Mikrobiota ir alergija

2018-07-22 | Ligos.lt

Įvadas

Pastaraisiais dešimtmečiais padidėjo sergamumas alerginėmis ligomis. Tai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, be to, reikia daugiau išlaidų ne tik pacientams, bet ir sveikatos apsaugos sistemai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad ankstyvuoju gyvenimo periodu sumažėjęs sąlytis su aplinkos bakterijomis yra susijęs su padidėjusia rizika išsivystyti alerginėms ligoms ir astmai suaugus. Ir, atvirkščiai – gyvenančiųjų aplinkoje, kurioje yra sąlytis su plataus spektro mikroorganizmais, alerginių ligų išsivystymo rizika yra mažesnė [1]. Žmogaus mikrobiomas – tai mikroorganizmų, gyvenančių žmogaus kūno viduje ir išorėje, visuma ir jų sąveika su aplinka. Mikrobiomas gali būti apibrėžiamas kaip nauja organų sistema, nes jis daro įtaką žmogaus sveikatai ir ligų išsivystymui [2]. Mikrobiomas apibūdina bet kuriuos mikroorganizmų genomus tam tikroje gyvenamojoje terpėje, o mikrobiota – tai komensalinių, simbiotinių ir patogeninių mikroorganizmų ekologinė bendruomenė, esanti daugialąsčio organizmo išorėje ir viduje. Mikrobiotą sudaro bakterijos, virusai, grybeliai, pirmuonys. Mikrobiotos sudėties pokyčiai žmogaus organizme yra susiję su padidėjusiu polinkiu sirgti uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip alerginės ligos, astma, uždegiminės žarnyno ligos, nutukimas ir pan. Manoma, kad mikrobiota daro įtaką ir nervų sistemos vystymuisi, psichinei sveikatai [3].

Taigi gyvename mikrobų pasaulyje. Mikroorganizmai buvo tarp pirmųjų gyvybės formų Žemėje ir šiuo metu sudaro didžiausią biomasės dalį. Jie sunkiai išlieka gamtoje pavieniui, todėl gyvena sudėtingomis, išsivysčiusiomis ir prisitaikiusiomis prie kolonizuotos vietos bendruomenėmis [4]. Žmogaus mikrobiotą sudaro mikroorganizmai, gyvenantys žarnyne, kvėpavimo takuose, ant odos ir kitose žmogaus kūno vietose. 

Žarnyno mikrobiota

       Žarnyno epitelis, gleivinių imuninė sistema ir bakterinė bei nebakterinė flora sudaro dinamišką morfologinę ir funkcinę sistemą, atsakingą už šeimininko vietinį žarnyno vientisumą ir barjerinę funkciją. Žarnyne yra apie 500 rūšių mikroorganizmų, kurie sudaro apie 1,5 kg vidutinio žmogaus svorio. Mikrobiotos ląstelių yra 10 kartų daugiau nei žmogaus kūno ląstelių, o mikrobiotos genomas koduoja 100–1 000 kartų daugiau genetinės informacijos nei šeimininko genomas [5]. Šeimininko ir mikrobiotos santykiai yra abipusiai, juose dalyvauja imuninė sistema. Žarnyno mikrobiota gauna naudos iš stabilios aplinkos ir maisto medžiagų, kurias tiekia žarnynas, o šeimininkas (žmogus) gauna bakterijų fermentacijos produktus tų medžiagų, kurių pats negali suvirškinti (pvz., maistinių skaidulų, suskaldytų iki trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (daugiausia acetato, propionato, butirato), kurios sudaro 10 proc. mūsų energijos poreikio, pagamintus vitaminus K ir B12), ir apsaugą nuo potencialių patogenų, kurie pašalinami dėl konkurencijos su naudinga žarnyno mikrobiota [4].

