Ką atskleidė tyrimai apie meditacijos poveikį sveikatai?

Pasaulio sveikatos organizacija vadinamajai natūraliajai medicinai ir kitoms netradicinės medi­cinos praktikoms apibūdinti siūlo vartoti terminus papildomoji ir alternatyvioji medicina. Šiandien pasaulyje, o ir Lietuvoje, alternatyviosios medici­nos paslaugų ir produktų populiarumas bei varto­jimas didėja. JAV alternatyvioji medicina kasmet atneša net 7 mlrd. JAV dolerių pelno, o meditaci­ja – vienas iš 10 labiausiai paplitusių netradici­nio gydymosi būdų. JAV Nacionalinio netradici­nės ir alternatyviosios medicinos centro duome­nimis, net 8 proc. amerikiečių užsiima meditaci­ja kaip gydymusi.

 

Kas yra meditacija?

Apie meditaciją įvairios kultūros ir religijos nuo seno kalba tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Me­ditacija (lot. meditatio – mąstymas apie, lot. me­dius – vidurys) – vienas iš dvasinio susitelkimo būdų, maldos forma, mąstymo vyksmas. Daugu­ma meditaciją apibūdina kaip tam tikrą atsipalai­davimo formą. Kiti nurodo, kad tai gali būti ir sa­votiškas gyvenimo būdas. Tarptautiniame žodžių žodyne terminas meditacija apibrėžiamas kaip ap­mąstymas, pasinėrimas į savo mintis, didelio susi­kaupimo būsena. Skirtingose religinėse, dvasinė­se, terapinėse mokyklose ši sąvoka aiškinama šiek tiek skirtingai. Vis dėlto galima teigti, kad medita­cija – tai daugiau, nei bandymas atsipalaiduoti, būti susikaupusiam, pasinėrusiam į save, atsisėdus ko­kia nors poza. Tai metodas (galima pavadinti tech­nika), kurio dėka protas gali būti išlaisvintas nuo pašalinių minčių, emocijų ir kitų išorinių trikdžių. Meditacija leidžia geriau pažinti save ir mus su­pantį pasaulį. Valios pastangomis, pavyzdžiui, su­telkiant dėmesį į kvėpavimą, fizinius pojūčius arba gamtos garsus, galima protarpiais nutraukti min­čių srautą. Tokiu būdu slopsta emocijos, apima ra­mybė, atsiranda intuityvus, gilusis tikrovės suvo­kimas. Teigiama, kad galutinis meditavimo tiks­las yra pasiekti tam tikrą nušvitimo būseną (arba dvasinis atbudimas). Nušvitimas yra neatsiejamas nuo ramybės, atsipalaidavimo, emocijų nebuvimo būsenos bei gilios vidinės įžvalgos.

Meditacijos technika ir rezultatai priklauso nuo asmens gebėjimo susikaupti. Medituoti gali­ma įvairiai: tikslingai nukreipiant mintis į konkre­tų tikslą (kalbant mantras) arba netikslingai, tie­siog išvalant protą nuo minčių ir semiantis energi­jos. Pamedituoti galima kasdien, bet kai kuriems meditacija tampa gyvenimo būdu. Nurodoma, kad meditacija veiksmingiausia, kai ji praktikuojama išgyvenant begalinį dėkingumo jausmą, atsisa­kant visų minčių, emocijų ir bet kokio bandymo ką nors teisti. Medituoti galima vienumoje arba grupėje, galima naudoti smilkalus, raminančią muziką, specialias šviesas ar spalvas. Meditaci­ja – jogos praktikos šerdis.

Išskiriama daugybė skirtingų meditacijos praktikų. Žinomiausios meditacijos rūšys yra raja joga, mantra, dėmesingumu grįstas įsisąmonini­mas, vipasana, transcendentinė meditacija, kun­dalini, sudaršan krija, kirtan krija, sahaja samat­hi, ošo, tylos ir pranajama meditacijos.

