Nėštumo metu vartojamų vitaminų, mikroelementų nauda ir žala

2022-11-18 | Ligos.lt

Justina Rauluševičiūtė


Įvadas
Sveika gyvensena ir mityba mokslinėje literatūroje yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas, kt. Darnton-Hill ir bendraautoriai aprašė, kad mikroelementų trūkumas gali epigenetiškai paveikti genų raišką, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi, ir lemti padidėjusią riziką sirgti lėtinėmis ligomis suaugus (1). Kitų šaltinių duomenimis, neadekvati mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas sukelia vaisiaus metabolizmo pokyčius, kurie ne tik daro įtaką nėštumo eigai, bet ir didina metabolinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, tikimybę vėliau, nes vyksta vaisiaus metabolinis programavimas (3). Moters mitybos būklė svarbi dar prieš pastojant. Todėl būtina informuoti pastoti planuojančias ir jau nėščias pacientes apie visavertės mitybos svarbą ir svarbiausių vitaminų, mineralų naudą ir galimą žalą.

Folio rūgštis
Folio rūgštis yra sintetinis gamtoje esančio B vitamino analogas (7). Ji dalyvauja DNR (deoksiribonukleino rūgšties) bei RNR (ribonukleino rūgšties) biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje (8). Homocisteinas prisideda prie kraujagyslių sienelės pažeidimo ir aterosklerozės vystymosi (4). Tyrimų duomenimis, homocisteino koncentracija kraujyje priklauso nuo mitybos, genetinių faktorių, vitaminų B ir folio rūgšties koncentracijos kraujyje – kuo mažesnis šių vitaminų kiekis kraujyje, tuo didesnė homocisteino koncentracija (4). Folio rūgšties trūkumas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos rizika, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo rizikos (9). Šios medžiagos trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio defektais, anemija, sulėtėjusiu intrauterininiu augimu, mažu gimimo svoriu ir padidėjusia rizika sirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu vėlesniu kūdikio gyvenimo etapu (4).
Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl pagreitėjusio ląstelių dalijimosi, padidėjusio jų skaičiaus ir vaisiaus augimo (7). Folio rūgšties vartojimas dar iki nėštumo gerokai sumažina nervinio vamzdelio užsidarymo defektų išsivystymo riziką. Pastebėta, kad, padidėjus folio rūgšties vartojamumui prieš nėštumą ir jo metu, nervinio vamzdelio užsidarymo defektų dažnis reikšmingai sumažėjo (6). Vartojant folio rūgštį, nervinio vamzdelio defektų sumažėja net 46 proc. (4). Nėščioms moterims rekomenduojama maitintis daug folatų turinčiu maistu – duona, grūdais, citrusiniais vaisiais, žaliomis lapinėmis daržovėmis, riešutais. Folio rūgšties papildus rekomenduojama vartoti visoms pastoti planuojančioms moterims, pradedant juos vartoti dar prieš pastojant ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojama paros folio rūgšties dozė yra 400 µg (16). Kitų šaltinių teigimu, folio rūgšties paros dozė gali varijuoti nuo 400 iki 800  µg/p., dar didinant folio rūgšties dozę moterims, kurių ankstesnių nėštumų metu buvo stebėtas nervinio vamzdelio užsidarymo defektas (7).

B grupės vitaminai
B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui (6). Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Šio vitamino gausu mėsoje (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvyje (tunas, lašiša), avižose, bananuose, slyvose, avokaduose ir bulvėse. Nėštumo metu papildomas vartojimas nėra būtinas (3). PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms – 1,9 µg (4).
Vitaminas B12 (kobalaminas) dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolitas) sintezei. Vitamino B12 gausu tik gyvulinės kilmės produktuose: mėsoje (ypač jautienoje), piene ir jo produktuose, žuvyje. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus. Kitoms moterims papildų vartojimas nėra būtinas (3). PSO rekomenduojama paros norma nėščiosioms – 2,6 µg (4).