                      Žarnyno mikrobiotos vystymasis pirmaisiais gyvenimo metais yra dinamiškas procesas. Šis laikas taip pat yra kritinis periodas žarnyno ir imuninės sistemos vystymuisi bei brandai. Kūdikių žarnyno mikrobiotos vystymuisi įtaką daro perinatalinė ekspozicija su mikroorganizmais, gestacinis amžius, gimimo būdas, šeimininko genetika, maitinimas motinos pienu, vyresniems – gydymas antibiotikais, dieta [2]. Pirmosios bakterijos, kolonizuojančios naujagimio žarnyną ir laipsniškas perėjimas į stabilią galutinę ekosistemą, atlieka pagrindinį vaidmenį formuojantis šeimininko ir mikrobiotos sąveikai, būtinai optimaliai simbiozei, be to, ši kolonizacija gali stipriai paveikti sveikatą ateityje [4]. Mikrobiotos sudėtis ankstyvoje vaikystėje smarkiai keičiasi 2 kartus: nuo gimimo iki papildomo primaitinimo pradžios ir nuo papildomo primaitinimo pradžios iki suaugusiojo amžiaus, priklausomai nuo dietos įvairumo. Pirmosios naujagimių bakterijų rūšys yra fakultatyvinė anaerobinės bakterijos, tokios kaip Staphylococcus, Streptococcus, Enterococcus ir Enterobacter spp., sukuriančios anaerobinę aplinką, kurioje gali augti obligaciniai anaerobai, tokie kaip Bifidobacterium, Bacteroides, Clostridium, Eubacterium spp., dominuojančios po 1–2 gyvenimo savaičių [4].

Daugelį metų buvo manoma, kad vaisius gyvena sterilioje aplinkoje ir naujagimiai gimsta sterilūs. Naujausių molekulinių tyrimų duomenimis, sąveika su mikroorganizmais prasideda dar negimus, todėl naujagimiai jau turi mikroorganizmų, gautų iš motinos per nėštumą. Neseniai nustatyta, kad placentoje yra unikalus mikrobiomas [6]. Sudėtimi placentos mikrobiomas primena burnos mikrobiomą, esantį viršdanteninėse apnašose ir liežuvio paviršiuje ir nėra panašus į išmatų ir makšties mikrobiomą. Tikėtina, kad į placentą bakterijos patenka ne ascendentiniu keliu iš makšties ar kaip užkratas iš išmatų, bet per kraujotaką iš burnos ertmės [6, 7].

Žarnyno mikrobiotai vystytis svarbus gimimo būdas (natūralus ar cezario pjūvis). Naujagimių ir kūdikių, gimusių atlikus cezario pjūvį, žarnyno mikrobiota pasižymi mažesne gausa ir įvairove, mažiau gerųjų bakterijų, daugiau potencialiai patogeninių, o natūraliai gimusių naujagimių ir kūdikių mikrobiota įvairesnė. Gimusieji natūraliais takais turi daugiau Actinobacteria, Bacteriodetes ir Bifidobacteria rūšių bakterijų [8]. Atkurti mikrobiotos balansą gali padėti vaginalinis apsėjimas, kai cezario pjūvio būdu gimę naujagimiai po gimimo ištepami motinos makšties išskyromis [9]. Mikrobiotai gali turėti reikšmės ir tai, ar cezario pjūvis buvo neišvengiamas, ar atliktas elektyviai (be vaisiaus dangalų plyšimo) [7]. Per mikrobiotos pokyčius cezario pjūvis didina alerginių ligų riziką paaugus. Diskutuojama, kad pirminė alerginių ligų priežastis gali būti medicininė situacija, lėmusi cezario pjūvio atlikimą [1]. Be to, neseniai atlikto tyrimo duomenimis, praėjus 6 savaitėms po gimimo, kūdikių mikrobiota priklausė nuo kūno vietos ir motinos veiksnių, bet ne nuo gimimo būdo [10]. Pirmosios 6 gyvenimo savaitės yra ypač svarbios ir laikomos kritiniu periodu (galimybių langu), kai sprendžiamas kūdikio polinkis į alergiją ir astmą [1].

