neigiamą įtaką plaučių, inkstų, krūties, žarnyno vėžio eigai ir reikšmingai pablogina išgyvenamumą. Įvairūs chemoterapijos režimai dažnai sutrikdo cirkadinį miego ritmą (8).
Pirmojo pasirinkimo miego sutrikimų valdymo priemonės – ne medikamentai, o kognityvinė elgesio terapija (auksinis standartas), miego higiena, miego dienoraščiai ir kitos priemonės, apie kurias pacientams ir gydytojams neretai trūksta informacijos. Atsitiktinių imčių klinikiniuose tyrimuose minima ir akupunktūra, streso valdymo metodikos, atsipalaidavimo pratimai, kurie sumažina depresijos ir nerimo simptomus, tiesioginius su liga susijusius negalavimus.

Onkologinis masažas

Onkologinis masažas – tai specifinė masažo terapija, skirta individualiam asmeniui, atsižvelgiant į gydymo ir ligos padarinius, specifinius lūkesčius. Jį atlieka specialistas, gebantis vertinti onkologinę situaciją. Tai nėra limfodrenažinis masažas.
Tyrimais įrodytas teigiamas masažo poveikis gerinant ne tik nuotaiką, bet ir mažinant skausmą, su vėžiu susijusį nuovargį, limfedemą, pykinimą, psichologinį stresą. Masažo rekomendacijos yra įtrauktos į klinikines onkologinių ligonių gydymo gaires (14, 15).
Masažo atlikimo technika parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, taikomą gydymą, buvusias chirurgines intervencijas. Remiantis tarptautine praktika, masažo nauda jaučiama iškart po procedūros, nors poveikis yra trumpalaikis, palyginti su kitomis papildomomis priemonėmis. Vis dėlto masažas yra mėgstamas dėl patikimumo ir suteikiamo atsipalaidavimo, malonumo, jis reikšmingai pagerina paciento gyvenimo kokybę. Atsitiktinių imčių klinikiniais tyrimais nustatyta, kad masažas padidina CD4, CD8, NK ląstelių kiekį. Nors rezultatai nebuvo statistiškai patikimi, tačiau neabejojama, kad onkologinis masažas pagerina emocinę ir fizinę pacientų sveikatą. Moksliniam patogeneziniam šių teiginių pagrindimui dar reikia atlikti daugiau tyrimų (16).

Natūralūs produktai

Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio papildomos ir integracinės medicinos centro apibrėžimu, natūraliems produktams priskiriami: žolelės, vitaminai, mineralinės medžiagos, probiotikai, kurie dažniausiai parduodami kaip maisto papildai ir yra lengvai prieinami. Daugiau nei 30 proc. vyresnių nei 50 metų pacientų vartoja įvairių maisto papildų, tikėdamiesi geriau kontroliuoti ligos eigą ar skiriamo gydymo nepageidaujamus poveikius (4).
Augalinių preparatų (žolelių) vartojimas yra labai populiarus daugelyje šalių, įskaitant ir Europą: net 67 proc. Vokietijos pacienčių, sergančių ginekologiniais navikais, vartoja amalų (Viscum album) papildus (5). In vitro tyrimuose pastebėta, kad kurkuminas sukelia kiaušidžių vėžinių ląstelių apoptozę, didina gimdos kaklelio vėžio ląstelių jautrumą cisplatinai ir paklitakseliui, bet slopina vinblastino gydomąjį poveikį. Imbieras pasižymi antivėžiniu poveikiu, didina jautrumą karboplatinai. Dviskiaučiai ginkmedžiai aktyvina kiaušidžių vėžio ląstelių apoptozę, tačiau neigiamai sąveikauja su paklitakseliu (5, 7).
Nors tai tik maža dalis įvairių aktyvių natūralių biologinių medžiagų, kurios vartojamos kaip maisto papildai, jų poveikis dažnai yra neįvertinamas ir / ar nežinomas dėl žinių apie veiksmingumą ir sąveiką stokos. Pavyzdžiui, selenas, kurį įprasta vartoti sergant visomis onkologinėmis ligomis, mažina kiaušidžių vėžio riziką, bet didelis kiekis didina prostatos vėžio riziką (17). Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad neapgalvotai parinkti maisto papildai ir jų sąveika su gydymui skiriamais vaistais gali būti pavojingi: didelės antioksidantų dozės gali slopinti chemoterapinių preparatų ar spindulinės terapijos citotoksinį poveikį vėžio ląstelėms; kraujo krešėjimą veikiantys augaliniai preparatai – mažinti trombocitų kiekį ir neigiamai veikti kraujo krešėjimą reguliuojančių vaistų veikimą; fitoestrogenų turintys preparatai – sąveikauti su hormoniniu gydymu; imuninę sistemą stimuliuojantys preparatai – mažinti imuninę sistemą slopinančių vaistų poveikį. Tokia sąveika gali būti labai įvairi, neretai iš anksto neprognozuojama, todėl siekiant veiksmingos pagalbos reikia įvertinti siauras natūralių produktų vartojimo indikacijas, atsižvelgti į galimą nepageidaujamą sąveiką su specifinio gydymo komponentais.

