Moterų sveikatos priežiūros rekomendacijos COVID-19 pandemijos metu

2020-07-30 | Ligos.lt

Parengė gyd. Karolina Eva Romeikienė

 


Įvadas
Lietuvos teritorijoje nuo 2020 metų kovo 16 dienos paskelbtas karantinas. Dėl didelės dalies planinių konsultacijų ir operacijų atidėjimo, vidaus tvarkos pokyčių gydymo įstaigose kyla daug klausimų tiek pacientams, tiek gydytojams. Planinės sveikatos priežiūros pokyčiai palietė jautrias moterų grupes – nėščiąsias, onkoginekologinėmis ligomis sergančias, vaisingumo sutrikimų turinčias moteris, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) valdyba patvirtino šių moterų grupių priežiūros rekomendacijas. Kiekviename iš dokumentų pabrėžiama, kad rekomendacijas konkrečiu momentu reikia derinti su šalyje galiojančia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka ir individualiomis gydymo įstaigų galimybėmis. Epidemiologinė ir klinikinė situacijos greitai keičiasi, todėl žinios yra nuolatos atnaujinamos. Rekomendacijos ir jų atnaujinimai skelbiami LAGD interneto svetainėje.
Straipsnyje pateikiama rekomendacijų apžvalga, kuri turėtų būti aktuali terapinio profilio ir šeimos gydytojams.

Onkoginekologinėmis ligomis sergančių moterų priežiūros rekomendacijos
Tai LAGD ir Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) parengtos rekomendacijos, remiantis Tarptautinio ginekologinio vėžio žurnalo (angl. International Journal of Gynecological Cancer) redakcinės kolegijos pasiūlyta onkoginekologinių pacienčių priežiūros optimizavimo strategija.

Ambulatorinė priežiūra
Visi profilaktiniai patikrinimai, ilgalaikė stebėsena ir prevencinių programų vykdymas yra atidedami iki karantino pabaigos. Tačiau, esant būtinybei, konsultacija ir informacija pacientėms gali būti suteikiama telefonu.
Planines gydytojų konsultacijas rekomenduojama vykdyti šiais atvejais: pirminės naujų vėžio atvejų konsultacijos; esant ūminei onkologinei problemai; įtariant ligos progresavimą; jeigu šiuo metu onkologine liga sergančios pacientės yra aktyviai gydomos.
Jeigu pacientė neturi jokių simptomų ar paskutinio ištyrimo metu nebuvo nustatyta jokių ligą patvirtinančių požymių, įvairios intervencijos (pvz., vėžio žymenų ar įprastiniai vaizdinimo tyrimai) turėtų būti atidedami.
Prieš apsilankant iš anksto surenkama pacientės epidemiologinė anamnezė, įvertinama pacientės galimybė sirgti COVID-19. Jeigu pacientė turi fizinių ar psichologinių problemų, ją gali atlydėti tik vienas šeimos narys. Lydintis asmuo turi patvirtinti, kad neturi įtarimų dėl koronavirusinės infekcijos ar nėra bendravęs su asmeniu, kuriam yra įtariama ar patvirtinta COVID-19.
Sprendžiant dėl gydymo plano sudarymo, toli nuo gydymo įstaigos gyvenančioms pacientėms apsvarstyti galimybę vaizdinimo ir laboratorinius tyrimus atlikti pacienčių gyvenamuosiuose miestuose, o gautus atsakymus ir vaizdus persiųsti onkologams elektroniniu būdu.

