Kontaktinis dermatitas – aktuali šių dienų problema
2020-12-28

Ingrida Mačiulaitytė, Kotryna Linauskienė
Įvadas
Alergija yra svarbi šiuolaikinės visuomenės sveikatos problema. Europoje daugiau nei 150 mln. žmonių serga alerginėmis ligomis. Jos kasmet tampa vis aktualesne visuomenės sveikatos, medicinos ir ekonomine problema, be to, yra tarp pagrindinių nedarbingumą lemiančių priežasčių įvairaus amžiaus žmonėms (1). Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija (angl. European Academy of Allergy and Clinical Immunology – EAACI), atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, prognozuoja, kad greičiau nei po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau nei pusė Europos gyventojų. Šiuo metu nustatyta, kad iki 30 proc. Europos gyventojų vargina alerginis rinitas ar konjunktyvitas, iki 20 proc. serga bronchų astma ir 15 proc. kenčia nuo alerginių odos ligų, be to, jų paplitimas daugumoje regionų didėja. Vis dažniau nustatomi nauji alerginių ligų tipai ir alergenai, kuriems anksčiau jautrumas nebuvo nustatomas.
Šiame straipsnyje trumpai aptarsime vieną alerginių odos ligų – kontaktinį dermatitą (KD), jo paplitimą, svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, kliniką, dažniausias KD priežastis ir priminsime odos sandarą bei jos funkcijas (2).
Odos sandara ir funkcija
Oda su specializuotais priedais (plaukais, nagais, liaukomis) yra didžiausias žmogaus kūno organas. Bendras žmogaus odos paviršiaus plotas priklauso nuo ūgio ir svorio, ir vidutiniškai yra apie 1,6 m². Oda sudaro apie 5 proc. viso kūno svorio. Tai yra daugiafunkcis organas, kuris ne tik apsaugo, bet ir sąveikauja su aplinka. Žmogaus oda – vientisas ir neperskiriamas šarvas, kuris saugo organizmą nuo išorinių sužalojimų. Tai ir dinamiškas sudėtingos struktūros organas, sudarytas iš ląstelių, audinių bei tarpląstelinės medžiagos, kurios visos drauge suteikia daugiafunkciškumo savybę. Pagrindinės ir svarbiausios odos funkcijos:
● fizinė ir mechaninė apsauga – ši funkcija yra viena svarbiausių. Ji užkerta kelią daugeliui medžiagų, taip pat bakterijoms ar virusams, patekti iš išorės. Oda gerai atlieka savo funkcijas tol, kol yra nepažeistas jos vientisumas;
● termoreguliacija – egzokrininės liaukos, esančios tikrojoje odoje, reguliuoja vandens išgarinimą, odos kraujagyslės dilatacijos ir konstrikcijos būdu taip pat padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;
● imunologinė apsauga – odoje yra įvairių imuninių ląstelių, limfmazgių, kurie dalyvauja formuojant imunitetą. Tai pirmoji apsauga nuo infekcijų, toksinų ir piktybinių ląstelių;
● jutiminė funkcija – odoje yra nervinės jutiminės skaidulos, atsakingos už lietimo, gilaus spaudimo, skausmo ir niežėjimo bei temperatūros pojūčius;
● sekrecinė ir ekskrecinė funkcija – ją vykdo prakaito ir riebalų liaukos. Su prakaitu pašalinamos organizmui nereikalingos medžiagos;
● rezorbcinė funkcija – oda gerai praleidžia deguonį, riebaluose tirpias medžiagas;
● apykaitinė funkcija – odoje kaupiasi vanduo, natris, kalis. Sergant kai kuriomis ligomis, odoje kaupiasi metabolizmo produktų;
● fenotipinė odos funkcija – odos būklė lemia žmogaus išvaizdą ir socialinį, seksualinį statusą. Odos tekstūra, pigmentacija skiriasi tarp skirtingų regionų, tai lemia žmogaus savitumą.
Žmogaus oda yra sudaryta iš 3 pagrindinių anatominių sluoksnių – epidermio, dermos (tikrosios odos) ir poodžio. Šios anatominės struktūros tarpusavyje yra susijusios kaip funkciniai vienetai, kurių kiekvienas remiasi ir yra susijęs su aplinkiniais audiniais. Tai lemia darnų visų lygių, nuo molekulių iki ląstelių, bendradarbiavimą ir funkcionavimą (3, 4).
Pirmasis kontaktas su aplinka ir jos pažinimas vyksta per odą, todėl dauguma nepageidaujamų reakcijų gali pasireikšti būtent joje. Šios reakcijos yra labai įvairios: hiperpigmentacija, hipopigmentacija, spuogai, dilgėlinė, fototoksinės, iritacinės reakcijos bei įvairūs dermatitai.