Sveikatinimo priemonių parinkimas

Integracinė onkologija pasaulyje jau yra sukaupusi klinikinės praktikos ir mokslinių žinių, kuriomis remiantis galima parinkti veiksmingiausias papildomas priemones ir siekti geriausių rezultatų, įvertinus individualią paciento būklę ir poreikius. Šių priemonių tikslas – padėti kontroliuoti ankstyvuosius ir vėlyvuosius ligos ir gydymo sukeltus nepageidaujamus reiškinius, padėti inicijuoti ir įtvirtinti reikalingus gyvensenos pokyčius bei pagerinti pacientų gyvenimo kokybę (1–3).
Onkologiniai pacientai naudojasi įvairiomis papildomomis priemonės, siekdami geresnės sveikatos, tačiau neretai apie šias priemones nutyli kalbėdami su gydytoju onkologu (19). Integracinės onkologijos specialisto konsultacijos tikslas – specializuotas, išsamus pokalbis, kurio metu aptariami ne tik standartiniai gydymo metodai, ligos eiga, bet ir skiriamas didelis dėmesys papildomoms priemonėms, pagarbiam paciento ir artimųjų minčių, lūkesčių, planų, nuomonių apie vartojamus ar potencialiai naudingus maisto papildus ar kitas priemones aptarimui.
Esminis skirtumas tarp integracinės onkologijos ir alternatyviosios medicinos – tai įrodymais pagrįstos rekomendacijos ir praktikos. Alternatyvioje medicinoje siekiama pakeisti standartinį gydymą alternatyvia priemone, kuri neretai pristatoma kaip ne tik sveikatinimo, bet ir gydymo priemonė. Nors vadinamųjų alternatyvios medicinos specialistų pasaulyje netrūksta, reikėtų atkreipti dėmesį, kad moksliniai tyrimai paneigia vienos ypatingos priemonės galimą teigiamą poveikį, o sveikatinimo ir gydymo gairėse kalbama apie įrodymais pagrįstų priemonių visumos būtinybę (2).
Tik 1980 metais pradėjusi vystytis įrodymais pagrįsta medicina šiandien neabejotinai keičia klinikinę praktiką. Mokslinių tyrimų tikslas – įvertinti ir pagrįsti patikimas ir veiksmingas papildomas priemones, kritiškai vertinti literatūros duomenis ir, remiantis naujausių tyrimų rezultatais, rengti klinikinės praktikos gaires. Tai suteikia gydytojams ir specialistams galimybę plėsti gydymo ir pagalbos priemonių arsenalą ir kartu su pacientu pasiekti ne tik atviresnio dialogo, bet ir geresnių gydymo rezultatų (20).
Tiesa, reikia atlikti daug tyrimų ir parengti gydymo standartus, kad visomis situacijomis būtų remiamasi aiškiais kriterijais ir taikomos įrodymais grįstos rekomendacijos, bet kartu ir išlaikomas individualizuotas, į pacientą orientuotas požiūris.
Svarbiausi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti parenkant papildomas priemones, yra: 1) įrodymų lygmuo ir stiprumas; 2) kaina; 3) patikimumas ir veiksmingumas.
Svarbiausi papildomų priemonių taikymo tikslai – stiprinti paciento ir artimųjų įsitraukimą į gydymo ir sveikatinimo planą, suteikiant jiems atsakomybės ir įrankius, kuriais jie gali sau padėti. Įtraukti į komandą patį sergantįjį svarbu bet kuriuo gydomuoju laikotarpiu ir pabaigus aktyvų specifinį gydymą, kai pereinama prie ilgalaikės stebėsenos.

