Mieguistumo priežastys ir padariniai

Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė

 

Įvadas

Mieguistumas, arba hipersomnija (F51.1), suprantamas kaip būklė, pasižyminti padidėju­siu mieguistumu dieną, miego priepuoliais (ku­rie atsiranda ne dėl per trumpos miego trukmės) ar pailgėjusiu perėjimu į budrumo būseną prabu­dus. Jei nėra aiškios organinės priežasties, ši būklė dažniausiai yra susijusi su psichikos sutrikimais.

 

Žalingi mieguistumo poveikiai

Dažnas pacientas skundžiasi mieguistumu ir nuovargiu. Mieguistumas – tai sumažėjęs būdra­vimas, nepriklausantis nuo nakties miego koky­bės. Jis gali pasireikšti pailgėjusiu paros miegu, pa­sikartojančiu periodiniu mieguistumu, pasunkėju­siu nubudimu rytą, mieguistumu dienos pradžioje ar pabaigoje, sezoniniu ar kelias paras trunkančiu mieguistumu. Dažnai pacientai terminus mieguis­tumas ir nuovargis vartoja kaip sinonimus savo bū­senai apibūdinti, tad gydytojas praktikas turi tiksliai išklausti, kas pacientą iš tiesų vargina – mieguistu­mas ar nuovargis. Mieguistumui yra būdingas noras užmigti, o nuovargis yra susijęs su išsekimu, patirta įtampa, po didelio krūvio ir jo metu, tuo mieguistu­mas nebūtinai turi pasireikšti. Mieguistumas suma­žėja pamiegojus (žmogui būtinas paros miego va­landų skaičius nurodytas 1 lentelėje), o kad praeitų nuovargis, reikia poilsio. Kadangi abi minėtos bū­senos sutrikdo paciento sveikatą, darbingumą, rei­kia nustatyti jų priežastis (kurių gali būti ne viena) ir skirti gydymą. Žinoma mūsų šalies miego speci­alistė prof. Vanda Liesienė mieguistumą apibrėžia kaip sumažėjusį būdravimą, nepriklausantį nuo nak­ties miego kokybės, kuris gali pasireikšti pailgėjusiu paros miegu, pasikartojančiu periodiniu mieguistumu, sunkesniu nubudimu rytą, mieguistumu dienos pra­džioje ar pabaigoje, sezoniniu ar kelias paras trun­kančiu mieguistumu. Mieguistumas neigiamai  veikia paciento psichologinę būseną, elgseną, pažinimo funkcijas, o visa tai blogina jo gyvenimo kokybę (1 pav.).

 

Mieguistumo poveikis elgsenai

Mieguistumas sutrikdo psichomo­torines funkcijas, o tai didina susiža­lojimų riziką darbe, ypač dirbant su staklėmis, valdant įvairius mechaniz­mus. Darbo našumo sumažėjimas žmo­gui kelia papildomą stresą, galiausiai jis gali prarasti darbą.

 

Poveikis kognityvinėms funkcijoms

Miego sutrikimai, tokie kaip narkolepsija ir obs­trukcinė miego apnėja, kurių metu paprastai pasi­reiškia mieguistumo simptomai, smarkiai sutrikdo pažinimo funkcijas, ypač dėmesį ir atmintį. 2011 metais paskelbtame tyrime (Neu ir bendraautorių) buvo lyginti pacientai, sergantys lėtinio nuovargio sindromu (n=15), miego apnėjos sindromu (n=15), ir sveiki žmonės (n=16). Abu sindromai buvo su­siję su sutrikusiomis pažinimo funkcijomis ir psi­chomotorine veikla. Atminties problemos gali būti paaiškintos trumpais užmigimais dėl mieguistumo, nes nauja informacija, gauta per 5 min. prieš miego pradžią, negali būti išsaugota atmintyje.

 

 

Fiziologiniai mieguistumo poveikiai

Dėl mieguistumo gali išsivystyti hipoksemija, ypač pacientams, sergantiems obstrukcine mie­go apnėja. Jiems ir varginamiems mieguistumo pacientams dažnai pasireiškia nutukimas ir at­sparumas insulinui. Tai 2008 metais paskelbė Barcelo ir bendraautoriai, atlikę tyrimą, kuria­me sergančius obstrukcine miego apnėja su mie­guistumu lygino su sergančiais ta pačia liga, bet nevarginamus mieguistumo tiriamuosius. Rezul­tatai rodo, kad mieguistumas, sergant obstruk­cine miego apnėja, gali būti svarbus klinikinis žymuo, padedantis įvertinti metabolinio sindro­mo riziką. Miego trūkumas gali sumažinti antikū­nų gamybą, o tai blogina imuninį atsaką. Skaus­mas taip pat yra susijęs su miegu. Pavyzdžiui, pacientai, sergantys narkolepsija su katapleksi­ja, yra gerokai jautresni skausmui, palyginti su bendrąja populiacija.