 Po gimimo pirmieji mikroorganizmai gaunami iš motinos mikrobiotos (makšties, išmatų, motinos pieno, burnos, odos) ir aplinkos. Motinos pienas yra svarbus mikrobiotos šaltinis. Tai įrodo, kad bakterijų štamai, randami motinos piene, aptinkami jų žindomų kūdikių išmatose. Šios bakterijos pereina iš motinos žarnyno į krūties pieno liaukas per mezenterinius limfmazgius ir gali būti, kad taip sukelia imunologinę toleranciją šioms bakterijoms. Kitas galimas mikrobiotos patekimo būdas į pieno liaukas yra nuo motinos odos ir / ar kūdikio burnos. Žindomų kūdikių mikrobiotoje vyrauja bifidobakterijos, mažiau Clostridium rūšių [4, 11], o mišiniu maitinamų kūdikių mikrobiota yra įvairesnė, panašesnė į suaugusiųjų. Bifidobakterijų rūšių yra mažesnė įvairovė, jų lėtesnis žarnyno kolonizavimas ir neišnešiotiems, ir gimusiems atlikus cezario pjūvį naujagimiams, palyginti su išnešiotais ir natūraliais takais gimusiais kūdikiais [4]. Žindymas padeda žarnyne įsitvirtinti ir prisitaikyti tam tikriems bifidobakterijų porūšiams priklausomai nuo oligosacharidų sudėties motinos piene, kuri skiriasi tarp žindančių motinų pieno, o tai nebūdinga pieno mišiniams. Taigi svarbi ne tik pati mikrobiotos įvairovė, bet ir tinkama mikrobiotos sudėtis ir tai, ar ji prisitaiko prie šeimininko poreikių. Nors maitinimas motinos pienu naudingas kūdikio sveikatai ir yra susijęs su mažesniu sergamumu ir mirtingumu dėl infekcijų, aukštesniu intelektu ir galima mažesne nutukimo ir cukrinio diabeto rizika, tačiau alerginių ligų rizikai sumažinti žindymo nauda neįrodyta, daugelio klinikinių tyrimų rezultatams įvertinti trukdo metodologiniai trūkumai [1].

Kūdikių žarnyno mikrobiotos struktūra yra nestabili ir nepasižymi įvairove. Pirmojo kieto maisto įtraukimas į dietą 4–6 gyvenimo mėnesį smarkiai paveikia žarnyno mikrobiotą [4]. Yra duomenų, kad mikrobiotos pokyčiai, susiję su kieto maisto įtraukimu, nėra aiškiai matomi, kol vaikas dar maitinamas motinos pienu. Manoma, kad maitinimo krūtimi nutraukimas gali turėti didesnę reikšmę mikrobiotos pokyčiams į suaugusiojo tipą nei kieto maisto įvedimas [12]. Kūdikių tipo mikrobiotą, kurioje vyrauja bifidobakterijos, pamažu ima keisti suaugusiojo tipo mikrobiota. Joje vyrauja Bacteroides spp., Clostridium IV ir XIV. Veiksniai, veikiantys žarnyno kolonizavimą bakterijomis, veikia ir mikrobiotos po kieto maisto įtraukimą formavimąsi. Maitinimas pieno mišiniai be prebiotikų lemia ankstyvą suaugusiojo tipo mikrobiotos įvairovę. Vaikams valgant vis įvairesnio maisto, palaipsniui gausėja ir didėja Bacteroidetes ir Firmicutes įvairovė iki suaugusiųjų lygio ir dažniausiai lieka nedaug Bifidobacterium [4]. Su amžiumi mikrobiota toliau vystosi ir stabilizuojasi maždaug ties 3–5 gyvenimo metais [4, 13]. Sveikų suaugusiųjų mikrobiota yra stabili, unikali, tačiau turinti bendrą pagrindą su kitais individais. Mikrobiota gali keistis ir destabilizuotis tik sulaukus vyresnio amžiaus. Nors Bifidobacterium suaugusieji turi nedaug, jos svarbios metabolizmui. Senstant reikšmingai mažėja Bifidobacterium, o tai, kartu su kitais pokyčiais bei padidėjusiu mikrobiotos nestabilumu, yra susiję su sumažėjusiu atsparumu infekcijoms [4].