 

Meditacijos poveikis organizmui: tyrimų apžvalga

Meditacija sustiprina organizmo energetinį po­tencialą ir imuninės sistemos gebėjimą priešintis ligoms – stiprina vidines mūsų organizmo gydy­mo galias. Ji skatina pozityvumą, geresnes min­tis apie save ir savo organizmo funkcijas, o tai galiausiai atveda į gerėjančią sveikatą. Regulia­riai medituojant (20–45 min. 1–2 k./d.) pasireiš­kia organizmo atsakas:

· sumažėja kraujo spaudimas ir širdies ritmo dažnis;

· pagerėja širdies ir galvos smegenų kraujotaka;

· pagerėja miegas ir virškinimas; · sumažėja irzlumas, nerimas ir depresija (pagal psichologinio vertinimo skales);

· ligos trumpėja ir retėja;

 ·sumažėja nelaimingų atsitikimų ir praleistų darbo dienų skaičius;

· pagerėja asmeniniai santykiai, kt.

Pastebėta, kad meditacija padeda sustiprėti po ligų ir greičiau sveikti esant alergijoms, astmai, nerimui, padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, onkologinėms ligoms, lengvoms depresijoms, cu­kriniam diabetui, hipertenzijai, dirgliosios žarnos sindromui, migrenai, priklausomybėms (alkoho­lio ir tabako), įtampos tipo galvos skausmams.

Kontraindikacijos: psichozė, sunki depresija, sumišimo būsena, sunkus nerimas, demencijos.

Minėtus duomenis 2007 metais paskelbė JAV Sveikatos departamentas, nurodęs, kad atlikta nepriklausoma tyrimų apžvalga, parodžiusi to­kių metodų, kaip joga, meditacija, malda ir kitų dvasinių praktikų, naudą. Apžvelgta net 813 ty­rimų (547 intervenciniai ir 266 stebimieji / ana­litiniai), iš kurių daugiausia atlikta (453 tyrimai, iš jų 196 – intervenciniai, 257 – stebimieji / ana­litiniai) su sveikais tiriamaisiais (koledžų ir mo­kyklų mokiniai, vyresnio amžiaus žmonės, svei­ki savanoriai iš armijos, darbininkai, sportininkai, kaliniai, t. t.). Antroje vietoje – tyrimų skaičius su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis (66 ty­rimai, iš jų 65 – intervenciniai, 1 – stebimasis). Tiriamuosius vargino nemigos, nerimo, valgymo sutrikimai, perdegimo sindromai, depresija, nuo­taikos, neurozinio spektro sutrikimai, vieni turėjo sunkumų valdant pyktį, sirgo obsesiniu–kompul­siniu, asmenybės, potrauminio streso sutrikimais, lėtinėmis psichozėmis, piktnaudžiavo narkotinė­mis medžiagomis, kitiems anksti pablogėjo pa­žinimo funkcijos, taip pat tirti tėvai, kurių vaikai turėjo elgesio sutrikimų.

Tiriamųjų grupes su somatiniais sutrikimais sudarė sergantieji hipertenzija, vainikinių širdies arterijų liga, širdies ir kraujagyslių sistemos ligo­mis, infekcinėmis ligomis, cukriniu diabetu, išsė­tine skleroze, epilepsija, migrena ir įtampos tipo galvos skausmu, lėtine obstrukcine plaučių liga, astma, lėtiniu bronchitu, tinitu, patyrę insultą, tu­rintys dantų problemų, žvynelinę, ŽIV, dirgliosios žarnos sindromą, nutukę; taip pat turintieji kitų sutrikimų, tokių kaip nevaisingumas, menopau­zė, premenstruacinis sindromas, lėtinio nuovar­gio sindromas, raumenų distrofija, skausmo sin­dromus, osteoporozė.

 

Kiti tyrimai

Apžvelgus 82 tyrimus, iš kurių 20 buvo atsi­tiktinių imčių (958 tiriamieji, iš kurių 397 – eks­perimentinė, 561 – kontrolinė grupė), nenustaty­ta jokių reikšmingų šalutinio poveikio reiškinių.

