Nebivololio poveikis gliukozės ir lipidų apykaitai

2016-03-22 | Ligos.lt

Įvadas

Remiantis daugelio atsitiktinės imties kliniki­nių tyrimų rezultatais, parengtos 2013 metų Euro­pos hipertenzijos draugijos ir Europos kardiologų draugijos gairės. Jose patvirtinta, kad diuretikai, beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų bloka­toriai (KKB), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir angiotenzino receptorių bloka­toriai (ARB) yra visi tinkami hipertenzijai gydyti kaip monoterapija ar deriniuose (1). Tiesa, esama tam tikrų klinikinių situacijų, kai vienos vaistų nuo hipertenzijos klasės yra tinkamesnės nei kitos. Vienas tokių aspek­tų yra hiperglikemija ir lipidų koncentracijos pokyčiai, kurie ypač padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad hipertenzija dažnai diagnozuojama kartu su dislipidemija. Taip pat šiems pacientams gana dažnai būna ir atsparumas insulinui bei hiperinsulinemija, todėl svarbu nepabloginti paci­ento bendros klinikinės situacijos. 2004 metais atliktu tyrimu nustatyta, kad tik 13,7 proc. sergančiųjų hiper­tenzija neturi papildomų rizikos veiksnių. Nustatyta, kad vartojant nevazodilatacinius BAB (metoprololį ir atenololį), didėja kūno svoris (2) ir naujų cukrinio di­abeto (CD) atvejų skaičius (3). Tai leidžia suabejoti, ar BAB galėtų būti vartojami kaip pirmo pasirinkimo vaistai hipertenzijai gydyti. Tačiau vazodilataciniu po­veikiu pasižymintys BAB (nebivololis, karvedilolis ir celiprololis) skiriasi nuo metoprololio – jie ne tik yra geriau toleruojami, bet ir nedidina rizikos susirgti CD, mažiau veikia insulino jautrumą, lipidų koncentracijos ir kūno svorio pokyčius (4, 5).

BAB poveikis gliukozės ir lipidų apykaitai

BAB, veikdami per receptorius, reguliuoja širdies minutinį tūrį, širdies susitraukimų dažnį (ŠSD), miokar­do kontrakcijos jėgą. Naujausiose hipertenzijos gydy­mo gairėse nerekomenduojama skirti tradicinių BAB pacientams, sergantiems metaboliniu sindromu ir tu­rintiems didesnę CD išsivystymo riziką.

Atlikus 12 klinikinių tyrimų analizę (n=94 492 pacientai), nustatyta, kad BAB 22 proc. padidina ri­ziką susirgti CD, palyginti su nediuretiniais vais­tais nuo hipertenzijos (santykinė rizika (SR) 1,22, 95 proc. PI 1,12–1,33) ir 33 proc., palyginti su place­bu (SR 1,33, 95 proc. PI 1,00–1,76; p=0,05) (6). Lygi­nant atskirus BAB, nustatyta, kad labiausiai CD riziką didina atenololis. Įrodyta, kad vienintelis nebivololis neblogina gliukozės toleravimo, palyginti su placebu ar derinyje su hidrochlorotiazidu (7).

Nebivololio išskirtinumas iš kitų BAB

Nebivololis yra labai selektyvus beta-1 adrenore­ceptorių blokatorius, kartu pasižymintis unikaliu po­veikiu – skatina azoto oksido (NO) sintezę, kuris veikia kaip vazodilatatorius. Jis slopina trombocitų agregaci­ją, kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių migraciją ir proliferaciją, monocitų adheziją ir adhezijos molekulių išskyrimą, taigi saugo nuo aterosklerozės ir trombozės. Susilpnėjus biologiniam NO aktyvumui ar visiškai jo netekus, pasireiškia endotelio disfunkcija. Nebivololis sukelia vazodilataciją tiek sveikiems asmenims, tiek ir hipertenzija sergantiems pacientams (13, 14).

Nebivololis senyvo amžiaus pacientams

Tyrimu SENIORS vertinti vyresnio amžiaus pa­cientai (>70 metų), kurie sirgo širdies nepakanka­mumu ir buvo gydomi nebivololiu (11). Tai placebu kontroliuojamas tyrimas. Juo įrodyta, kad nebivolo­lis statistiškai reikšmingai sumažina mirštamumą ir hospitalizacijų dėl širdies ir kraujagyslių ligų skaičių (p=0,04). Pacientai, sergantys širdies nepakankamu­mu, pagal išmetimo frakciją (IF) buvo suskirstyti į 2 grupes – išsaugotą, kai IF >35, ir pablogėjusią, kai IF ≤35. Pagrindinė žinutė, formuluojant tyrimo iš­vadas, yra ta, kad nebivololio poveikis nepriklauso nuo IF – tai ypač svarbu pacientams su išsaugota IF, nes joks kitas vaistas įrodymų, kad šiai populiacijai gerintų išeitis, neturi.