Vitaminas D
Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse. Natūraliai vitamino D gausu kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu. Neatsižvelgiant į tai, ar Vitaminas D į organizmą pateko egzogeniniu (su maistu) ar endogeniniu (pasigamino organizme) keliu, tolesnis jo metabolizmas kepenyse ir inkstuose yra būtinas, siekiant sudaryti aktyvią vitamino D formą – 1,25-dihidroksicholecalciferolį, dar vadinamą kalcitrioliu. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno, o kalcis užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją ir augimą. Vitamino D trūkumas yra nustatomas labai dažnai, ypač moterims, kurios maitinasi veganiška ar vegetariška dieta, gyvena šaltojo klimato zonoje (7). Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino  D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką – žiemą. Moterys, turinčios antsvorio, yra priskiriamos didesnei vitamino D trūkumo rizikos grupei, nes jų organizme šio vitamino poreikis yra natūraliai didesnis ir ne nėštumo metu (3).
Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti įgimtojo rachito išsivystymą, kaulų lūžius. Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu (7). Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferiolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien (18). PSO rekomenduojama paros dozė visoms nėščiosioms – 5µg (200 TV) (4, 18).

Vitaminas A
Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Šio vitamino trūkumas yra retas reiškinys, tačiau motinų, kurios nėštumo metu trūko vitamino A trūkumą, naujagimiams stebėtas didesnis mirtingumas, kuris gali būti susijęs su imuninės sistemos defektais (7). Nors dauguma mikroelementų saugių dozių intervalai yra platūs, vitaminas A yra išimtis (11). Per didelės kasdienės vitamino A dozės (>10 000 TV) yra susijusios su kraniofacialiniais (veido, ausų, gomurio) ir įgimtaisiais širdies defektais. Su teratogeniniu (kenkiančiu vaisiaus sveikatai) efektu susijusi tik vitamino A forma retinolis. Maisto produktuose esantys karotenoidai šio poveikio neturi. Todėl nėščioms moterims vitamino A rekomenduojama neviršyti daugiau nei 8 000 TV/p. (7). PSO rekomenduojama vitamino A paros dozė – 800 µg (240 TV) (4). Tad svarbu įspėti nėščiąsias, vartojančias papildų kompleksus nėštumo metu, atkreipti dėmesį į vitamino A kiekį tabletėje.

Omega-3 riebalų rūgštys
Omega-3 riebalų rūgštys yra reikalingos vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijusios su geresne neišnešiotų naujagimių regos funkcija, geresne kardiovaskuline sveikata kūdikiui paaugus (12). Itin svarbios yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksano (DHA) rūgštys. EPA palaiko gerą širdies, imuninės sistemos funkciją ir veikia uždegiminį atsaką, o DHA užtikrina geras centrinės nervų sistemos ir regos funkcijas. Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja subalansuotoje prostaglandinų produkcijoje. Pastarieji dalyvauja organizmo uždegiminio atsako, kraujo spaudimo, krešėjimo sistemos ir nervinio impulso perdavimo veiklose (15).
EPA ir DHA gausu riebiose žuvyse, tokiose kaip lašišos, sardinės, skumbrės (14). Tačiau nėščios moterys žuvį turėtų valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę (porcijos dydis – 140 g), nes tam tikrose jų rūšyse yra daugiau žalingo mikroelemento merkurijaus. Žuvys, kuriose merkurijaus daugiausiai, yra durklažuvės, rykliai, karališkosios skumbrės, cigariniai ešeriai ir buriažuvės. Šių rūšių žuvies valgyti nėštumo metu nerekomenduojama (13, 14 ). Nėščiosioms, kurios nevalgo žuvies, rekomenduojama mitybą papildyti žuvų taukais, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgščių, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukų sudėtį. Nėščiosioms reikėtų vengti tų žuvų taukų preparatų, kuriuose gausu vitamino A (13). Amerikos nėštumo asociacija rekomenduojama DHA paros norma nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims yra 300 mg (15).

Geležis
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje – ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą (3, 7, 13). Nėštumo metu rekomenduojama valgyti daug geležies turinčio maisto – raudonos mėsos, kiaušinių, riešutų, žalių lapinių daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C padeda pasisavinti geležį, tad suvartojus geležies preparatą ar po valgio rekomenduojama atsigerti citrusinių vaisių sulčių. Kava ir arbata mažina geležies pasisavinimą, tad jų gerti kartu su pagrindiniu patiekalu nepatariama (13). Moterys, kurioms yra nustatomas geležies deficitas, gali turėti anemijos kliniką, o atlikus laboratorinius tyrimus kraujyje gali būti stebimas maža feritino koncentracija (
Kalcis
Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją. Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Tačiau šioms moterims buvo nustatyta didesnė HELLP sindromo rizika (HELLP – hemolizė, padidėję kepenų fermentai, mažas trombocitų kiekis). Kalcio vartojimas neturėjo jokios įtakos eklampsijos ar nėščiųjų mirties rizikos didėjimui. Taip pat kalcio vartojimas nedidino naujagimio neišnešiotumo ar mažo gimimo svorio rizikos (17).
Šio mikroelemento absorbcija nėštumo metu gerokai padidėja, tačiau kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo. Lengvai pasisavinimo kalcio gausu pieno produktuose – piene, kefyre, jogurte, sūryje, varškėje. Pieno stiklinė ar 200 g varškės yra 300 mg kalcio. Geriau rinktis natūralų jogurtą, siekiant išvengti gausaus cukraus vartojimo. Moterims, kurios netoleruoja laktozės, rekomenduojama rinktis sojų pieną, migdolus arba kalciu papildytas avižas (3). PSO rekomenduoja kalcio papildus skirti nėščiosioms, kurios vartoja mažai kalcio turinčius produktus, ir toms, kurios serga arterine hipertenzija, turi padidėjusią preeklampsijos riziką. Rekomenduojama kasdienė dozė – 1,5–2 g (17).