Teigiama, kad pastebėtas reikšmingas veiksmin­gumas sergantiesiems epilepsija, varginamiems premenstruacinio sindromo ir menopauzės simp­tomų. Stebėtas teigiamas poveikis sergantiesiems nuotaikos ir nerimo sutrikimais, taip pat medita­cija pagerino sergančiųjų autoimuninės sistemos ir onkologinėmis ligomis nuotaiką.

 

Neurobiologiniai tyrimai

Centrinės nervų sistemos pokyčiai meditaci­jos metu tirti taikant pozitronų emisijos tomo­grafiją (PET), magnetinio rezonanso tomogra­fiją (MRT) (užsiimantiesiems joga), vieno foto­no emisijos kompiuterinę tomografiją (SPECT) (užsiimantiesiems Tibeto meditacija). Rezulta­tai rodo, kad kraujotaka, galvos smegenų per­fuzija meditacijos, lėtų bangų miego ir budru­mo būsenose yra labai skirtinga. PET, SPECT ir MRT leidžia ištirti tam tikro smegenų regiono kraujotakos pokyčius, medžiagų apykaitą, taip pat receptorių aktyvumą, kai tiriamasis atliko skirtingas užduotis. Pavyzdžiui, dauguma me­ditacijų, skirtų dėmesiui koncentruoti, yra susi­ję su padidėjusia regionine kraujotaka ir gliuko­zės metabolizmu prefrontalinėje ir cingularinėje žievėje. Vizualizacijos metu regioninė kraujota­ka pagerėja regėjimo žievėje ir pakaušio srityje. Savęs pažinimo metu aktyvinamos abiejų pusių momeninės smegenų srities dalys. Padidėjęs pa­rasimpatinės sistemos aktyvumas yra susijęs su subjektyviais išgyvenimais, iš pradžių su atsipa­laidavimu, vėliau su vis gilesne ramybe. Para­simpatinės sistemos aktyvėjimas mažina širdies ritmo ir kvėpavimo dažnį. Visi šie fiziologiniai procesai yra juntami medituojant.

 

Neurocheminiai pokyčia

Kai sumažėja kvėpavimo ir širdies ritmo dažnis (kas įvyksta meditacijos metu), suma­žėja ir smegenų kamieno centre esančio žydro­jo branduolio aktyvumas. Jei medituojant pa­rasimpatinės sistemos aktyvumas tampa san­tykinai didesnis už simpatinės nervų sistemos aktyvumą, susilpnėja antinksčių veikla ir ma­žėja kotechloaminų, adrenalino ir noradrena­lino kiekiai. Įrodyta, kad medituojant didėja serotonino kiekis galvos smegenyse. Žinome, kad serotoninas pasižymi antidepresiniu povei­kiu, nes būtent depresijai gydyti vartojami anti­depresantai žinomi kaip selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. Gerindamas nuotaiką,  serotoninas taip pat skatina acetilcholino, reika­lingo atminties mechanizmams ir dėmesiui, ga­mybą. Tiriamųjų, užsiimančių meditacija, šla­pime ir plazmoje rastas sumažėjęs noradrena­lino ir kortizolio kiekis.

 

EEG ir meditacija

Meditacija išskirta kaip 4 būsena greta sapno, miego ir budrumo, kurios metu sustiprėja alfa ir teta bangų ritmas, sustiprėja alfa bangų koheren­cija (kraujotakai ir melatonino sekrecijai pagerė­jant smarkiau nei miego būsenoje).

Taip pat pranešama apie padidėjusią smegenų žievės koherenciją ir kairiojo bei dešiniojo sme­genų pusrutulio sąveikos pagerėjimą. Be to, užsi­imant užuojautos meditacija, padidėja gama ban­gų aktyvumas.

EEG tyrimai, atlikti su medituojančiais tiria­maisiais, parodė besitęsiantį sąmoningo budru­mo būsenos aktyvumą vidurinėje ir užpakalinėje smegenų dalyse, o frontalinėje srityje aktyvumas stipriai pakinta, sumažėja.