Gimdos kaklelio vėžys
Ankstyvoji gimdos kaklelio vėžio stadija. Jei gydymo įstaigoje onkologinės operacijos yra neribojamos, rekomenduojama tęsti įprastinę pacienčių priežiūrą. Jeigu onkologinių operacijų skaičius yra ribojamas, rekomenduojama pirmiausia atlikti diagnostinius tyrimus vėžio išplitimui įvertinti. Įsitikinus, kad liga nėra išplitusi, didelės rizikos operacijos gali būti atidėtos 6–8 savaitėms arba iki karantino pabaigos. Esant mikroskopiniams pokyčiams ar mažos rizikos ligai, jeigu įmanoma, atliekama konizacija ar paprasta trachelektomija, pašalinant arba nepašalinant sarginių limfmazgių.
Spindulinė terapija vykdoma pagal standartinius gydymo protokolus. Pacientėms, kurioms nėra COVID-19 simptomų, brachiterapijos procedūros dėl gimdos kaklelio vėžio neturėtų būti atidėtos.
Esant išplitusiai ligai su tolimosiomis metastazėmis, pacientė dėl gydymo siunčiama konsultuotis su gydytoju onkologu chemoterapeutu.

Ikivėžinės būklės
Pacientėms, kurioms nustatyti nedidelio laipsnio intraepiteliniai pokyčiai (ASC-US, LSIL), tolesni diagnostiniai tyrimai gali būti atidedami iki 6–12 mėnesių.
Pacientėms, kurioms nustatyti didelio laipsnio intraepiteliniai pokyčiai (HSIL, ASC-H, AGC), papildomi diagnostiniai tyrimai turėtų būti atlikti per 3 mėnesius.

Gimdos kūno vėžys
Mažos rizikos pacientės. Diagnozavus endometrioidinę karcinomą G1, išimtiniais atvejais, nesant operacinio gydymo galimybių, pacientėms gali būti skiriamas konservatyvusis gydymas – hormonų terapija ar intrauteriniai prietaisai su levonorgestreliu.
Didelės rizikos pacientės. Diagnozavus endometrioidinę karcinomą G2–3, turėtų būti atliekama operacija. Pooperacinis gydymas skiriamas pagal ligos rizikos veiksnius. Laparoskopinės operacijos neturėtų būti atliekamos pacientėms, kurioms įtariama ar diagnozuota COVID-19.
Kai liga išplitusi, privaloma atlikti tyrimus ligos išplitimui įvertinti (audinių biopsiją, radiologinius tyrimus), kad būtų galima patvirtinti diagnozę ir laiku pradėti sisteminį gydymą.

Kiaušidžių vėžys
Esant pažengusiai ligos formai, diagnozė patvirtinama audinių biopsija. Nesant galimybės atlikti optimalią citoredukcinę operaciją, gydymas pradedamas nuo neoadjuvantinės chemoterapijos, kuri tęsiama iki karantino pabaigos. Chirurginis gydymas turi būti atidėtas. Prieš svarstant citoredukcinę operaciją pacientėms, gaunančioms neoadjuvantinę chemoterapiją, rekomenduojama apsvarstyti galimybę pratęsti chemoterapiją iki 6 ciklų.

Paliatyvioji priežiūra
Karantino laikotarpiu pacientės, kurioms diagnozuotas ginekologinis vėžys, turėtų suprasti, kad poreikiai, susiję su gyvenimo kokybe, skausmo ir simptomų valdymas, slaugytojų palaikymas išlieka sveikatos priežiūros specialistų komandos prioritetu. Siekiant sumažinti pacientės ir sveikatos priežiūros komandos abipusę koronavirusinės infekcijos ekspoziciją, reikėtų svarstyti visų ambulatorinių konsultacijų ir daugumos stacionarizuotų pacienčių konsultavimo galimybę nuotoliniu būdu. Rekomenduojama įtraukti šeimą, mokyti jos narius, kaip valdyti simptomus ir paciento fizinius poreikius, slaugant ją namuose.

Vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo procedūrų teikimo rekomendacijos
Šios rekomendacijos remiasi Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE), Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos (ASRM) gairėmis.
Planinės konsultacijos ir diagnostikos procedūros atidedamos. Planinės operacijos ir intervencinės procedūros atidedamos. Pacientai ir medicinos specialistai, jei tik yra galimybė, pirmenybę turėtų teikti nuotolinio bendravimo priemonėms ir konsultacijoms telefonu. Vyresnis reprodukcinis moters amžius karantino metu nėra indikacija skubioms vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo procedūroms.
Rekomenduojama nepradėti naujų pagalbinio apvaisinimo procedūrų ne moters kūne.
Esant pradėtiems pagalbinio apvaisinimo procedūrų ne moters kūne (in vitro fertilizacija – IVF; intracitoplazminė spermatozoido injekcija – ICSI) gydymo ciklams, rekomenduojama rinktis kiaušialąsčių ar embrionų šaldymą, atidedant embrionų perkėlimo procedūrą vėlesniam laikotarpiui. Atskirais atvejais sprendimai gali būti priimami individualiai.
Pradėjus medikamentus pagalbinio apvaisinimo procedūroms ne moters kūne (intrauterininė inseminacija – IUI), atšildytų embrionų perkėlimui, ovuliacijos indukcijai ir kitus medikamentus vaisingumo sutrikimams gydyti, juos rekomenduojama nutraukti. Atskirais atvejais sprendimai gali būti priimami individualiai.
Sprendimas dėl skubių vaisingumo išsaugojimo procedūrų, tokių kaip reprodukcinių audinių (kiaušidės, sėklidės), lytinių ląstelių (kiaušialąsčių, spermatozoidų) paėmimas ir šaldymas, embrionų šaldymas, onkologinėmis ir retomis ligomis sergantiems pacientams gali būti svarstomas. Sprendimas priimamas specialistų konsiliume. Rekomendacija galioja ir tais atvejais, kai vienam ar abiem partneriams yra įtariama arba patvirtinta COVID-19.

Nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros rekomendacijos
Rekomendacijos parengtos pagal šiuo metu esamą mokslo įrodymais pagrįstą gerąją klinikinę patirtį, ekspertų rekomendacijas.
COVID-19 pasireiškimas nėščiajai ir laboratorinių tyrimų pokyčiai (karščiavimas, kosulys, limfopenija ir kiti virusinei infekcijai būdingi pokyčiai kraujo tyrimuose. Nėščiosioms pastebima transaminazių koncentracijos kraujyje padidėjimas ir trombocitopenija (diferencijuoti su sunkia preeklampsija, HELLP sindromu).
Rekomendacijos moteriai. Nėščiajai iki gimdymo likus bent 2 savaitėms, t. y. nuo apytikriai 37 savaičių, rekomenduojama griežtai būti namuose ir vengti socialinių kontaktų, kad būtų sumažinta užsikrėtimo rizika. Kiekviena nėščioji ar gimdyvė, lankydamasi gydymo įstaigoje, turi dėvėti veido kaukę.
Priėmimo skyrius. Siekiant sumažinti infekcijos plitimo pavojų, rekomenduojama į stacionarus partnerių neįleisti. Prieš patenkant pacientei pas gydytoją, reikia patikrinti, ar ji neturi simptomų, kurie leidžia įtarti COVID-19 ir taip atskirti ją nuo bendro nėščiųjų srauto. Kol bus patvirtinta, ar nėščioji serga COVID-19, reikėtų ją prižiūrėti kaip sergančiąją. Nereikėtų delsti teikti akušerinės pagalbos, jeigu to reikalauja klinikinė situacija, kol bus atlikti tyrimai dėl COVID-19 nustatymo. Gimdyvėms ar nėščiosioms, kurioms įtariama arba patvirtinta COVID-19, rekomenduojama pranešti priėmimo skyriui apie savo atvykimą. Jos turi patekti į gydymo įstaigą atskiru srautu. Tokios nėščiosios ir gimdyvės pagal galimybę (priklausomai nuo pandemijos lygio) turėtų būti gydomos specialiai paruoštuose stacionaruose. Rekomenduojama gimdyvėms, kurioms įtariama arba patvirtinta nesunkios eigos COVID-19 liga, atvykti gimdyti aktyvioje gimdymo fazėje, jeigu nėra kitos perinatalinės patologijos.
Ambulatorinė grandis. Akušeriai ginekologai turi siekti užtikrinti nėščiųjų ir ginekologinėmis ligomis besiskundžiančių moterų konsultavimą. Turėtų būti atidedamos planinės konsultacijos, diagnostinės, profilaktinės ir gydomosios paslaugos, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus pacientei atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų jos būklė. Kuo daugiau paslaugų ir konsultacijų turi būti teikiama nuotoliniu būdu. Apie tolesnę pacientės tyrimų, gydymo eigą sprendžia gydantis gydytojas.
Ultragarsinis tyrimas atliekamas pacientei be lydinčių asmenų. Tyrimo metu nėščioji gali naudoti nuotolines bendravimo programas (pvz., Skype ar pan.), kad palaikytų ryšį su vyru ar partneriu. Išimtis gali būti padaryta, kai konsultuojama dėl pirmą kartą nustatytos vaisiaus displazijos. Laukiamajame pacientės viena nuo kitos turėtų sėdėti ne arčiau kaip 2 metrų atstumu, be lydinčių asmenų. Siūloma trumpinti visus ultragarsinius tyrimus, matuoti ir vertinti tik būtinas vaisiaus anatomines struktūras.
Dėl pandemijos metu pasitaikančio kraujo komponentų trūkumo visais būdais stengtis taupyti moters kraują: gydyti nėščiųjų anemiją geležies preparatais.
Dėl nėščiųjų, kurioms įtariama ar patvirtinta COVID-19 liga, ambulatorinės nėštumo priežiūros reikėtų spręsti individualiai. Kai kuriuos tyrimus (pvz., gliukozės toleravimo mėginį, tyrimus dėl sifilio ar ŽIV trečiuoju nėštumo laikotarpiu) galima atidėti, kol baigsis izoliacijos laikotarpis. Tokias moteris rekomenduojama ambulatoriškai apžiūrėti atskirai, ambulatorinės įstaigos darbo pabaigoje. Rekomenduojama iš pradžių įvertinti konsultacijos būtinumą telefonu, prireikus – paskirti konsultacijos laiką ir vietą.
Yra labai mažai duomenų apie viruso poveikį 1–2 nėštumo trimestrais, apie nėščiosios priežiūrą po persirgtos infekcijos. Neatmestinas ryšys su persileidimu, priešlaikiniu gimdymu (50 proc., jatrogenijos dalis nežinoma), preeklampsija (13 proc.), vaisiaus displazijomis ir didesne perinatalinio mirštamumo (7–11 proc.) rizika. Po ligos rekomenduojami papildomi detalūs ultragarsiniai tyrimai Perinatologijos centre ir stebėjimas dėl galimo vaisiaus augimo sulėtėjimo.
COVID-19 nėra indikacija užbaigti nėštumą, kol neprogresuoja kvėpavimo nepakankamumas. Jeigu nėštumas tęsiasi ir nėra nėštumo komplikacijų, rekomenduojama laukti savaiminės gimdymo pradžios. Jeigu infekcija nustatoma po 37 nėštumo savaitės, tai žinant, kad liga pasiekia piką antrą savaitę, reikėtų spręsti dėl nėštumo užbaigimo (planinės cezario pjūvio operacijos ar gimdymo sužadinimo) iki ligos piko.
Stacionaras. Sunkios būklės COVID-19 sergančioms nėščiosioms nuo 24 nėštumo savaičių turi būti kasdien vertinama vaisiaus būklė. Vaisiaus būklės pokyčiai gali tapti vadinamąja šeštąja gyvybine funkcija, anksti pranešančia apie nėščiosios būklės blogėjimą.
Deksametazonas vaisiaus plaučių brandinimui gali būti skiriamas lengvos / vidutinės sunkumo ligos atveju (individualiai apsvarsčius vaisto būtinumą). Jeigu COVID-19 yra sunkios eigos, deksametazonas gali bloginti nėščiosios būklę ir jo daroma žala būtų didesnė už teikiamą naudą. MgSO4 vaisiaus neuroprotekcijai skiriamas įprastai.
Gimdymas. Infekuotą gimdyvę prižiūri daugiadisciplinė komanda (gydytojas anesteziologas-reanimatologas, infekcinių ligų specialistas). Įvertinama bendra būklė. Vertinama temperatūra, kvėpavimo dažnis, kraujo įsotinimas deguonimi ir kiti rodmenys. Jeigu yra kvėpavimo nepakankamumas, sepsis, gimdyvė gydoma pagal šių ligų valdymo gaires. Jei infekuotos gimdyvės būklė patenkinama, gimdymą prižiūrėti turėtų vienas ar du specialistai (patyrusių akušerės ir gydytojo akušerio ginekologo komanda). Sutikus moteriai, personalui rekomenduojama su paciente bendrauti nuotoliniu būdu per vaizdo įrangą (tinka išmaniosios mobiliosios programėlės). Pasiūlyti pacientei, kad analogišku būdu gimdymo metu ji gali bendrauti su vyru / partneriu ir leisti jam tokiu būdu dalyvauti gimdyme. Gimdant moteriai dėl didelės perinatalinės hipoksijos rizikos rekomenduojamas nuolatinis vaisiaus būklės vertinimas (KTG).
COVID-19 liga nėra kontraindikacija epidurinei ar spinalinei analgezijai. Reikėtų apsvarstyti epidurinį skausmo malšinimo būdą (privalumas – komplikuojantis gimdymui, nereikia taikyti bendrosios nejautros). Vengti intubacinės nejautros atliekant cezario pjūvį.
Dėl pandemijos metu pasitaikančio kraujo komponentų trūkumo visais būdais stengtis taupyti moters kraują: visoms taikyti aktyvų placentinį laikotarpį, atsakingai rezervuoti / skirti eritrocitų masę (pvz., ne 2, o 1 vienetą kraujo komponento). Pacientėms, turinčioms didelę kraujavimo riziką, rekomenduojama būtinai taikyti aktyvų placentinį laikotrapį ir svarstyti dėl papildomų profilaktikos priemonių – traneksamo rūgšties ir 400 µg mizoprostolio po liežuviu.