 

Nebivololio poveikis gliukozės ir lipidų apykaitai

Neseniai atlikta papildoma tyrimo SENIORS ana­lizė, siekiant įvertinti nebivololio poveikį metaboliz­mui (12). Gliukozės koncentracijos sumažėjimas CD sergantiems pacientams nebivololio grupėje buvo 0,32 mmol/l, placebo grupėje – 0,11 mmol/l; CD ne­sergantiesiems pokytis buvo atitinkamai 0,03 mmol/l ir 0,05 mmol/l. Įdomu, kad naujai diagnozuoto CD atvejų nebivololio grupėje buvo mažiau nei placebo grupėje (1 pav.). Taip pat nebivololio grupėje nedidėjo pacien­tų kūno svoris ar kūno masės indeksas (12).

 

Nebivololio palyginimas su nevazodilataciniais BAB

Klinikiniu tyrimu (5) lygintas metoprololio ir ne­bivololio veikimas. Abu vaistai reikšmingai sumažino kraujospūdį ir ŠSD. Pastebėtas tik nebivololiui būdin­gas požymis – oksidacinio streso sumažėjimas. Oksi­dacinis stresas buvo vertinamas pagal žymens malonil­dialdehido koncentracijos, kraujagyslių uždegimo žy­mens P-selektinio koncentracijos, adiponektino kon­centracijos pokyčius (jis didina jautrumą insulinui, ma­žina uždegimą, sulėtina aterosklerozės progresavimą). Manoma, kad nebivololiui būdingas palankus poveikis gliukozės ir lipidų apykaitai pasireiškia būtent dėl ok­sidacinį stresą mažinančio vaisto veikimo.

Kitu klinikiniu tyrimu (9) palygintas nebivololio ir atenololio poveikis lipidų ir gliukozės apykaitos ro­dikliams. Vartojusiems atenololį statistiškai reikšmin­gai padidėjo trigliceridų ir lipoproteino koncentraci­jos, o vartojusiems nebivololį trigliceridų koncentraci­ja sumažėjo, didelio tankio lopoproteinų cholesterolio (DTL-ch) koncentracija padidėjo. Nebivololis suma­žino insulino koncentraciją kraujyje 10 proc., atsparu­mo insulinui rodiklis HOMA sumažėjo net 20 proc., o štai atenololis gliukozės apykaitos rodiklius pablogino.

 Ligos.lt

Nebivololio poveikis CD ir hipertenzija sergantiems pacientams

Nebivololio poveikis tirtas hipertenzija sergantiems diabetikams. Šiems ligoniams hipertenzijos kontrolei daž­nai prireikia 2–3 vaistų nuo hipertenzijos ir jiems yra bū­dinga ypač didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. To­dėl jiems BAB kardioprotekcinis poveikis gali būti ypač naudingas. Tyrime YESTONO (10) dalyvavo 2 tipo CD sergantys pacientai, kuriems kartu su AKFI ar ARB buvo paskirtas nebivololis. Paaiškėjo, kad pridėjus nebivololį statistiškai reikšmingai sumažėjo pacientų svoris, alkio glikemija, glikuoto hemoglobino, bendrojo ir mažo tan­kio lipoproteinų cholesterolio (MTL-ch) bei trigliceridų koncentracijos, o DTL-ch koncentracija statistiškai reikš­mingai padidėjo. Taip pat tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad 10,1–6,8 proc. pacientų sumažėjo mikroalbuminurija. Dar kartą įrodyta, kad nebivololis yra saugus ir gerai toleruo­jamas – nepageidaujamų reakcijų pasitaikė tik 0,3 proc., o vaisto vartojimą nutraukė tik 1,2 proc. pacientų.

Kitu klinikiniu tyrimu (8) patvirtinta, kad nebivololis CD sergantiems pacientams veiksmingai sumažino sisto­linį ir diastolinį kraujospūdį (p<0,001), po 4 mėnesių buvo stebimas statistiškai patikimas gliukozės koncentracijos kraujyje mažėjimas (–0,6 mmol/l; p=0,021), o po 2 mėne­sių – statistiškai patikimas bendrojo cholesterolio koncen­tracijos (–1,45 mmol/l; p=0,006), MTL-ch koncentracijos (–1,32 mmol/l; p=0,003) ir MTL-ch / DTL-ch koncentra­cijų santykio (–0,77; p=0,011) sumažėjimas (1 lentelė) (8).

 Ligos.lt

Apibendrinimas

Anksčiau buvo akcentuojama, kad BAB yra netin­kami nutukusiems, metaboliniu sindromu ar / ir CD ser­gantiems pacientams bei turintiems didelę CD riziką, tačiau atsiradus vazodilataciniams selektyviems BAB reikia pripažinti, kad šie apribojimai taikytini tik senos kartos, nevazodilataciniams BAB. Vienas vazodilataci­nių BAB yra nebivololis, kurio veiksmingumas įrodytas klinikiniais tyrimais. Nebivolis yra gerai toleruojamas ir saugus vaistas. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad jis su­mažina glikemiją, atsparumą insulinui ir kūno svorį. Šis poveikis įrodytas ir tyrimais su CD sergančiais pacien­tais. Be to, nebivololis palankiai veikia lipidų apykaitą – mažina bendrojo ir MTL-ch koncentracijas.

Taigi, apibendrinus klinikinių tyrimų rezultatus, galima teigti, kad nebivololis rekomenduojamas kaip pirmo pasirinkimo vaistas hipertenzijai gydyti, nesi­baiminant dėl vaisto poveikio metabolizmui.

Parengė gyd. Rasa Geigalienė

Šaltinis: "Internistas"Nr.2, 2016m.