Žmogaus dieta veikia žarnyno mikrobiotos įvairovę, kuri tiesiogiai ir netiesiogiai daro įtaką imuninei sistemai. Nors žarnyno bakterijos gali kontaktuoti tiesiogiai su centrine nervų sistema per n. vagus, naujausi žarnyno mikrobiotos ir neuropsichiatrijos mokslų duomenys nurodo, kad daugiausiai komunikuojama per imuninę sistemą [7, 14]. Žarnyno mikrobiotos sveikatai įtaką daro ir vartojamas maistas. Šviežias maistas turi savo mikrobiomą iš nepatogeninių bakterijų (pvz., Lactobacillus plantarum ant vaisių ir daržovių), kuris slopina alergines reakcijas. Kad duotų efektą, svarbu, kad šie imunobiotikai būtų gyvi. Be to, atliekant bandymus su gyvūnais, L. plantarum iš žmonių maisto turi poveikį smegenims ir elgesiui. Apdorotame maiste gausu baltymų ir riebalų oksidacijos produktų, kurie veikia žarnyno mikrobiotą tiesiogiai, tuo pasižymi ir dirbtiniai saldikliai, emulsikliai, ftalatai [7]. Žarnyno mikrobiotos įvairovės praradimas dėl vakarietiškosios dietos paskatina mechanizmus, kurie nulemia virškinimo trakto biofilmo ir barjero sutrikimus (nesandarus žarnynas), todėl vyksta endotoksinų penetracija, o tai lemia nedidelį uždegiminį imuninės sistemos atsaką su metaboliniais ir elgesio pokyčiais [15]. Sąveika tarp žarnyno mikrobiotos ir dietoje esančių fitochemikalų iš augalinio maisto yra abipusė ir skatina mikrobiotos įvairovę, mažina oksidacinį stresą ir uždegimą [16].

Ne tik maistas, bet ir vartoti antibotikai veikia žarnyno mikrobiotą, o jų sukeltas poveikis gali išlikti ilgai [17]. Yra duomenų, kad vienos savaitės antibiotikų kursas žarnyno mikrobiotą gali paveikti 3 metams [18]. Vaikams, gydytiems antibiotikais iki 3 gyvenimo mėnesio, statistiškai dažniau pasireiškia atopinės ligos, tačiau reikšmės gali turėti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos [19].

 

Žarnyno mikrobiotos reikšmė

Pasak Hipokrato, visos ligos prasideda žarnyne. Virškinimo trakto gleivinė ir jos mikrobiota yra svarbus organas organizmo apsaugai. Plačiai pripažinta higienos hipotezė teigia, kad sąlyčio su mikroorganizmais ir infekcijomis vaikystėje trūkumas slopina natūralaus imuniteto ir skatina lėtinių ligų vystymąsi. Neseniai ši teorija papildyta mikrofloros hipoteze, kuri pabrėžia mikrofloros vaidmenį kūdikystėje kaip galimą imuninės disreguliacijos ir alerginių ligų priežastį [20]. Manoma, kad yra vadinamasis galimybių langas, kuris apibrėžiamas kaip kritinis naujagimystės laikotarpis, per kurį aplinkos veiksniai veikia imuninės sistemos ir audinių brendimą, taip lemdami imuninės sistemos sukeltų ir kitų ligų imlumą suaugus [21]. Galimas paaiškinimas, kaip žarnyno mikrobiota dalyvauja vystantis alerginėms ligoms, yra tai, kad mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį vystantis gleivinių imunologinei tolerancijai, be to, žarnyno mikrobiota gali veikti Th1 ir Th2 limfocitų santykį [2, 19]. T reguliacinių limfocitų funkcijos sutrikimas ir sustiprėjęs imuninis atsakas į nuosavą mikrobiotą gali paaiškinti astmos ir civilizacijos ligų, tokių kaip uždegiminės žarnyno ligos, nutukimas ir diabetas, išsivystymą. Endogeninės mikrobiotos reikšmę palaiko teigiama koreliacija tarp aplinkos veiksnių, veikiančių žarnyno mikrobiotą (pvz., antibiotikų vartojimas, cezario pjūvis), ir alerginių ligų išsivystymo [4]. Žinoma, kad žarnyno mikrobiota reguliuoja invariantinių natūralių žudikių buvimą ir funkcionavimą pelių organizmuose, o šios ląstelės kontroliuoja nuosavą ir patogeninę mikrobiotą, yra svarbios eozinofiliniam ezofagitui išsivystyti [13].