 

Mieguistumo priežasties nustatymas

Kadangi mieguistumas yra nespecifinis dau­gelio sutrikimų simptomas, gali būti sunku nu­statyti jo priežastis. Pirmiausia gydytojui siūlo­ma įsitikinti, kad mieguistumas išsivystė ne dėl vaistų ar piktnaudžiavimo narkotinėmis medžia­gomis, o tada tirti dėl kitų ligų (2 lentelė), kurių metu pasireiškia šis simptomas. Mieguistumas gali būti susijęs ne su viena, o su keliomis gretu­tinėmis ligomis.

 

 

Miego sutrikimai

Mieguistumas yra pagrindinis kelių miego su­trikimų simptomas, t. y. obstrukcinės miego ap­nėjos, neramių kojų sindromo ir periodinio galū­nių judesių sutrikimo. Narkolepsija, paros ritmo sutrikimai (pvz., dėl darbo pamainomis), ciklinė arba epizodinė hipersomnijos, grįžtamoji hiper­somnija (Kleine-Levino sindromas), su mens­truacijomis susiję miego sutrikimai (ir kai kurie kiti) – būsenos, kurių metu taip pat gali pasireikš­ti mieguistumas.

Narkolepsija pasireiškia 0,02–0,18 proc. su­augusiųjų. Jos metu, be pakartotinių miego ir raumenų suglebimo priepuolių, pacientams pa­sireiškia: mieguistumas (paprastai – pirmasis simptomas), katapleksija, hipnagoginės ir hi­pnapompinės haliucinacijos, miego paralyžius ir sutrikęs miegas naktį. Kadangi mieguistumas yra esminis narkolepsijos simptomas, diagnosti­kai palengvinti gydytojams siūloma naudoti ins­trumentuotes – Epwortho ar Stanfordo mieguis­tumo skales. Nekontroliuojamų kūno ar galūnių judesių miego ar atsipalaidavimo metu būna motorinio aktyvumo sutrikimų miegant ir ne­ramių kojų sindromo atvejais. Pacientams, ser­gantiems motorinio aktyvumo sutrikimais mie­gant, Epwortho mieguistumo skalės (EMS) ba­lai gali siekti normos ribas.

 

 

Neurologinės ir kitos ligos

Daugelis patologinių būsenų gali sukelti an­trinį mieguistumą, pavyzdžiui, stazinis širdies nepakankamumas, inkstų ar kepenų funkcijos nepakankamumas, galvos smegenų traumos, in­sultas, vėžinės, uždegiminės ligos, encefalitas. Minint neurologinius sutrikimus, reikia pažy­mėti, kad, mieguistumas sergant Parkinsono ar Alzheimerio ligomis, yra labai būdingas simpto­mas, išsėtinės sklerozės ir epilepsijos metu paci­entai dažnai skundžiasi ir nuovargiu. Nurodoma, kad 15–50 proc. pacientų, sergančių Parkinsono liga, skundžiasi, kad mieguistumas yra pagrindi­nis veiksnys, bloginantis jų gyvenimo kokybę. Mieguistumo pasireiškimo dažnis sergantiesiems opalige – 50 proc., beveik 40 proc. – sergantie­siems neurologinėmis ligomis, migrena, depre­sija, širdies ligomis; kiek mažesnis turintiesiems skydliaukės sutrikimų (24 proc.) ir sergantiesiems vėžinėmis ligomis (19 proc.). Reumatoidinis ar­tritas ir fibromialgija taip pat yra susiję su mie­guistumu ir nuovargiu.

