Maitinimosi principai sergant 2 tipo cukriniu diabetu

2023-04-28 | Ligos.lt

Maitinimosi principai sergant 2 tipo cukriniu diabetu

Gyd. Dovilė Minelgienė

Įvadas

Mityba sergant 2 tipo cukriniu diabetu (CD) yra svarbi gydymo sudedamoji dalis. Sergant lengvos formos CD, dieta yra vienintelė gydymo forma. Svarbu atsižvelgti ne tik į vartojamą maistą, jo kaloringumą, sudėtį, bet ir į mitybos režimą. Su maistu svarbu gauti visų reikalingų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų.

Mitybos terapijos tikslai

Sergant 2 tipo CD, svarbu:
• palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, išlaikant pusiausvyrą tarp suvartojamo maisto ir fizinio aktyvumo, vartojamų medikamentų ir insulino;
• pasiekti optimalų kraujospūdį ir kraujo lipidų koncentracijas;
• suvartoti atitinkamą kalorijų kiekį, kad būtų palaikomas normalus kūno svoris;
• išvengti ūminių komplikacijų, pavyzdžiui, hipoglikemijos, ir lėtinių komplikacijų, pavyzdžiui, gastroparezės, širdies ir kraujagyslių ligų, nefropatijos.
Asmenims, sergantiems 2 tipo CD, svarbu atsižvelgti į mitybos režimą. Daugeliui žmonių mitybos režimą reguliuoja apetitas. Alkio jausmas – tai signalas, kad normaliai žmogaus organizmo veiklai reikia gauti naują maisto porciją, suteikiančią medžiagų apykaitos procesuose išnaudotą energiją, statybines medžiagas, vitaminus, mineralines medžiagas. Alkio jausmas išnyksta po 15–20 min. nuo valgymo pradžios. Todėl greitai valgantys žmonės gali greitai persivalgyti. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Apetitą didina aštrus, sūrus maistas, prieskoniai. Alkoholis labai didina apetitą, be to, 1 g alkoholio organizme išlaisvina papildomas 7 kcal.

Tinkamo mitybos režimo principai

Yra 3 pagrindiniai tinkamo mitybos režimo principai:
• pirmas principas – mitybos reguliarumas, t. y. valgyti reikia kasdien tuo pačiu metu. Kiekvieną valgymą lydi organizmo reakcijos: išsiskiria seilės, skrandžio sultys, tulžis, kasos sultys ir kt., pasireiškia virškinimui svarbios sąlyginės refleksinės reakcijos (pvz., seilių, skrandžio sulčių išskyrimas pamačius ar užuodus maistą). Esant šiems sąlyginiams refleksams, svarbus yra laiko veiksnys, t. y., žmogaus įprotis valgyti kasdien tuo pačiu metu. Organizmas iš anksto pasiruošia pasisavinti maistą;
• antras principas – fiziologiškas maisto kiekio išdėstymas per parą. Rekomenduojama valgyti 3 kartus per parą ir 1–2 (iki 3) užkandžiai tarp jų. Pastebėta, kad valgantys 1 ar 2 kartus per dieną dažniau serga infarktu, kasos uždegimu, virškinimo sutrikimais, be to, gali išsivystyti hipoglikeminės būklės;
• trečias principas – reikia maksimaliai laikytis racionalios mitybos principų kiekvieno valgymo metu. Vadinasi, renkantis produktus kiekvienam valgymui (pusryčiams, pietums, vakarienei), reikia išlaikyti optimalų angliavandenių, baltymų, riebalų santykį, t. y. kiekvienam valgymui rinktis produktus iš įvairių jų grupių.
Gydant 2 tipo CD dieta, rekomenduojama mažinti maisto kaloringumą; jeigu svoris normalus, kaloringumas turi būti pakankamas svoriui palaikyti. Norint per savaitę netekti 0,5 kg svorio, reikia sumažinti dienos maisto kaloringumą 500 kcal. Mažos dažnos maisto porcijos mažiau stimuliuoja kasą, todėl insulinas panaudojamas efektyviau. Dažnai valgant nedidėja apetitas, nejaučiamas alkis. Tarpai tarp valgymų turėtų būti ne ilgesni kaip 6 val. Turėtų būti 3 pagrindiniai valgymai ir 2–3 lengvi užkandžiai. Užkandžiams skiriama 15–20 g angliavandenių. Riboti porcijos dydį – matuoti jau paruoštus valgyti maisto produktus standartiniais matavimo indais, šaukštais, šaukšteliais.

Dietos rekomendacijos

Jos parenkamos atsižvelgiant į paciento gyvenimo būdą, kūno masę, fizinį aktyvumą, kasdienį angliavandenių suvartojimą.