Žarnyno mikrobiota gali reguliuoti imunoglobulino E (IgE) gamybą pelėms ankstyvuoju gyvenimo periodu ir mikrobiotos disbiozė gali būti pedisponuojantis IgE sukeliamų alerginių ligų veiksnys. Pelėse, kurių organizmas sterilus, visų antikūnų izotipų kiekis, ypač imunoglobulino A (IgA) ir imunoglobulino G1 (IgG1), yra sumažėjęs. Jį gali normalizuoti suaugusios pelės normali mikroflora. Be to, sterilios pelės ir pelės, turinčios nedidelės įvairovės mikrobiotą, turi padidėjusį IgE kiekį kraujo serume, susijusį su padidėjusiu IgE prisitvirtinimu prie putliųjų ląstelių ir padidėjusia tikimybe sukelti sisteminę anafilaksiją. Tik standartinės mikrobiotos per 4 savaites nuo gimimo užsėjimas gali normalizuoti IgE lygius suaugusioms pelėms. Taip pat yra koreliacija tarp specifinių bakterijų rūšių kūdikių išmatose ir su IgE susijusios maisto alergijos [13]. Nustatyta, kad įsijautrinimas maisto alergenams sulaukus 1 metų yra susijęs su mikrobiotos pakitimais tarp 3 ir 12 gyvenimo mėnesio. Kūdikiai, kuriems odos dūrio mėginiais nustatytas įsijautrinimas maistui, turėjo daugiau Enterobacteria ir mažiau Bacteroides, palyginti su tais kūdikiais, kurių odos dūrio mėginiai buvo neigiami [22]. Maistui alergiškų kūdikių išmatose nustatomas santykinis perteklius Clostridium I, Anaerobacter, Firmicutes, bet mažesnis kiekis Bacteroides ir Clostridium XVIII [19].

Žarnyno mikrobiotos pakitimai veikia ne tik vietiškai, bet lemia ir kvėpavimo takų atsaką, yra susiję su astmos išsivystymu [23]. Mažesnis kiekis Bifidobacterium adolescentis nustatomas alergiškų suaugusių pacientų, ilgą laiką sergančių astma, išmatose. Disbiozinė žarnyno mikrobiota sergant atopiniu dermatitu, žarnyno uždegimu ir epitelinio barjero sutrikimu gali nulemti Th2 tipo imuninį atsaką į alergenus odoje [19].

Įdomu, kad žarnyno mikrobiota svarbi ne tik vystantis alerginėms, uždegiminėms ligoms, bet ir psichinei sveikatai. Sveika mikrobiota reikalinga palaikyti sveiką nervų sistemą. Pateikiama daugiau įrodymų, kad žarnyno mikrobiota veikia kaip tvarkos saugotojas nervų sistemoje – reguliuoja nervų sistemos vystymąsi, atsaką į stresą, nerimą, apetitą ir cirkadinį ritmą. Žarnyno valymas ar kitoks mikrobiotos tvarkos sutrikdymas yra susiję su psichiatrinėmis ligomis [24, 25].