Integracinė onkologija Lietuvoje

Integracinė onkologija Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius kuriant specializuotą Integracinės onkologijos centrą, kurio ašis – galimybė gauti konsultaciją onkologo holisto, atliekančio paciento ir artimojo patarėjo-koordinatoriaus funkciją, kartu su specialistų komanda parengiant individualius, į konkrečią situaciją orientuotus sveikatinimo planus, remiantis įrodymais pagrįstomis, patikimomis ir veiksmingomis priemonėmis. Integracinės onkologijos centro komandoje buriasi specialistai, kurie gilina savo teorines ir praktines žinias apie darbą su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis – kaip tinkamai padėti ne tik jiems, bet ir artimiesiems, kuriems neretai reikalinga ne mažesnė fizinė ir emocinė parama.
Norint užtikrinti visapusišką pagalbą, svarbiausia, kad integracinės onkologijos specialistai gebėtų išmanyti ne tik konkrečias papildomas priemones, jų poveikį, bet ir standartinius vėžio gydymo metodus, jų įtaką žmogaus sveikatai ir savijautai, gebėtų įvertinti su liga susijusius veiksnius. Būtent tokios pagalbos siekiama steigiant pirmąjį Lietuvoje Integracinės onkologijos centrą, o praktiką perimant iš tarptautinių specializuotų centrų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir Europoje, kviečiant bendradarbiauti bendrosios praktikos gydytojus, vidaus ligų gydytojus ir kitus specialistus, kuriems tenka konsultuoti ir gydyti vėžiu sergančius pacientus.
Šiame centre siekiama suteikti galimybę atviram ir mokslu pagrįstam specialisto ir paciento ar artimojo dialogui, aptariant lūkesčius, mitus apie natūralias ar alternatyviąsias gydymo priemones, suteikiant tyrimais pagrįstą informaciją apie specifines ne farmakologines priemones, skirtas padėti visais vėžio gydymo etapais. Tarptautinė praktika neabejoja – įtraukiant ir gydantį gydytoją, sukuriama tikra bendradarbiaujanti komanda, o pacientas nesijaučia įspraustas į kampą, iš kurio žūtbūt ieško būdų ištrūkti – neretai alternatyviųjų ar nepagrįsto veiksmingumo gydymo priemonių. Priešingai, parenkant papildomas priemones greta standartinio gydymo, užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė, kurios taip reikia susidūrus su vėžio diagnoze.

Apibendrinimas

Integracinė onkologija pasaulyje vis labiau plėtojama, įtraukiama į klinikines praktikas, taip suteikiant visiems, išgirdusiems vėžio diagnozę, įrankį atsakingai ir aktyviai įsitraukti į savo sveikatinimą greta skiriamo standartinio gydymo. Tai ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir leidžia atgauti gyvenimo kontrolę. Dažniausiai kalbame, kad reikia kovoti su vėžiu, kad tai karas su vėžiu, tačiau vis labiau skatinama galvoti apie tai, kad žmogus gyvena su vėžiu ir nuo diagnozės nustatymo gyvenimas keičiasi radikaliai, o suvaldyti pokyčius ir įveikti iššūkius reikia komandinio darbo ir dalijimosi žiniomis.
Integracinė onkologija – tai holistiniu medicinos požiūriu pagrįsta disciplina, žmogus vertinamas kaip visuma, nedalijant į atskirus organus ar organų sistemas. Integracinės onkologijos priemonių tikslas – užtikrinti proto, fizinio kūno, emocinę ir dvasinę sveikatą.
Integracinė onkologija yra pakankamai nauja disciplina, naujų programų ir protokolų rengimas reikalauja ne tik mokslinių žinių, bet ir klinikinės praktikos, nuolat susiduriama su iššūkiais, kurie neretai sprendžiami kelių centrų bendradarbiavimu ir dalijimusi geros klinikinės praktikos patirtimi.