Angliavandeniai

Tai pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Krakmolas sudaro apie 80 proc. visų su maistu gaunamų angliavandenių. Angliavandeniai turėtų sudaryti 50–60 proc. dienos energijos. Jeigu maiste angliavandenių labai daug, ypač jeigu valgomas labai kaloringas maistas, turintis daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, ir energijos patekimas į organizmą viršija energijos poreikių, iki 30 proc. angliavandenių gali virsti riebalais. Rekomenduojama gauti angliavandenius iš vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių augalų ir neriebaus pieno produktų. Angliavandeniai tiesiogiai veikia gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio. Glikeminis indeksas – terminas, sukurtas norint apibrėžti, kaip angliavandenių turintis maistas didina gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozės glikeminis indeksas lygus 100. Svarbu rinktis kuo mažesnio glikeminio indekso produktus. Mažą glikeminį indeksą turi avižos, miežiai, lęšiai, ankštinės daržovės, obuoliai, apelsinai, pienas, jogurtas ir kt. Skaidulos, fruktozė, laktozė ir riebalai pasižymi mažu glikeminiu atsaku.
CD sergantys žmonės privalo skaičiuoti vartojamuose maisto produktuose esantį angliavandenių kiekį, nes jis turi įtaką gliukozės koncentracijai kraujyje. Viso angliavandenių kiekio apskaičiavimas pagal maisto etiketę: cukrus (g) + skaidulos (g) + sudėtiniai angliavandeniai (g). Reikalingas angliavandenių kiekis verčiamas angliavandenių vienetais (AV) ir naudojantis paruoštomis lentelėmis (lentelėse nurodomas maisto produktų kiekis, atitinkantis 1 AV), rekomenduojamas racionas. 1 AVs atitinka 10–12 g angliavandenių. 1 g angliavandenių organizmui duoda 4 kcal. Atsižvelgiant į žmogaus dienotvarkę, AV išskirstomi taip: pusryčiai – 5 AV, priešpiečiai – 2 AV, pietūs – 6 AV, pavakariai – 2 AV, vakarienė – 5 AV, priešnakčiai – 1 AV.
Rekomenduotina yra Viduržemio jūros, mažai angliavandenių turinti, vegetariška dieta.

Riebalai

Jie turėtų sudaryti 30–35 proc. dienos energijos. Sočiuosius riebalus patartina riboti iki mažiau nei 7 proc. iš visų suvartojamų kalorijų, o cholesterolio suvartoti mažiau nei 200 mg/d. 2 ar daugiau kartų per savaitę rekomenduojama valgyti žuvį, su kuria gaunama omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Riebalų kokybė yra svarbesnė už jų kiekį. Transriebalai, sočiosios riebalų rūgštys, cholesterolis turi įtaką širdies kraujagyslių ligų vystymuisi, o mono- ar polinesotieji riebalai atlieka apsauginę funkciją. Sočiosios ir transriebalų rūgštys yra sudėtinės dietos dalys, veikiančios mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentraciją. Reikėtų, kad maiste sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių santykis būtų 1:1. Maisto riebalai gali būti skirstomi į matomus ir paslėptus. Gryni, matomi riebalai, yra sviestas, aliejus, taukai. Paslėpti – esantys įvairiuose maisto produktuose: pieno produktuose, mėsoje, kulinarijos ir konditerijos gaminiuose. Net liesoje mėsoje tarp raumenų skaidulų yra apie 10 proc. riebalų. Angliavandenių gausios dietos (apie 55 proc. energijos iš angliavandenių) didina gliukozės, insulino ir trigliceridų koncentraciją po valgio. Augalų steroliai ir stanolių esteriai blokuoja cholesterolio absorbciją žarnose. Sergantiesiems 2 tipo CD 2 g/d. augalų sterolių ir stanolių vartojimas mažina plazmos MTL cholesterolio koncentraciją.

Baltymai

Baltymų turėtų būti suvartojama ne mažiau kaip 0,8 g/kg kūno masės per dieną. Gyvulinės kilmės baltymai turėtų sudaryti apie pusę viso baltymų kiekio. Raudoną mėsą rekomenduojama keisti balta mėsa, žuvimi, kiaušiniais, pupelėmis, žirniais, sojų produktais, riešutais ir sėklomis. Rekomenduojamas suvartojamų baltymų kiekis yra 15–20 proc. nuo suvartojamų kalorijų, tačiau neturėtų viršyti 120–130 g. Didesnis baltymų kiekis (>20 proc. nuo suvartojamų kalorijų arba >1,3 g/kg/d.) susijęs su padidėjusia albuminurija, greičiau besivystančiu inkstų funkcijos nepakankamumu ir didesniu mirštamumu nuo širdies kraujagyslių ligų.

Skaidulos

Rekomenduojamas suvartoti skaidulų kiekis yra mažiausiai 14 g 1 000 kcal/d. Didesnis skaidulų suvartojimas gali būti susijęs su geresne glikemijos kontrole. Rekomenduojama rinktis ankštines daržoves, skaidulų turtingas košes (>5 g skaidulų porcijoje), vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, iš jų taip pat gaunama reikalingų vitaminų ir mineralų. Yra įrodymų, kad skaidulų turtinga dieta (apie 50 g/d.) mažina glikemiją sergant 1 tipo CD ir glikemiją, hiperinsulinemiją bei lipidemiją sergant 2 tipo CD.