Naujagimio priežiūra ir žindymas
Rekomendacijos parengtos Lietuvos neonatologų asociacijos ir patvirtintos Lietuvos neonatologijos asociacijos valdybos posėdyje.
Tikėtina, kad naujagimiui COVID-19 liga gali būti perduodama motinos lašeliniu būdu per orą po gimimo nei vertikaliuoju būdu.
Tikėtina, tačiau kol kas nedokumentuota, kad mama, serganti COVID-19, su pienu gali perduoti naujagimiui specifinius COVID-19 antikūnus, jau praėjus kelioms dienoms nuo infekcijos pradžios. Taip keistųsi naujagimio infekcijos klinikinė išraiška.
RNR-PGR naujagimiams dėl COVID-19 naudojant nosiaryklės tepinėlį atliekamas, jeigu mamos COVID-19 tyrimas yra teigiamas.
Dabartinė COVID-19 epidemija reikalauja derinti žindymo skatinimą su higienos reikalavimais, ribojant viruso plitimą oru ir kontaktą su infekuotų pacientų kvėpavimo takų sekretu (įskaitant moteris, kurios ką tik pagimdė).
Remiantis Jungtinių tautų vaikų fondo (angl. The United Nations Children's Fund – UNICEF), Jungtinių Amerikos Valstijos ligų kontrolės ir prevencijos centro, Nacionalinio Italijos sveikatos instituto rekomendacijomis, infekuotų ar įtariamų infekuotų COVID-19 motinų naujagimiai galėtų būti maitinami motinos pienu. Atsižvelgiant į motinos pageidavimą, naujagimiai gali būti žindomi iš krūties ar maitinami nutrauktu motinos pienu.
Jei motina bei naujagimiu yra rūpinamasi vienu metu ir motina žindo naujagimį, svarbu užtikrinti įprastas priemones, naudojamas virusinių infekcijų plitimui stabdyti: nebučiuoti naujagimio, apsaugoti jį nuo kosinčių suaugusiųjų ir kvėpavimo takų sekreto (dėvėti kaukę žindant ir artimo kontakto su naujagimiu metu), rūpintis rankų higiena (ypač prieš maitinimą). Jei naujagimis yra laikomas vienoje patalpoje su motina, jis turėtų miegoti savo lopšyje 2 metrų atstumu nuo motinos.