Jodas
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių. Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Norėdamos to pasiekti, moterys turėtų vartoti 150–250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną. Didesnė nei 1 100 µg dozė yra nesaugi. Moterims, kurios turi sutrikusią skydliaukės funkciją, tam tikra didesnė jodo dozė turėtų būti skiriama pasikonsultavus su gydytoju endokrinologu (3). PSO rekomenduoja jodo papildų vartojimą nėščioms moterims, gyvenančioms šalyse, kur jodu papildytos druskos prieinamumas yra prastas, arba jodu papildytos druskos programa nėra įgyvendinama (19). Tokiu atveju nėščios moterys jodo turėtų vartoti 250 µg/p. (4).
Jodo su maistu galima gauti valgant žuvį, jūros ir pieno produktus. Tačiau net sveikai maitinantis ir maisto gamyboje naudojant jodu papildytą druską, jūros produktus bent 2 kartus per savaitę bei pieno produktus, per dieną jodo galima gauti iki 100 μg, tad organizmas reikalauja pridėtinio 100–150 μg jodo. Jo galima gauti vartojant maisto papildus. Nėštumo metu nėra rekomenduojami jūros dumblių ar jūros kopūstų preparatai, kurie gali sukelti jodo perdozavimą, o tai sutrikdo skydliaukės funkciją (3).

Vitaminai C ir E, magnis, cinkas
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra svarbus antioksidantas, dalyvaujantis kolageno sintezėje. Nėštumo metu vitamino C reikia vartoti 10 g/d. daugiau, tačiau šis poreikis turi būti patenkinamas mityba. Vitamino C gausu kopūstuose, pomidoruose, paprikose, brokoliuose, braškėse, ananasuose, juoduosiuose serbentuose, kiviuose ir citrusiniuose vaisiuose.
Vitaminas E (tokoferolis) – antioksidantų grupės narys, kuris patenka į vaisiaus kraujo apykaitą tik 12 nėštumo savaitę. Vitamino E deficitas yra itin retas reiškinys, todėl daugiau susirūpinimo kelia vitamino E perteklius, kuris, įvairių tyrimų duomenimis, yra susijęs su gimdymo komplikacijomis, didesne tikimybe išsivystyti kardiovaskulinei ligai vėlesniu vaiko gyvenimo periodu. Vitamino E gausu augalų aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), kiaušinių tryniuose, riešutuose ir sėklose (moliūgų, saulėgrąžų, sezamų) (3).
Vaisius kasdien sukaupia 1 g magnio, o moters magnio poreikius dažniausiai tenkina mityba (3). Magnio papildai yra rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį (2). Magnio gausu riešutuose, grūdinėse kultūrose, žaliose lapinėse daržovėse (3).
Cinko trūkumas iš karto neaktyvina cinko išlaisvinimo iš nėščios moters skeleto sistemoje esančių atsargų, todėl šio mikroelemento deficitas gali išsivystyti staiga. Itin retai tai gali padidinti įgimtųjų deformacijų ir smegenų veiklos sutrikimų riziką (10). Jo trūkumas susijęs su mažu vaisiaus svoriu pirmame ir trečiame trimestre (5). Cinko šaltinis yra raudona mėsa, jūros produktai ir grūdinės kultūros (3). Mokslinių tyrimų duomenimis, cinko preparatų skyrimas nėščioms moterims nepagerina naujagimio sveikatos būklės, palyginti jas su moterims, kurioms cinko papildai nėra skiriami (10).
Visų šioje pastraipoje minėtų mikroelementų ir vitaminų stoka nėštumo metu yra itin reta, o išsivysčiusį jų trūkumą kompensuoja mityba, tad šių medžiagų papildų vartoti poreikio nėra (3). Šių ir kitų svarbiausių vitaminų ir mikroelementų PSO rekomenduojamos paros normos nėščioms moterims pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. PSO rekomenduojamos vitaminų ir mikroelementų paros normos nėščioms ir motinos pienu maitinančioms moterims (4)

