OMEGA-3 RIEBALŲ RŪGŠTYS. Ar biologinis prieinamumas priklauso nuo farmakologinės formos?
Omega-3 riebalų rūgščių teigiamas poveikis sveikatai pastebėtas jau seniai [1], o per pastarąjį dešimtmetį susidomėjimas jomis reikšmingai išaugo. Tam padarė įtaką mokslininkų pateikiami naujausi tyrimai, žiniasklaida ir „iš lūpų į lūpas“ keliaujantys pacientų atsiliepimai. Daug diskutuojama, atliekami tyrimai, kaupiama informacija apie žuvų taukų kokybę, biologinį prieinamumą, įvairių farmacijos kompanijų siūlomus skirtingų molekulinių formų žuvų taukus. Pastaruoju metu daugelio dėmesį atkreipė krilių (kriliai – maži, į krevetes panašūs vėžiagyviai iš Antarkties vandenyno. – Aut. past.) taukai, kurie, teigiama, turi geresnį bioprieinamumą, bandant įrodyti, kad žuvų taukai yra mažiau veiksmingi. Išsiskyrus mokslininkų nuomonėms, atliktas palyginamasis tyrimas, kurio rezultatai nepatvirtino krilių taukų pranašumo [2].
Omega-3 riebalų rūgštys
Tai polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats. Pagrindinėms omega-3 riebalų rūgštims priklauso eikozapentaeno (EPR), dokozaheksaeno (DHR) (pav.) ir alfa linoleno (ALR) riebalų rūgštys. Pirmųjų dviejų (bene pačių svarbiausių) daugiausia gaunama iš jūrinių žuvų (pvz., tuno, lašišos, silkės, skumbrės, sardinės; mažiau esti upėtakyje, jūrinėje plekšnėje, menkėje, ešeryje), alfa linoleno – iš augalinės kilmės maisto (pvz.: linų sėmenų, kanapių, rapsų, graikinių riešutų, kviečių gemalų ir sojų aliejaus, žaliųjų lapinių daržovių ir riešutų). Ilgos grandinės n-3 polinesočiosios riebalų rūgštys (omega- 3 riebalų rūgštys) veikia dvejopai: tiesiogiai (pvz.: pakeičia arachidono rūgštį eikozanoidiniu substratu ir slopina arachidono rūgšties metabolizmą) ir netiesiogiai (pvz.: veikdamos per transkripcijos faktoriaus aktyvumą, keičia uždegimo genų ekspresiją) [3]. Taigi omega-3 riebalų rūgštys yra potencialiai stiprūs agentai, užkertantys kelią uždegimui. Tačiau omega-3 riebalų rūgščių nauda neapsiriboja vien uždegimą slopinančiu, imunomoduliuojančiu poveikiu. Bene daugiausiai tyrinėtas jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai. Įrodyta, kad pakankamas omega-3 riebalų rūgščių kiekis sumažina širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų riziką [4, 5]. Dauguma tyrimų rodo, kad DHR svarbi ir atminčiai, mąstymui, kūno apykaitos procesams, smegenų veiklai [6, 7, 8]. Nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgščių grupei priklausančios EPR ir DHR:
. gerina autonominės nervų sistemos funkcijas;
. slopina trombocitų agregaciją;
. pasižymi vazodilatacinėmis savybėmis;
. mažina aritmijas, arterinį kraujo spaudimą, aterosklerozės vystymąsi;
. gerina endotelio funkcijas;
. stabilizuoja krešulį;
. mažina laisvųjų riebalų rūgščių ir trigliceridų koncentraciją;
. reguliuoja adiponektino sintezę;
. mažina kolageno sankaupų/nuosėdų susidarymą [9].
2008 m. atliktų trijų klinikinių tyrimų duomenimis, kuriuose dalyvavo 32 tūkst. pacientų, nustatyta, kad vartojusiesiems omega-3 riebalų rūgščių (didinant jų kiekį ar vartojant žuvų taukų papildus) ŠKL komplikacijų tikimybė sumažėjo nuo 19 iki 45 proc. Šių tyrimų duomenimis, rekomenduojama didinti tiek EPR, tiek DHR rūgščių kiekį maiste, ypač turintiems ŠKL rizikos veiksnių asmenims. Sergant šiomis ligomis suvartojamų omega-3 riebalų rūgščių kiekis turėtų būti apie 1 g/d., o nesergantiems – 500 mg/d. Pacientams, kuriems nustatyta hipertrigliceridemija, 3–4 g/d. EPR/DHR trigliceridų kiekį sumažina 20–50 proc. Kompleksinis gydymas omega-3 riebalų rūgštimis ir statinais yra saugesnis ir efektyvesnis būdas sumažinti lipidų kiekį kraujyje bei pagerinti ŠKL prognozę nei gydymas vien statinais [9]. Atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime DART (angl. Diet and reinfarction trial) dalyvavo 2033 pacientai, sirgę miokardo infarktu. Jiems buvo rekomenduota dieta, koreguojant tris veiksnius: mažinant suvartojamų riebalų kiekį, didinant polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykį, gausiau valgant žuvies, grūdų produktų. Mirštamumas tarp pacientų, kurie ėmė vartoti daugiau žuvies, per 2 metus sumažėjo 29 proc. [8].