 

Psichikos sutrikimai

Gydant psichikos ligas, miego sureguliavi­mas yra ypač svarbus, nes turi įtakos psichikos ligų baigtims. Sutrikus psichikai, mieguistumas – dažnas simptomas. Epidemiologiniame tyrime, kuriame per vienus metus apklausti 7 954 asme­nys, nustatyta, kad besiskundžiančių mieguistu­mu net 46,5 proc. turėjo psichikos sutrikimų ir tik 16 proc. asmenų, neturinčių problemų dėl miego, sirgo psichikos ligomis. Depresija, bipolinis afek­tinis ir potrauminio streso sutrikimai, priklauso­mybė nuo alkoholio ir kai kurios kitos psichikos ligos yra susiję su miego ir būdravimo sutriki­mais. Tiesa, psichikos ligų gydymas gali turėti jatrogeninį poveikį miego funkcijoms, nes mie­gą, jo struktūrą keičia pacientui gydyti skiriami psichotropiniai vaistai. Pacientams, sergantiems depresija, būdingesnė nemiga ir nuovargis nei mieguistumas – net 70 proc. ja sergančių skun­dėsi, kad sunku užmigti ir miegoti be prabudimų (Pagel, 2009). Vis dėlto svarbu pažymėti, kad as­meninė klinikinė praktika rodo, jog mieguistumas sergant depresija taip pat yra dažnas palydovas. Mieguistumą gali sukelti marihuana, stimuliato­riai. Taigi dar kartą pasikartosiu – visada reikia paklausti paciento apie įvairių priklausomybę su­keliančių medžiagų vartojimą.

Dauguma paciento savarankiškai pildo­mų klausimynų, naudojamų nuotaikos sutriki­mams įvertinti (pvz., Paciento sveikatos klau­simynas 9 (angl. The Patient Health Question­naire), gali padėti gydytojui išsiaiškinti reikia­mus simptomus.

 

Mieguistumo vertinimas

Plačiausiai mieguistumas vertinamas pasi­telkiant Epwortho mieguistumo skalę (EMS) (3 lentelė). 1990 metais suaugusiesiems ją sukūrė, o 1997-aisiais šiek tiek modifikavo gyd. Johnsas, pavadindamas Epwortho vardu. 1988 metais Epwortho ligoninėje (Melburnas) jis įkūrė Miego medicinos centrą. Pildydami klausimyną, pacientai savarankiškai atsako į 8 klausimus, pasirinkdami 4 atsakymo varian­tus – skaičius nuo 0 iki 3. Taigi suminis balas gali svyruoti nuo 0 iki 24. Klausimyno pildy­mas užima 2–3 min.

 

Objektyvios vertinimo priemonės

Auksiniu standartu mieguistumui vertinti lai­komas Dauginis miego latencijos testas, atlieka­mas miego laboratorijoje. Jo metu galima nusta­tyti, per kiek laiko nuo miego pradžios pasiekia­ma greitų akių judesių (angl. Rapid eye move­ment – REM) fazė. Be to, šis testas padeda at­skirti miego apnėją nuo kitų mieguistumo prie­žasčių, tokių kaip narkolepsija, kuri yra neurolo­ginis sutrikimas. Jei užmiegama mažiau nei per 5 min., mieguistumas – sunkus.

Polisomnografijos tyrimas atliekamas pacien­tui miegant specialioje palatoje miego kliniko­je. Naktį tiriamajam uždedami elektrodai ir visą naktį nepertraukiamai registruojama daug fizi­ologinių parametrų, kurie atspindi organizmo funkcijų veiklą: elektroencefalograma, elektro­okulograma, kojų raumenų judesiai, elektrokar­diograma, knarkimas, oro tėkmė pro nosį, krū­tinės ir pilvo judesiai kvėpuojant, oksimetrija, kūno padėtis. Nustačius specifinius miego su­trikimus ar kitas su miegu susijusias ligas, pa­cientui būtina gydytojų specialistų konsultacija ir reikalingas gydymas.

 

Apibendrinimas

Mieguistumas, nuovargis – dažnas pacien­tų skundas. Taigi šeimos gydytojas turi paste­bėti ir įvertinti, kaip mieguistumas keičia pa­ciento elgseną, blogina nuotaiką ir pažinimo funkcijas, koks jo fiziologinis poveikis orga­nizmui. Surinkus anamnezę, klinicistas galėtų pasinaudoti paciento savarankiškai pildomais klausimynais ir objektyviais tyrimo metodais, padedančiais nustatyti mieguistumo sunkumą. Mieguistumas / nuovargis – dažnas įvairių ligų palydovas. Būtina pamąstyti ir apie daugybines šio simptomo priežastis.

 

Leidinys „Internistas“ (170)

 

Literatūros sąrašas redakcijoje