Vitaminas ar mikroelementas PSO rekomenduojama paros norma
Vitaminas A 800,0 µg
Vitaminas B1 (tiaminas) 1,4 mg
Vitaminas B2 (riboflavinas) 1,4 mg
Vitaminas B3 (niacinas) 18,0 mg
Vitaminas B6 (piridoksinas) 1,9 mg
Vitaminas B12 (kobalaminas) 2,6 µg
Vitaminas C (askorbo rūgštis) 5,5 mg
Vitaminas D 5,0 µg
Vitaminas E (tokoferolis) 15,0 mg
Folio rūgštis 600,0 µg
Geležis 27,0 mg
Cinkas 10,0 mg
Varis 1,15 mg
Selenas 30,0 µg
Jodas 250,0 µg
Kalcis 1,5–2,0 g

 

Nesaugios ar žalingos medžiagos
Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių PSO vartoti nerekomenduoja. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir merkurijus.
Švinas – sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims. Jei kontaktas su švininiais maisto laikymo indais ar švino turinčiomis susidėvėjusiomis teflonu padengtomis keptuvėmis yra didelis, švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisaus audinius. Švino patekimas į organizmą yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika (3).
Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Augalinės kilmės produktai, kuriuose gausu karoteno, yra geresnis pasirinkimas, nes karotenas yra neteratogeniškas.
Merkurijus yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje. Negana tuo, merkurijus kaupiasi ir gėlo vandens žuvyse – europinėse lydekose, ešeriuose ir gėlavandenėse menkėse. Tačiau iš jų vengti reikėtų tik lydekų (patariama valgyti tik 1 kartą per savaitę). Tunų rekomenduojama suvalgyti ne daugiau nei 140 g per savaitę (3).

Vitaminų ir mikroelementų vartojimo nėščiosioms rekomendacijos pasaulyje ir Lietuvoje
Daug kalbama apie tai, kokius vitaminus ir mikroelementus reikia vartoti visoms nėščiosioms, o kuriuos – tik nustačius jų trūkumą. 2016 metais Latvijos gydytojų ir PSO specialistų išleistose Sveikos motinos mitybos nėštumo metu planavimas ir nėštumas gairėse minima, kad nėštumo metu reikėtų vartoti šiuos papildus:
•    jodo – 150 µg/d. prieš nėštumą ir nėštumo metu;
•    400 µg/d. – folio rūgšties, pradedant prieš nėštumą ir tęsiant iki 12 nėštumo savaitės;
•    20 µg/d. vitamino D žiemą;
•    geležies papildus tik tuomet, jei yra indikacijų (pvz., anemija);
•    omega-3 riebalų rūgščių, jei nėščioji nevalgo žuvies (3).
Lietuvos akušerių-ginekologų draugija bei Lietuvos akušerių ginekologų sąjunga yra patvirtinusi akušerinės metodikos dokumentą Antenatalinė priežiūra, kuriame yra rekomenduojamas / nerekomenduojamas šis mikroelementų ir vitaminų vartojimas neštumo metu.
Rekomenduojama:
•    per parą vartoti 400 µg folio rūgšties. Geriausia pradėti 3 mėnesį iki nėštumo ir tęsti iki 12 nėštumo savaitės;
•    10 µg (400 TV) vitamino D per parą nėščiosioms, kurios mažai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, mažai vartoja šio vitamino turinčių maisto produktų;
•    kalcio preparatų skiriama tada, kai nėščioji vartoja mažai pieno produktų (mažiau nei 4 porcijas per dieną), yra nėščiųjų hipertenzijos rizika;
•    geležies skiriama, jei nustatyta mažakraujystė;
•    polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
Nerekomenduojama:
•    didelis vitamino A kiekis, todėl reikia vengti maisto papildų, kuriuose yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto;
•    jei yra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo pavojus, magnio vartoti nepatariama. Magnis skiriamas esant mėšlungiui (2).