 

Kvėpavimo takų mikrobiota

Ilgą laiką buvo manoma, kad plaučiai yra sterilūs, tačiau sveikiems žmonėms viršutinėje plaučių skiltyje nustatyta 2 tūkst. bakterijų genomų, o nosyje ir nosiaryklėje vyravo Actibacteria, Bacteroidetes, Firmicutes ir Proteobacteria [2]. Apatinių kvėpavimo takų mikrobiota primena burnaryklės. Manoma, kad dauguma bakterijų į plaučius pakliūva migruodami iš burnos ar mikroaspiracijos metu. Iš sveikų plaučių bronchoalveolinio lavažo metu išskirtos bakterijos yra panašios į burnos. Nosies ertmei būdingos bakterijos nėra būdingos sveiko žmogaus plaučiams. Kitos bakterijos, esančios apatiniuose kvėpavimo takuose (pvz., Prevotella, Veillonella ir Strepococcus spp.), tikėtina, yra įkvėptos ir gali kolonizuoti sveikų žmonių bronchus. Kvėpavimo takų mikrobiomo sudėtį lemia balansas tarp bakterijų, patenkančių per mikroaspiraciją ir inhaliaciją, bei bakterijų, pašalinamų dėl kosulio, mukociliarinio klirenso ir įgimtojo bei įgytojo imuninio atsako. Kiti veiksniai, lemiantys mikrobiomą, lemia tam tikrų bakterijų augimą (deguonies kiekis, pH, kraujo perfuzija, uždegiminių ląstelių ir maisto medžiagų buvimas) [26].

Yra įrodymų, kad plaučių ir žarnyno gleivinės turi tarpusavio ryšį, vadinamą žarnyno ir plaučių ašimi. Tai įrodyta su pelėmis. Sunaikinus žarnyno bakterijas, pelės pneumonija sirgdavo sunkiau, o jas atkūrus pneumonija palengvėdavo. Stimuliuojant kvėpavimo takus lipopolisacharidais, išsivysto žarnyno mikrobiotos pokyčiai. Šiandien dar trūksta duomenų apie žmonių žarnyno ir plaučių ašį [26].

Ne tik žarnyno mikrobiotos pokyčiai, bet ir kvėpavimo takų disbiozė gali būti susijusi su alerginėmis ligomis, ypač astma. Proteobacteria, ypač Hemophilus spp., dažniau nustatomos astma sergančiųjų suaugusiųjų ir vaikų plaučiuose, palyginti su sveikų asmenų kontroline grupe, kurie turi daugiau Bacteroidetes. Vaikams, sergantiems astma, bakterijų kiekis plaučiuose yra gerokai didesnis nei sveikiems. Astma sergančių vaikų, kurių bronchų reaktyvumas po gydymo antibiotikais reikšmingai sumažėjo, kvėpavimo takų mikrobiota buvo įvairesnė [2, 23, 26].

Kūdikių nosiaryklės mikrobiota yra sudaryta iš 6 pagrindinių bakterijų rūšių – Haemophilus, Streptococcus, Moraxella, Staphylococcus, Alloiococcus ir Corynebacterium,kurios išlieka vėliau vaikystėje ir suaugus. Tiesa, su amžiumi nosiaryklės mikrobiota keičiasi. Sveikiems kūdikiams nosiaryklę pirmiausia kolonizuoja Staphylococcus ar Corynebacterium, kurias vėliau pakeičia Moraxella ar Alloiococcus. Ar ankstyvieji mikrobiotos pokyčiai yra susiję su vėlesnėmis alerginėmis ligomis, reikia daugiau tyrimų. Žinoma, kad naujagimių nosiaryklės ir kvėpavimo takų kolonizacija Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis ir Streptococcus pneumoniae yra stipriai susijusi su pasikartojančiu švokštimu ir vaikų astma. S. aureus taip pat gali būti astmos išsivystymo rizikos veiksnys vaikams ir jauniems suaugusiems, bet ne vyresniems suaugusiems. Tiriant astma sergančių suaugusių pacientų nosiaryklę, Streptococcus pneumoniae infekcija buvo susijusi su astmos paūmėjimais [27].

Kvėpavimo takų mikrobiotos pakitimai nustatomi ir pacientams, sergantiems lėtiniu rinosinusitu [27, 28].

