Kontaktinis dermatitas – aktuali šių dienų problema

● fizinė ir mechaninė apsauga – ši funkcija yra viena svarbiausių. Ji užkerta kelią daugeliui me­džiagų, taip pat bakterijoms ar virusams, patekti iš išorės. Oda gerai atlieka savo funkcijas tol, kol yra nepažeistas jos vientisumas;

● termoreguliacija – egzokrininės liaukos, esan­čios tikrojoje odoje, reguliuoja vandens išgarini­mą, odos kraujagyslės dilatacijos ir konstrikcijos būdu taip pat padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;

● imunologinė apsauga – odoje yra įvairių imu­ninių ląstelių, limfmazgių, kurie dalyvauja formuojant imunitetą. Tai pirmoji apsauga nuo infekcijų, toksinų ir piktybinių ląstelių;

● jutiminė funkcija – odoje yra nervinės jutiminės skaidulos, atsakingos už lietimo, gilaus spaudimo, skausmo ir niežėjimo bei temperatūros pojūčius;

● sekrecinė ir ekskrecinė funkcija – ją vykdo pra­kaito ir riebalų liaukos. Su prakaitu pašalinamos organizmui nereikalingos medžiagos;

● rezorbcinė funkcija – oda gerai praleidžia de­guonį, riebaluose tirpias medžiagas;

● apykaitinė funkcija – odoje kaupiasi vanduo, natris, kalis. Sergant kai kuriomis ligomis, odoje kaupiasi metabolizmo produktų;

● fenotipinė odos funkcija – odos būklė lemia žmogaus išvaizdą ir socialinį, seksualinį statusą. Odos tekstūra, pigmentacija skiriasi tarp skirtin­gų regionų, tai lemia žmogaus savitumą.

Žmogaus oda yra sudaryta iš 3 pagrindinių ana­tominių sluoksnių – epidermio, dermos (tikrosios odos) ir poodžio. Šios anatominės struktūros tarpu­savyje yra susijusios kaip funkciniai vienetai, kurių kiekvienas remiasi ir yra susijęs su aplinkiniais audi­niais. Tai lemia darnų visų lygių, nuo molekulių iki ląstelių, bendradarbiavimą ir funkcionavimą (3, 4).

Pirmasis kontaktas su aplinka ir jos pažinimas vyksta per odą, todėl dauguma nepageidaujamų re­akcijų gali pasireikšti būtent joje. Šios reakcijos yra labai įvairios: hiperpigmentacija, hipopigmentaci­ja, spuogai, dilgėlinė, fototoksinės, iritacinės reak­cijos bei įvairūs dermatitai.

Kontaktinis dermatitas

KD įprastai yra su darbu susijusi liga. Didžiau­sios rizikos profesijos yra sveikatos priežiūros spe­cialistai, kirpėjos, maisto, statybų ir metalo pra­monės darbuotojai. Jungtinėse Amerikos Valstijo­se KD nustatomas apie 20 proc. bendrosios popu­liacijos – tai sudaro 95 proc. profesinių odos ligų (5). Profesinės odos ligos sudaro 34 proc. visų pro­fesinių ligų Europoje. Tai yra daugiau nei 5 mlrd. eurų ekonominė našta. Daugumą profesinių odos ligų sudaro KD (2).

Yra 2 KD rūšys – iritacinis kontaktinis dermati­tas (IKD) ir alerginis kontaktinis dermatitas (AKD) (6). IKD sudaro apie 80 proc. visų KD, o likusią dalį, apie 20 proc., sudaro AKD (4) (1 pav.).

Kliniškai šias 2 rūšis atskirti sunku, ypač lėti­nėje ligos stadijoje. Dažniausia pažeidimo vieta, būdinga abiem dermatitams, yra rankos. Maždaug 2 proc. populiacijos pasireiškia plaštakų dermati­tas, 20 proc. moterų bent 1 kartą gyvenime yra sir­gusios kontaktiniu plaštakų dermatitu (5). KD gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms (6).

Ligos pasireiškimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus organizmo jautrumo alergenui, odos būklės, pačios cheminės medžiagos savybių (pvz., pH, koncentracijos), kontakto pobūdžio bei trukmės. Taip pat yra išskiriami predisponuojantys veiks­niai, savybės, ligos, sutrikimai, kai yra didesnė ri­zika įsijautrinti.

Rizikos veiksniai ir grupės

Didelę riziką susirgti KD turi asmenys, sergantys ar vaikystėje sirgę atopiniu dermatitu. Esant sunkios eigos atopiniam dermatitui ar kai skiriamas gydy­mas mažai efektyvus, patariama pagalvoti apie AKD diagnozę. Nėra retas reiškinys, kai sergantieji ato­piniu dermatitu įsijautrina, ypač vietiškai naudoja­miems vaistams, kosmetikos priemonėse esantiems konservantams ar metalams.

Taip pat didesnę riziką susirgti IKD turi asmenys, kurių odos barjeras anksčiau buvo pažeistas. Dirgi­nančios medžiagos dažniau pažeidžia odą, kurioje yra sutrikusi drėgmės pusiausvyra (6).

Asmenys, sergantys staziniu dermatitu, turi di­desnę tikimybę įsijautrinti medžiagoms, kuriomis gydomos susiformavusios opos. Dažnai išorinės ausies uždegimu sergantys ir gy­domi vietiniais kortikosteroidais bei neomicino pre­paratais asmenys turi didesnę tikimybę įsijautrinti šiems medikamentams. Asmenims, kuriuos vargina  išangės ar lytinių organų srities niežulys, AKD gali sukelti vietiškai naudojami benzokaino preparatai. Taip pat dėl nuolat vietiškai naudojamų medika­mentų padidėjusią AKD riziką turi moterys, sergan­čios sklerozuojančia kerplige (lot. lichen sclerosus).

Tam tikros profesijos ar pomėgiai taip pat yra priskiriami prie rizikos veiksnių. Asmenys, kurių darbas ar pomėgiai susiję su dažnu muilo, valiklių, ploviklių, buitinės chemijos vartojimu (pvz., kirpė­jai, asmenys, dirbantys maisto pramonėje, chemi­nės pramonės darbuotojai). Didesnę riziką susirg­ti turi sveikatos priežiūros specialistai (pvz., gydy­tojai, slaugytojai, operacinės personalas). Taip pat dirbantieji cemento, metalo, keramikos pramonėje turi didelę riziką įsijautrinti kobaltui (6).

Iritacinis kontaktinis dermatitas

IKD – nealerginis dermatitas, kurį sukelia tie­sioginis odos pažeidimas po sąlyčio su dirginančiu cheminiu ar fiziniu veiksniu. IKD yra vietinės tok­sinės reakcijos rezultatas, kai oda liečiasi su dirgi­nančiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, muilu, tirpikliu, rūgštimis ar šarmais. Pasireiškia lokalia makuline eritema, kraštai būna neryškūs, o negydant išsivysto hiperkeratozė, odos įtrūkimų bei įplyšimų. Vargina nedilelis skausmas, niežulys ar deginimo jausmas.

Cheminiai nudegimai yra ūminė IKD forma. Jie atsiranda po kontakto su grynomis, neskiestomis iri­tacinėmis medžiagomis (6).

Sauskelnių dermatitas – tai dažniausiai pasireiš­kiantis IKD kūdikiams dėl išmatų ir šlapimo dirgi­nančio poveikio. Sudirginimas pasireiškia sauskel­nių srityje (6).