Išvados
Dauguma nėščiųjų šiuolaikiniais informacijos pertekliaus laikais puikiai žino, kad nėštumo metu būtina sveikai ir pilnavertiškai maitintis, būti fiziškai aktyviai ir vengti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Tačiau tik nedidelė dalis jų yra girdėjusi, kokių vitaminų ir mikroelementų poreikis padidėja nėštumo metu ir kurie iš jų yra be galo svarbūs vaisiaus vystymuisi, o kurių perteklinis vartojimas gali vaisiui pakenkti. Svarbu akcentuoti tam tikrų vitaminų ir mikroelementų naudos ir žalos svarbą moteriai, kuri yra nėščia ar tik planuoja pastoti.

Leidinys "Internistas" Nr. 8  2018 m.

 

Literatūra:
1.    Morrison JL,  Regnault TRH. Nutrition in Pregnancy: Optimising Maternal Diet and Fetal Adaptations to Altered Nutrient Supply. Nutrients. 2016 Jun; 8(6): 342.
2.    Akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikos. Metodika „Antenatalinė priežiūra“. 2014 m. Metodikai pritarė Lietuvos akušerių-ginekologų draugija ir Lietuvos Akušerių sąjunga. (Cited at 2018.09.09). Available from: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Programos_ir_projektai/Sveicarijos_parama/Akuserines%20metodikos/Antenataline%20prieziura.pdf.
3. Meija L, et al. Proper Maternal Nutrition During Pregnancy Planning and Pregnancy – a healthy start in life recommendations for health care professionals – the experience from Latvia, (Internet) 2017. (Cited at 2018.09.03) Available at: http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0003/337566/Maternal-nutrition-Eng.pdf?ua=1.
4. Good Maternal Nutrition The Best Start In Life. World Health Organization (Internet), 2016. (Cited at 2018.09.02). Available from: http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_file/0008/313667/Good-maternal-nutrition-The-best-start-in-life.pdf?ua=1.
5. Cetin I, Berti C, Calabrese S. Role of micronutrients in the periconceptional period. Hum Reprod Update 2010;16(1):80–95.
6. Pitkin RM. Folate and neural tube defects. Am J Clin Nutr. 2007;85(1):285S–288S.
7. Kominiarek MA, Rajan P. Nutrition Recommendations in Pregnancy and Lactation. Med Clin North Am. 2016 Nov; 100(6): 1199–1215.
8. Hoey L, et al. EURRECA-Estimating folate requirements for deriving dietary reference values. Crit. Rev. Food Sci. Nutr. 2013;53:1041–1050.
9. Lassi ZS, et al. Folic acid supplementation during pregnancy for maternal health and pregnancy outcomes. Cochrane Database Syst Rev. 2013;3:CD006896
10. Caulfield LE, et al. Maternal gestational zinc supplementation does not influence multiple aspects of child development at 54 mo of age in Peru. Am J Clin Nutr. 2010;92(1):130–136.
11 Humphrey JH, et al. Vitamin A deficiency and attributable mortality among under-5-year-olds. Bull World Health Organ. 1992;70(2):225–232.
12. Genuis SJ, Schwalfenberg GK. Time for an oil check: the role of essential omega-3 fatty acids in maternal and pediatric health. Journal of perinatology: official journal of the California Perinatal Association. 2006;26(6):359–365.
13. Nutrition and Supplements during Pregnancy. (Internet) British Nutrition Foundation. (Cited at 2018.09.04). Available at: https://www.nutrition.org.uk/healthyliving/nutritionforpregnancy/nutrition-and-supplements-during-pregnancy.html?start=2.
14. Eating Fish: What Pregnant Women and Parents Should Know. (Internet). United States Food And Drug Administration, 2015. (Cited at 2018.09.04) Available at: http://www.fda.gov/Food/FoodborneIllnessContaminants/Metals/ucm393070.htm.
15. Omega-3 Fish Oil and Pregnancy. (Internet). American Pregnancy Association, 2016. (Cited at 2018.09.08). Available at: http://americanpregnancy.org/pregnancy-health/omega-3-fish-oil/.
16. WHO recommendations on antenatal care for a positive pregnancy experience. WHO, 2016.
17. WHO. Guideline: Calcium supplementation in pregnant women. Geneva, World Health Organization, 2013.
18. Vitamin D supplementation during pregnancy. (Internet). WHO, 2016. (Cited at 2018.09.08). Available at: http://www.who.int/elena/titles/guidance_summaries/vitamind_supp_pregnancy/en/
19. Iodine supplementation in pregnant and lactating women. (Internet). WHO, 2016. (Cited at 2018.09.08). Available from: http://www.who.int/elena/titles/iodine_pregnancy/en/.