Natris

Natrio patartina suvartoti 2 300 mg/d., jį rekomenduojama gauti iš vaisių, daržovių, neriebių pieno produktų. Asmenims, sergantiems arterine hipertenzija, rekomenduojamas mažesnis natrio kiekis dietoje.

Saldikliai

Įrodyta, kad cukrozė nedidina glikemijos, todėl jos riboti nereikia. Fruktozę vartojant vietoj cukrozės ar krakmolo, mažėja gliukozės kiekis po valgio, tačiau fruktozė turi neigiamą poveikį plazmos lipidams, todėl neturėtų būti vartojama kaip saldiklis. Nerekomenduojama vengti natūralios fruktozės, kurios esama vaisiuose ir daržovėse.
Mažesnio kaloringumo saldikliai yra cukraus alkoholiai (polioliai), tokie kaip eritritolis, izomaltas, laktitolis, maltitolis, manitolis, sorbitolis, ksilitolis, tagatozė ir hidrogenizuotas krakmolo hidrolizatas. Įrodyta, kad tiek sergant, tiek nesergant CD, vartojant cukraus alkoholius pasiekiamas mažesnis gliukozės kiekis kraujyje, nei pavartojus sukrozės ar gliukozės. Cukraus alkoholiai suteikia energijos 2 kcal/g. Vartojami dideliu kiekiu, jie gali sukelti viduriavimą, ypač vaikams. Nemaistingi saldikliai yra acesulfamas, aspartamas, neotamas, sacharinas, sukralozė. Nėra įrodymų, kad jie turėtų įtaką svorio pokyčiams. 2008 metais pradėtas naudoti iš stevijų gaminamas natūralus saldiklis.
Gerai glikemijos, svorio kontrolei rekomenduojama vengti cukrumi saldintų gėrimų. Daug pridėtinio cukraus turintis maistas dažnai pakeičia sveiką, daug maistingų medžiagų turintį maistą, todėl turi būti griežtai ribojamas.

Alkoholis

Jeigu asmenys, sergantys CD, pasirenka vartoti alkoholį (etanolį), jiems turėtų būti patarta riboti jį: moterims – 1 ar mažiau porcijų per dieną, vyrams – 2 ar mažiau porcijų per dieną (1 porcija yra 15 g grynojo etanolio). Visiškos abstinencijos turėtų laikytis asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio, nėščios moterys, sergantys kepenų ligomis, pankreatitu, pažengusia neuropatija, ryškia hipertrigliceridemija. Norint sumažinti naktinių hipoglikemijų riziką, alkoholis turėtų būti vartojamas su maistu, ypač pacientams, sergantiems 1 tipo CD. Nors alkoholis, vartojamas vienas, neturi tiesioginio poveikio gliukozės ir insulino koncentracijai kraujyje, tačiau alkoholiniuose kokteiliuose esantys angliavandeniai gali padidinti gliukozės koncentraciją. Nuolatinis alkoholio vartojimas (3 ar daugiau porcijų per dieną) turi įtaką hiperglikemijos vystymuisi.

Vitaminai ir mineralai

Sergantiems CD pacientams svarbu vartoti pakankamai vitaminų ir mineralų, kaip prioritetą renkantis natūralius jų šaltinius. Vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms, maitinančioms moterims, vegetarams, besilaikantiems mažo kaloringumo dietos rekomenduojama skirti papildomas šių medžiagų dozes. CD yra padidėjusio oksidacinio streso būsena. Atlikti antioksidantų, tokius kaip vitaminas C, vitaminas E, selenas, beta karotenas ir kiti karotenoidai, tyrimai nesuteikė tvirtų įrodymų apie jų skyrimo naudą. Taip pat nebuvo efektyvus ir vitaminų B1, B6 ir B12 skyrimas diabetinei neuropatijai gydyti. Sergantiems CD pacientams gali išsivystyti kalio, magnio, cinko, chromo stoka. Osteoporozės profilaktikai, ypač vyresnio amžiaus pacientams, rekomenduojama kasdien skirti 1 000–1 500 mg kalcio.

Augaliniai preparatai

Nėra įrodymų, kad CD sergantiems pacientams augaliniai preparatai teiktų kokią nors ilgalaikę naudą, be to, jie gali turėti sąveiką su medikamentais.

Vanduo

Rekomenduojama gerti pakankamai vandens – 1,5–2 l/d. Geriausia gerti prieš didesnius valgymus, nes tai leidžia sumažinti suvartojamo maisto kiekį ir numesti nereikalingo svorio. Tai ypač aktualu nutukusiems ar antsvorio turintiems žmonėms, kurių dauguma laikui bėgant ir suserga 2 tipo CD.

Hipoglikemija

Hipoglikemijos rizika padidėja vartojantiems insuliną arba kai kuriuos geriamuosius vaistus nuo diabeto. Esant lengvai hipoglikemijai, geriausia suvartoti apie 15–20 g gliukozės (cukraus), tačiau galima padėti ir bet kokiu kitu maisto produktu, turinčiu greitai pasisavinamos gliukozės.

Leidinys "Internistas" 2019m. Nr. 7