 

Odos mikrobiota

Ant odos gyvena gausybė mikroorganizmų – bakterijų, grybelių, virusų, erkių. Dauguma šių mikroorganizmų nėra žalingi ir turi apsauginį poveikį. Įdomu, kad molekuliniais genetiniais tyrimais nustatyta, kad sveikoje odoje odos mikrobiota gali išplisti iki subepiderminio sluoksnio [29]. Odos kolonizacija mikroorganizmais prasideda nuo gimimo. Naujagimių odoje vyrauja laktobacilos, vėliau ant odos gyvena 4 pagrindiniai bakterijų tipai – Firmicutes, Bacteroidetes, Proteobacteria ir Actinobacteria. Kiekvieno individo odos mikrobiotos sudėtis yra labai heterogeniška ir priklauso nuo specifinės odos srities mikroaplinkos. Yra 3 pagrindiniai mikroaplinkos tipai su jiems būdinga mikrobiota – riebios sritys (dominuoja Propionibacteria spp. ir Staphylococci spp.), drėgnos sritys (dominuoja Corynebacterium, būna ir Staphylococci spp.) ir sausos sritys (mišrios populiacijos, labiau paplitusios β-Proteobacteria ir Flavobacteriale). Mikrobiotos gali pakisti pasikeitus vietinei mikroaplinkai, taip pat priklausomai nuo sveikatos būklės, amžiaus, lyties, elgesio, profesijos, aplinkos [30]. Aplinkos veiksniai, tokie kaip drabužiai, vietinių ir sisteminių antibiotikų vartojimas, kosmetika, muilas, emolientai ir kitos odos priežiūros priemonės, gali turėti įtaką odos mikrobiotai. Didelė temperatūra ir drėgmė (šilto drėgno klimato zonose) yra susijusi su platesniu bakterijų spektru ant odos, o ant sauso odos tipo dominuoja gramneigiamos bakterijos [29].

Firmicutes, Staphylococcus epidermidis sudaro daugiau nei 90 proc. visų odos aerobų, pasižymi antiuždegiminiu poveikiu, taip palaikydamas odos barjerinę funkciją, ir neleidžia odos kolonizuoti patogeniniams Staphylococcus aureus štamams ir kitiems potencialiems patogenams. Šis poveikis pasireiškia per antibakterinių peptidų (bakteriocinų) gamybą, imunomoduliuojamąsias savybes (slopinama prouždegiminių citokinų gamyba) ir glaudžių jungčių baltymų gamybos skatinimą, aktyvinant keratinocitus ir kitas imuninės sistemos ląsteles. Be to, odos mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį keratinocitų brendimo ir reguliavimo mechanizme [30].

Sąveika tarp mikrobiotos mikroorganizmų yra reikalinga susidaryti odos imunitetui. Yra duomenų, kad sergant atopiniu dermatitu odos mikroorganizmai gali turėti įtaką visai imuninei sistemai ir keisti odos imuniteto aktyvumą. Padidėję IgE kiekiai sergantiems atopiniu dermatitu pacientams gali būti susiję ne tik su alergija ar atopija, bet ir atspindėti nenormalų imuninį atsaką į odos normalią mikroflorą [29]. Be to, sergant atopiniu dermatitu odos mikrobiotos įvairovė mažesnė (mažiausia odos bėrimų vietose), smarkiai sumažėja Malassezia spp. ir nustatoma įvairių ne Malassezia grybelių. Odoje pagausėja Staphylococcus aureus, o kitų bakterijų rūšių, tarp jų ir Propionibacterium, sumažėja [31, 32]. Su gyvūnais atliktos studijos rodo, kad odos mikrobiota gali būti vedamasis atopinio dermatito veiksnys [31]. Gydant atopinį dermatitą, odos mikrobiota atsikuria, pavyzdžiui, po fototerapijos mikrobiota tampa įvairesnė...

Gyd.alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė1, doc. Laura Malinauskienė2

1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinika

2 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika

Tęsinys žurnale "Internistas" priede "Alergija. Astma. Imunologija", 2018.