Omega-3 riebalų rūgščių rūšių poveikio stiprumas mūsų organizmui skiriasi. Alfa linoleno riebalų rūgštys, patekusios į mūsų organizmą, veikiamos tam tikrų fer mentų per eilę reakcijų, yra paverčiamos EPR ir DHR riebalų rūgštimis, iš kurių gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kai į organizmą patenka EPR ir DHR riebalų rūgštys, organizmui nereikia vykdyti tam tikrų reakcijų ir eikvoti fermentų. Dėl to šios rūgštys yra greičiau ir paprasčiau panaudojamos biologiškai aktyvių medžiagų sintezei. Būtent dėl to jos yra efektyvesnės [10]. Dabar farmacijos rinkoje esti trys riebalų rūgščių formos – etilo esterių, trigliceridų ir fosfolipidų. Etilo esteris suformuojamas vienai riebalų rūgščiai prisijungus prie vienos etanolio molekulės. Etilo esteriai priklauso lipidų klasei, kuri britų farmakopėjoje vertinama išties gerai [11]. Etilo esterių gamtoje nėra, jie sukurti cheminės sintezės būdu. Trigliceridų forma yra pagaminta iš trijų riebalų rūgščių (pvz.: EPR ir DHR), prisitvirtinusių prie pagrindinės glicerolio grandinės. Tai molekulinė forma, kuri sudaro beveik visus tiek gyvūnų, tiek augalų riebalus ir aliejus. Omega-3 riebalai, esantys žuvyje, yra išskirtinai beveik vien trigliceridų formos [12]. Nėra nustatyta, kokia ilgos grandinės n-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių paros dozė turėtų būti suaugusio žmogaus dienos racione. Tačiau JAV mitybos ir dietologijos akademija (angl. Academy of Nutrition and Dietetics) – didžiausia amerikiečių mitybos ekspertų organizacija – rekomenduoja ne mažiau kaip 500 mg/d. [2].
Dietinių produktų, mitybos ir alergologijos specialistų grupės (angl. The Panel on Dietetic Products, Nutrition and Allergies) teigimu, norint pasiekti teigiamą omega-3 riebalų rūgščių poveikį kraujospūdžiui, trigliceridų koncentracijai kraujyje, per dieną reikėtų suvartoti 2–4 g EPA ir DHA, siekiant profilaktiškai pagerinti širdies funkciją – pakanka ir 250 mg per dieną (šis kiekis saugus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems) [13]. Kadangi retas žmogus su maistu gauna pakankamą omega-3 riebalų rūgščių, tenka vartoti jų turinčius maisto papildus. Ar saugu juos kasdien vartoti? Europos maisto saugos tarnybos (angl. European Food Safety Authority) duomenimis, kasdien suvartojamas su maisto papildais iki 5 g omega-3 riebalų rūgščių kiekis nedidina pranešamų nepageidaujamų reiškinių rizikos. Ekspertų grupė pažymi, kad įvairus su maistu gaunamų omega-3 riebalų rūgščių kiekis neparodęs neigiamo poveikio nei sveikiems suaugusiesiems, nei vaikams, todėl, išanalizavus turimus duomenis, suformuota išvada, kad papildomi EPA ir DHA (bendrai) kiekiai iki 5 g per dieną yra saugūs vartoti [13].
Ar biologinis omega-3 riebalų rūgščių bioprieinamumas priklauso nuo skirtingų žuvų ir krilių taukų molekulinių formų
Neseniai pasirodė prieštaringa informacija apie skirtingą omega-3 rūgčių bioprieinamumą. Kelių tyrimų rezultatuose teigta, kad fosfolipidų forma yra geriau absorbuojama nei etilo esterių ar trigliceridų forma. Tačiau tyrimai nebuvo adekvatūs pagal vartotas DHR ir EPR koncentracijas, o tai galėjo paskatinti suformuluoti abejotinas išvadas. Todėl buvo atliktas tyrimas [2], kuriame siekta įvertinti išgertų omega-3 riebalų rūgčių biologinį prieinamumą esant toms pačioms EPR ir DHR dozėms, bet skirtingoms formoms (žuvų taukų etilo esteriai, trigliceridų žuvų taukų forma ir fosfolipidų krilių taukų forma).