 

Meditacija ir neuroplastiškumas

Neseniai atlikti MRT tyrimai, kuriais siekta nustatyti smegenų žievės storį asmenims (20 ti­riamųjų), užsiimantiems ilgamete giliosios me­ditacijos praktika. Dalyviai meditacijos praktiką derino su karjera, mokslu, šeimos gyvenimu. Ty­rimai parodė, kad smegenų sritys, atsakingos už dėmesį, interorecepciją ir sensorinius procesus (lateralinė prefrontalinė smegenų žievės dalis ir dešinioji priekinė sala (insula)), buvo storesnės medituojančiųjų grupėje, palyginti su kontroline. Storiausia prefrontalinė žievė buvo pas vyresnius tyrimo dalyvius. Tai leidžia manyti, kad medita­cija apsaugo vyresnių žmonių smegenis nuo jos žievės plonėjimo. Šių tyrimų duomenys – akivaiz­dus įrodymas, kad meditacija ir smegenų žievės plastiškumas yra susiję, t. y. meditacija skatina neuroplastiškumą.

 

Meditacija ir psichikos sutrikimai

 

Nerimas

Medituojant vyksta tam tikri nerimą maži­nantys neurocheminiai pokyčiai. Anksiolitinį poveikį sukelia parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo didėjimas, susilpnėja žydrojo bran­duolio veikla ir noradrenalino išsiskyrimas,  pailgėja gamaaminosviesto rūgšties kelias, pa­didėja serotonino ir sumažėja streso hormono kortizolio kiekis. Padidėjęs endorfinų ir argi­nino–vazopresino lygis medituojant taip pat slopina nerimą.

 

Depresija

Dvasinės praktikos dėl padidėjusio serotoni­no ir dopamino kiekio veikia antidepresiškai. Prie antidepresinio poveikio taip pat prisideda melato­nino ir arginino–vazopresino kiekio padidėjimas. Medituojant smarkiai padidėja β-endorfino kiekis ir NMDA (N-metil-D-aspartatas) receptorių an­tagonizmas, o tai taip pat veikia antidepresiškai. Depresiją mažina kortikotropiną atpalaiduojančio hormono ir kortizolio lygio sumažėjimas. Šie ir dar daugybė kitų neurocheminių pokyčių, vyks­tančių dvasinės praktikos metu, gali padėti ma­žinti depresijos simptomus.

 

Kasdienė meditacijos nauda

Psichologinė meditacijos nauda gali pasitar­nauti ir kasdieniame gyvenime:

· pagerėja dėmesys, lengviau susikaupti, dėl to gerėja darbo produktyvumas, lengviau mokytis. Gerina kūrybingumą, padeda lavinti atmintį;

· pagerėja savęs vertinimas;

· paprasčiau reaguojama stresinėse situacijose (padeda suvaldyti emocijas, atidėti neteisingus sprendimus);

· didėja tolerancija ir socialumas;

· gerėja nuotaika, miegas.

Jei pacientas užsiima dvasinėmis praktikomis, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

· užsiimant meditacija ir joga, gali pasireikšti šalutinio poveikio reiškiniai, kurie labiausiai susiję su asmenybės sankloda bei psichosocia­line patirtimi. Svarbu, koks asmuo vadovauja tokioms praktikoms;

· prievartinis gyvenimo būdo / filosofijos keitimas kai kuriems asmenims gali sukelti emocinės prievartos / kaltės jausmą;

· užsiimant kai kuriomis praktikomis, gali pa­sireikšti psichozės simptomų (ypač atviriems, įtaigiems žmonėms);

· turėkite omenyje, kad siūloma praktika gali būti tiesiog tam tikros grupės ar jos lyderio asmeniniais tikslais subtiliai perteikiama re­liginė pasaulėžiūra ir filosofija;

· dėl žinių stygiaus atsisakoma patvirtintų ir veiksmingų gydymo metodų ir pasirenkamas neaiškaus eksperimento kelias.