Apibendrinimas
Siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą ir apsaugoti pacientes, būtina apsvarstyti planinių konsultacijų ir procedūrų atidėjimą, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba labai pablogėtų paciento būklė. Rekomenduojama skirti laiko moterims nuraminti, informacijai suteikti telefonu, prireikus pasitelkti interneto vaizdo priemones. Informuoti moteris, kad vykstant į sveikatos priežiūros įstaigas dėvėtų kaukes, atvyktų be lydinčiųjų asmenų, COVID-19 sergančios (užsikrėtusios SARS-CoV-2 virusu) moterys apie atvykimą praneštų iš anksto.
Onkologinėmis ligomis sergančioms pacientėms planinės konsultacijos teikiamos šiais atvejais: pirminės naujų vėžio atvejų konsultacijos; esant ūminei onkologinei problemai; įtariant ligos progresavimą; jeigu šiuo metu onkologine liga sergančios pacientės yra aktyviai gydomos.
Dauguma vaisingumo sutrikimų gydymo procedūrų yra atidedamos, tačiau atskirais atvejais sprendimai gali būti priimami individualiai.
Nėščiosioms rekomenduojama vengti socialinių kontaktų, ypač nuo 37 nėštumo savaitės, laikytis asmens apsaugos ir higienos reikalavimų. Apie tolesnę pacientės tyrimų, gydymo eigą sprendžia gydantis gydytojas. Į stacionarą partnerių rekomenduojama neįleisti. Nereikėtų delsti teikti akušerinės pagalbos, jeigu to reikalauja klinikinė situacija, kol bus atlikti tyrimai SARS-CoV-2 virusui nustatyti.
Naujagimio maitinimo motinos pienu nerekomenduojama nutraukti, tačiau patariama skirti ypatingą dėmesį asmens apsaugos priemonėms ir higienai.
Rekomendacijas konkrečiu momentu reikėtų derinti su šalyje galiojančia sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka ir individualiomis gydymo įstaigų galimybėmis.
Sekti naujienas dėl rekomendacijų atnaujinimo, nes epidemiologinė ir klinikinė situacijos greitai keičiasi.

 

Leidinys "Internistas" Nr. 3  2020 m.

 

LITERATŪRA
1.    Ramirez PT, Chiva L, Eriksson AGZ, et al. Int J Gynecol Cancer 2020;0:1–3. Published Online First: [on 27 March 2020].
2.    Assisted reproduction and COVID-19. An updated statement from ESHRE. 2 April 2020. https://www.eshre.eu/Press-Room/ESHRE- News?fbclid=IwAR0EhQZUPX1hCO0vt9uUzg6lj3hmCbGcY7UtsQx6wGLYC9ejWl- tToraHuM#COVID19_April2.
3.    Patient management and clinical recommendations during the coronavirus (COVID-19) pandemic. American Society for Reproductive Medicine (ASRM). 30 March 2020. https://www.reproductivefacts.org/globalassets/asrm/asrm-content/news-and-publications/covid- 19/covidtaskforceupdate1.pdf.
4.    Patient management and clinical recommendations during the coronavirus (COVID-19) pandemic. American Society for Reproductive Medicine (ASRM). 17 March 2020. https://www.reproductivefacts.org/globalassets/asrm/asrm-content/news-and-publications/covid- 19/covidtaskforce.pdf.
5.    Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) valdyba. Rekomendacijos dėl laparoskopinių operacijų atlikimo ir ultragarsinės patikros covid-19 pandemijos periodu. 2020 m. kovo mėn. 31 d. http://www.lagd.lt/data/public/uploads/2020/03/lsk-rekomendacija-covid-19_2020-03-31.pdf.
6.    Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD) valdyba. Rekomendacijos dėl ultragarsinės patikros ir ultragarsinio tyrimo nėštumo metu rekomendacijos COVID-19 pandemijos periodu. 2021 m. kovo mėn. 31 d. http://www.lagd.lt/data/public/uploads/2020/03/ultragarsine-diagnostika-covid-19_2020- 03-31.pdf.
7.    ORIGIO Limited t/a (CooperSurgical Fertility and Genomic https://mcusercontent.com/46430ce6c0244f56018a904b1/files/1a254e5d-ba2f-45ef-907d- b0bf5a62a16d/Equipment_shut_down_list.01.pdf. Solutions).
8.    Chen H, Guo J, Wang C, et al. Clinical characteristics and intrauterine vertical transmission potential of COVID-19 infection in nine pregnant women: a retrospective review of medical records. Lancet 2020;6736(20)30360–3.
9.    Lei DWC, Li C, Fang C, et al. Clinical characteristics of pregnancy with the 2019 novel coronavirus disease (COVID-19) infection. Chinese Journal Perinatal Medicine 2020;23(3). https://www.acog.org/clinical/clinical-guidance/practice- advisory/articles/2020/03/novelcoronavirus-2019.
10.    The Society for Maternal-Fetal Medicine (SMFM); Dotters-Katz S, L. Hughes B. Coronavirus (COVID-19) and Pregnancy: What Maternal-Fetal Medicine Subspecialists Need to Know, 2020. https://s3.amazonaws.com/cdn.smfm.org/media/2267/COVID19-_updated_3-17-20_PDF.pdf.
11.    Poon LC, Yang H, Lee JCS, et al. ISUOG Interim Guidance on 2019 novel coronavirus infection during pregnancy and puerperium: information for healthcare professionals. Ultrasound Obstet Gynecol. 2020 Mar 11.
12.    RCOG. Coronavirus (COVID-19) Infection in Pregnancy. Information for healthcare professionals Version 5: Published 28 March 2020. https://www.rcog.org.uk/globalassets/documents/guidelines/2020-03-28-covid19- pregnancy-guidance.pdf
13.    FIGO COVID-19 (Coronavirus) Statement. 12.03.2020. https://www.figo.org/news/covid- 19- coronavirus-statement1.
14.    https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019.
15.    Zhu H, Wang L, Fang C, et al. Clinical analysis of 10 neonates born to mothers with 2019- nCoV pneumonia. Transl pediatr 2020;9(1):51-60.
16.    Boelig RC, Manuck T, Oliver EA, et al. Labor and Delivery Guidance for COVID-19. DOI: https://doi.org/10.1016/j.ajogmf.2020.100110. Reference: AJOGMF 100110 (Preproof)
17.    Di Mascio D, Saccone G, Rizzo G, et al. Outcome of Coronavirus spectrum infections (SARS, MERS, COVID-19) during pregnancy: 2 a systematic review and meta-analysis. https://doi.org/10.1016/j.ajogmf.2020.100107.
18.    Luo Y, Yin K. Management of pregnant women infected with COVID-19. The Lancet. Published Online March 24, 2020. https://doi.org/10.1016/ S1473-3099(20)30191-2.
19.    ISUOG Safety Committee Position Statement: safe performance of obstetric and gynecological scans and equipment cleaning in the context of COVID-19.
20.    The Society for Maternal-Fetal Medicine COVID-19 Ultrasound Practice Suggestions.
21.    https://www.unicef.org.au/blog/news-and-insights/february-2020/novel-coronavirusoutbreakwhat-parents-need-to-know.
22.    https://www.epicentro.iss.it/coronavirus/gravidanza-parto-allattamento.
23.    Davanzo R, Romagnoli C, Corsello G. Position Statement on Breastfeeding from the Italian Pediatric Societies. Italian Journal of pediatrics 2015 (41) 80: 1–3.