LITERATŪRA
1. C.A.Buckner, R. Lafrenie, J.Denommee, et al. Complementary and alternative medicine use in patients before and after a cancer diagnosis. Current Oncology, 2018; 25:275-281.
2. S.Latte-Noar, J.Mao. Putting Integrative Oncology Into Pratice: Concepts and Approaches. Journal of Oncology Practice, 2019:15:7-14.
3. K. O‘Brien, A.Sali. A Clinician‘s Guide to Integrative Oncology. Springer, 2017.
4. G.J.Dobos, P. Voiss, I.Schwidde, et al. Integrative oncology for breast cancer patients: introduction of an epert-based model. BMC Cancer, 2012:12:1-9.
5. G.Deng, B.Cassileth, L.Cohen, et al. Integrative Oncology Practice Guidelines. Journal of the Society for Integrative Oncology, 2007:5:65-84.
6. E.Ben-Arye, N.Samuels, O.Lavie. Integrative Medicine for Female Patients with Gynecologic Cancer. The Journal of Alternative and complementary medicine, 2018:9-10:881-889.
7. D.I.Abrams. An Integrative Approach to Prostate Cancer. The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 2018:9-10:872-880.
8. P.Fasching, F.Thiel, K.Nicolaisen-Murmann, et al. Association of complementary methods with quality of lie and life satisfaction in patients with gynecologic and breast malignancies. Support Care Cancer, 2007:15; 1277-1284.
9. C.L.Rock, C.Doyle, W.Demark-Wahnefried, et al. Nutrition and Physical Activity Guidelines for Cancer Survivors. CA Cancer Journal, 2012:62:242-274.
10. W. Divino Nilo dos Santos, A.Vieira, C.A.Barbosa de Lira, et al. Once a Week Resistance Training Imporves Muscular Strength in Breast Cancer Survivors: A Randomized Controlled Trial. Integrative Cancer Therapies, 2019:18:1-9.
11. B.Hayes, L.Brady, M.Pollak, et al. Exercise and Prostate Cancer: Evidence and Proposed Mechanism for Disease Modification. Journal of American Association for Cancer Research, 2016;10:1281-1288.
12. D.El-Hashimi, K.M.Gorey. Yoga- Specific Enhancement of Quality of Life Among Women With Breast Cancer:Systematic Review and Exploratory Metaanalysis of Randomized Controlled Trials. Journal of Evidence-Based Integrative Medicine, 2019:24:1-9.
13. H.Greenlee, M.DuPont-Reyes, L.Balneaves, et al. Clinical Practice Guidelines on the Evidence-Based Use of Integrative Therapies During and After Breast Cancer Treatment. CA Cancer, 2017:67:14-232.
14. D.Gentile, D.Boselli, G. O‘Neill. Cancer Pain Relief After Healing Touch and Massage. The Journal of Alternative and complementary medicine, 2018:9-10:968-973.
15. S.M.Sagar, T.Dryden, R.K.Wong. Massage therapy for cancer patients: a reciprocal relationchip between body and mind. Current Oncology, 2019;14(2):45-56.
16. S.Bober, C.Recklitis, A.Michaud. Improvement in sexual function after ovarian cancer: Effects of sexual therapy and rehabilitation after treatment for ovarian cancer. Cancer Cytopathology, 2018:124:176-182.
17. E.Klein, I.Thompson, C.Tangen, et al. Vitamin E and the risk of prostate cancer: TheSelenium and Vitamin E Cancer Prevention Trial (SELECT). JAM, 2011:306:1549-1556.
18. K.Block, P.Block, Ch. Gyllenhaal. Integrative Treatment for Colorectal Cancer: A Comprehensive Approach. The Journal of Alternative and Complementary Medicine, 2018:9-10:890-901.
19. C.Zollman, A.Walther, H.E.Seers, et al. Integrative Whole-Person Oncology Care in the UK. J Natl Cancer Inst Monogr,2017;52:26-28.
20. C.A.Buckner, R.M.Lafrenie, J.A.Denommee, et al. Complementary and alternative medicine use in patiens before and after a cancer diagnosis. Current Oncology, 2018;25(4)-275-281.

Leidinys "Internistas" 2019m. Nr. 7

Rašyti komentarą

Captcha