Tyrimas buvo dvigubai aklas, atsitiktinių imčių, daugiadozis, paralelinių grupių. Jame dalyvavo 66 suaugę sveiki asmenys (18–60 metų amžiaus). Vienas iš daugelio dalyvavimo tyrime atmetimo kriterijų buvo tas, kad tyrimo dalyviai 3 mėnesius iki tyrimo pradžios negalėjo būti vartoję bet kokių maisto papildų, valgę žuvies daugiau kaip 2 kartus per savaitę 14 dienų iki tyrimo pradžios. Tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes (po 22 tiriamuosius kiekvienoje grupėje) ir atitinkamai vartojo krilių taukus, žuvų taukų trigliceridų formą arba žuvų taukų etilo esterius. EPR/DHR dozė buvo lygi visoms trims tiriamųjų grupėms: apytiksliai 816 mg EPR ir DHR 522 mg per dieną nepriklausomai nuo formos.
Tiriamieji vartojo po 6 kapsules per dieną, iš viso 28 dienas. Pirminė vertinamoji baigtis buvo EPR+DHR koncentracijos kraujo plazmoje matavimas praėjus 4 papildų vartojimo savaitėms. Pradinio apsilankymo metu buvo matuojama omega-3 riebalų rūgščių koncentracija plazmoje ir raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Siekiant įvertinti EPR/DHR koncentracijos pokyčių dinamiką, matavimai kartoti po 4, 8, 12, 48 ir 72 valandų, 14 dienų (po 336 val.) ir galiausiai po 4 savaičių (po 672 val.). 4 savaičių trukmė pasirinkta neatsitiktinai – tai laiko tarpas, per kurį tikimasi, kad omega-3 riebalų rūgščių koncentracija kraujo plazmoje pasieks plato. Vertinant tyrimo rezultatus po 4 savaičių, tarp visų 3 tiriamųjų grupių nenustatyta reikšmingo EPR/DHR skirtumo kraujo plazmoje (žuvų taukų etilo esterių grupėje vidutiniškai 90,9 } 41 ug/ml; žuvų taukų trigliceridų formos grupėje 108 } 40 ug/ml; krilių taukų – fosfolipidų formos – grupėje 118,5 } 48 ug/ml) (p = 0,052). Reikšmingai EPR/DHR koncentracija visose tiriamųjų grupėse nesiskyrė ir matuojant riebalų rūgščių koncentraciją eritrocituose (p = 0,19).
Tarp visų šių grupių nebuvo nustatytas reikšmingas EPR/DHR koncentracijos skirtumas ir raudonosiose kraujo ląstelėse. Bioprieinamumas visose trijose grupėse praėjus 48 valandoms po suvartojimo buvo beveik identiškas. Atlikus tyrimą nenustatyta jokio skirtumo, lyginant omega-3 riebalų rūgščių biologinį prieinamumą pagal formą (fosfolipidų, trigliceridų ar etilo esterių) (2 pav.) [2]. Mokslininkai teigia, kad nelygiavertės dozės, skirtingos EPR/DHR koncentracijos, trumpa tyrimų trukmė ir vartojimo režimo nesilaikymas galėjo prisidėti formuojant neįvairiapusiškai pagrįstas anksčiau atliktų tyrimų išvadas, kad krilių taukų sudėtyje esanti omega- 3 fosfolipidų forma yra efektyvesnė nei trigliceridų, esanti žuvų taukuose ir augalinės kilmės aliejuose. Negana to, kitas tyrimas [15], publikuotas šių metų balandžio mėnesį, įrodė, kad fosfolipidai nėra atsakingi už geresnį biologinį prieinamumą (per 72 valandas krilių miltai pasisavinami ne geriau nei žuvų aliejus).
Apibendrinimas
Omega-3 riebalų rūgštys, dokozaheksaeno rūgštis ir eikozapentaeno rūgštis, visapusiškai naudingos širdies, smegenų ir bendrai organizmo sveikatai. Tai patvirtinta klinikiniais tyrimais [16-19]. Tačiau riebios žuvies, pagrindinio omega-3 riebalų rūgščių šaltinio, vartojimas Vakarų šalyse yra nepakankamas. Todėl, norint gauti pakankamą omega- 3 riebalų rūgščių paros kiekį, tenka jas vartoti maisto papildų pavidalu (pvz., žuvų taukai). Atlikti tyrimai nepatvirtino vienos ar kitos žuvų ar krilių taukų molekulinės formos pranašumo vertinant riebalų rūgščių bioprieinamumą.Tai paneigia vyravusias prieštaringas nuomones ir įrodo, kad svarbi omega-3 riebalų rūgščių dozė, o ne pateikimo forma, siekiant ilgalaikės naudos sveikatai. Taigi renkantis produktą svarbu atkreipti dėmesį į jame esantį omega-3 riebalų rūgščių kiekį ir rinktis žinomo bei ilgametę patirtį turinčio gamintojo preparatus, nes tik tai gali užtikrinti kokybę ir saugumą.
Parengė gyd. S. Žukauskas