Kontaktinis dermatitas
KD įprastai yra su darbu susijusi liga. Didžiausios rizikos profesijos yra sveikatos priežiūros specialistai, kirpėjos, maisto, statybų ir metalo pramonės darbuotojai. Jungtinėse Amerikos Valstijose KD nustatomas apie 20 proc. bendrosios populiacijos – tai sudaro 95 proc. profesinių odos ligų (5). Profesinės odos ligos sudaro 34 proc. visų profesinių ligų Europoje. Tai yra daugiau nei 5 mlrd. eurų ekonominė našta. Daugumą profesinių odos ligų sudaro KD (2).
Yra 2 KD rūšys – iritacinis kontaktinis dermatitas (IKD) ir alerginis kontaktinis dermatitas (AKD) (6). IKD sudaro apie 80 proc. visų KD, o likusią dalį, apie 20 proc., sudaro AKD (4) (1 pav.).
Kliniškai šias 2 rūšis atskirti sunku, ypač lėtinėje ligos stadijoje. Dažniausia pažeidimo vieta, būdinga abiem dermatitams, yra rankos. Maždaug 2 proc. populiacijos pasireiškia plaštakų dermatitas, 20 proc. moterų bent 1 kartą gyvenime yra sirgusios kontaktiniu plaštakų dermatitu (5). KD gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms (6).
Ligos pasireiškimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus organizmo jautrumo alergenui, odos būklės, pačios cheminės medžiagos savybių (pvz., pH, koncentracijos), kontakto pobūdžio bei trukmės. Taip pat yra išskiriami predisponuojantys veiksniai, savybės, ligos, sutrikimai, kai yra didesnė rizika įsijautrinti.
Rizikos veiksniai ir grupės
Didelę riziką susirgti KD turi asmenys, sergantys ar vaikystėje sirgę atopiniu dermatitu. Esant sunkios eigos atopiniam dermatitui ar kai skiriamas gydymas mažai efektyvus, patariama pagalvoti apie AKD diagnozę. Nėra retas reiškinys, kai sergantieji atopiniu dermatitu įsijautrina, ypač vietiškai naudojamiems vaistams, kosmetikos priemonėse esantiems konservantams ar metalams.
Taip pat didesnę riziką susirgti IKD turi asmenys, kurių odos barjeras anksčiau buvo pažeistas. Dirginančios medžiagos dažniau pažeidžia odą, kurioje yra sutrikusi drėgmės pusiausvyra (6).
Asmenys, sergantys staziniu dermatitu, turi didesnę tikimybę įsijautrinti medžiagoms, kuriomis gydomos susiformavusios opos. Dažnai išorinės ausies uždegimu sergantys ir gydomi vietiniais kortikosteroidais bei neomicino preparatais asmenys turi didesnę tikimybę įsijautrinti šiems medikamentams. Asmenims, kuriuos vargina išangės ar lytinių organų srities niežulys, AKD gali sukelti vietiškai naudojami benzokaino preparatai. Taip pat dėl nuolat vietiškai naudojamų medikamentų padidėjusią AKD riziką turi moterys, sergančios sklerozuojančia kerplige (lot. lichen sclerosus).
Tam tikros profesijos ar pomėgiai taip pat yra priskiriami prie rizikos veiksnių. Asmenys, kurių darbas ar pomėgiai susiję su dažnu muilo, valiklių, ploviklių, buitinės chemijos vartojimu (pvz., kirpėjai, asmenys, dirbantys maisto pramonėje, cheminės pramonės darbuotojai). Didesnę riziką susirgti turi sveikatos priežiūros specialistai (pvz., gydytojai, slaugytojai, operacinės personalas). Taip pat dirbantieji cemento, metalo, keramikos pramonėje turi didelę riziką įsijautrinti kobaltui (6).
Iritacinis kontaktinis dermatitas
IKD – nealerginis dermatitas, kurį sukelia tiesioginis odos pažeidimas po sąlyčio su dirginančiu cheminiu ar fiziniu veiksniu. IKD yra vietinės toksinės reakcijos rezultatas, kai oda liečiasi su dirginančiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, muilu, tirpikliu, rūgštimis ar šarmais. Pasireiškia lokalia makuline eritema, kraštai būna neryškūs, o negydant išsivysto hiperkeratozė, odos įtrūkimų bei įplyšimų. Vargina nedilelis skausmas, niežulys ar deginimo jausmas.
Cheminiai nudegimai yra ūminė IKD forma. Jie atsiranda po kontakto su grynomis, neskiestomis iritacinėmis medžiagomis (6).
Sauskelnių dermatitas – tai dažniausiai pasireiškiantis IKD kūdikiams dėl išmatų ir šlapimo dirginančio poveikio. Sudirginimas pasireiškia sauskelnių srityje (6).