 

Meditacijos reikšmė psichiatrijoj

· Psichiatrijos srityje dirbančių medikų neigiamas alternatyviosios medicinos vertinimas sumažėtų, jei šios srities gydymo būdai būtų sklandžiau, nuosekliau integruojami į kasdienę gydymo praktiką.

· Meditacija – nedaug kainuojantis, nereikalaujantis nuolatinių patobulinimų gydymas, kurį galima tęsti visą gyvenimą.

· Gydymas grupėse padeda sutapyti pinigų.

· Lengvai derinama su kitais gydymo metodais, pvz., dėmesingumu grįstu įsisąmoninimu (kogni­tyvinė elgesio terapija).

· Daugiau tyrimų padėtų geriau suprasti, kaip ir kokiems simptomams reikia taikyti alternatyviojo gydymo praktikas.

· Minėtos (ar kitos panašios) praktikos galėtų būti įtrauktos į prevencinės psichiatrijos programą.

· Meditacija gali būti naudojama kaip asmens psi­chologinių išteklių, harmoningo gyvenimo ir jo tobulinimo priemonė.

· Medituojant pasiekta būsena gali transformuotis į ilgalaikes savybes, padedančias susitelkti; ateityje tai leidžia išvengti nerimo, depresijos, psichosomatinių sutrikimų, padeda kontroliuoti stresą, kt.

 

Nauda mediko sveikatai

· Šios technikos gali padėti pagerinti sveikatą medikams, ypač apsisaugoti nuo perdegimo sindromo.

· Pats patyręs meditacijos poveikį, medikas gali pasiūlyti ją pacientams taikyti kasdienėje praktikoje.

· Meditacija – vienas iš daugybės būdų, pade­dančių gydytojo organizmui „apsivalyti“ po sunkaus darbo.

· Padėtų išmokti kontroliuoti emocijas, o ne išlieti jas aplinkiniams, artimiesiems.

· Konkreti šių praktikų nauda medikams galėtų būti nustatyta atlikus reikiamus tyrimus.

 

Nauda paciento sveikatai

· Meditacija plačiai pasitelkiama esant nerimui, depresijai, obsesiniam–kompulsiniam sutriki­mui, panikos priepuoliams, potrauminiams stre­so sutrikimams, premenstruaciniam sindromui, menopauzei, įvairioms priklausomybėms (alko­holio ir tabako), lengvo kognityvinio sutrikimo metu, gydant psichosomatines ligas, nemigą, t. t.

· Tinkamai parengta, įtraukta į gydymo planą meditacija net tik sumažintų paciento, bet ir sveikatos apsaugos sistemos gydymo sąnaudas. Taip pat palengvintų paciento būseną tada, kai specialisto konsultacijos tenka laukti ilgai.

· Alternatyvioji medicina sustiprina holistinį po­žiūrį į žmogaus sveikatą.

 

Siūlymai ateičiai

 · Geros savijautos, vidinės gerovės, dvasinės darnos gerinimo strategijų sveikose populiacijose kūrimas. · Gydomosios meditacijos standartizacijos.

· Nustatyti efektyvią meditacijos trukmę.

· Išsiaiškinti, kokie meditacijų tipai taikytini skir­tingiems sutrikimams ir ligoms.

· Išsiaiškinti meditacijos ir dvasinių praktikų poveikį atskiriems organams.

· Suprasti neurobiologinius konkrečių ligų poky­čius, meditacijos metu siekiant juos pakeisti.

· Gydyti žmogų, o ne ligą.

 

Apibendrinimas 

Meditacija, lydėjusi žmoniją tūkstantmečiais, šiandien tampa ypač aktuali, nes padeda gydyti dau­gybę ligų. Svarstoma, kaip būtų galima meditaciją įtraukti į gydymo procesą. Manoma, kad XXI am­žiuje medicinoje atsiras kitoks požiūris į alternaty­viąją mediciną, ji bus vertinama ne kaip papildoma, bet kaip įprastinė gydymo priemonė. 

 

Parengė: Simonas Pilkauskas,

gyd. Alvyda Pilkauskienė

Kauno kolegija,

Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras