Meniu

Įtampa darbe ir mirties rizika sergant kardiometabolinėmis ligomis: multikohortinio tyrimo apžvalga

2018-11-23

Įtampa darbe ir mirties rizika sergant kardiometabolinėmis ligomis: multikohortinio tyrimo apžvalga

Įžanga

Perspektyvinių kohortinių tyrimų metaanalizių duomenimis, psichosocialinis stresas padidina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir cukrinio diabeto (CD) išsivystymo riziką (1–4). Patofiziologiniai ryšiai tarp šių veiksnių sutrikdo parasimpatinės ir simpatinės nervų sistemos pusiausvyrą, pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašį, o tai skatina metabolinio sindromo vystymąsi ir gali sukelti kairiojo skilvelio disfunkciją, aritmijas, didinti uždegiminį bei prokoaguliacinį atsakus (5, 6). Stresas veikia su sveikata susijusius veiksnius – lemia mažesnį fizinį aktyvumą, didesnį alkoholio vartojimą, neoptimalų gydymo režimo laikymąsi (6).

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijos gairėse streso mažinimo svarba bendrajai populiacijai nėra akcentuojama (7–9), tačiau rekomenduojamas streso valdymas asmenims, jau sergantiems kardiovaskuline patologija ar CD (7). Ši rekomendacija grindžiama tuo, kad pacientai, sergantys kardiometaboline patologija, patiria daugiau nepageidaujamų su sveikata susijusių reiškinių, palyginti su bendrąja populiacija. Darant prielaidą, kad santykinė streso keliama rizika yra vienoda visiems jį patiriantiems žmonėms, daugiau nepageidaujamų sveikatos įvykių būtų išvengta sumažinus stresą asmenims, priklausantiems didesnės rizikos grupei.

Mokslinis tokių rekomendacijų pagrindimas yra menkas. Daugiausia jis paremtas ligų sergamumo tyrimais (1–4,10, 11) ir labai nedaug didelės apimties tyrimų, analizuojančių kardiovaskulinėmis ligomis sergančių pacientų patiriamą stresą ir mirtingumą, duomenimis (13–17). Nėra žinoma, ar perteklinę riziką, susijusią su stresu darbe ir asmeniniame gyvenime, galima sumažinti pakoregavus rizikos veiksnius (pvz., arterinį kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją) ir pakeitus gyvenimo būdą (padidinus fizinį aktyvumą, normalizavus svorį).

Individualių dirbančiosios populiacijos duomenų metaanalizės konsorciumas (angl. The Individual-Participant-Data Meta-analysis in Working Populations) (1–10) yra didžiausias multikohortinių tyrimų bendradarbiavimo projektas, nagrinėjantis darbo keliamo streso ir kliniškai patvirtintos kardiovaskulinės patologijos bei CD sąsajas (1, 3, 10). Šiuo projektu siekta patikslinti streso, kaip kardiometabolinės rizikos veiksnio, vaidmenį. Tirtos sąsajos tarp 2 dažnų darbo stresorių (darbo įtampos ir disbalanso tarp pastangų bei atlygio) ir mirtingumo asmenų, sergančių CD, koronarine širdies liga (KŠL) arba patyrusių insultą. Siekiant išsiaiškinti, ar įprastinių rizikos veiksnių bei gyvensenos korekcija galėtų pašalinti perteklinę mirties riziką, susijusią su stresu darbe, papildomai buvo įtraukti pacientai, sergantys kardiometaboline patologija, bet turintys mažai kitų rizikos veiksnių (nesergantys arterine hipertenzija, nenutukę, fiziškai aktyvūs, nerūkantys, nevartojantys alkoholio). Jei stresas būtų susietas su pertekliniu mirtingumu net ir mažos rizikos pacientų pogrupiuose, streso valdymo priemonės galėtų papildyti standartinės priežiūros protokolus.

 

Metodai

Į analizę buvo įtrauktos 7 kohortinės studijos, vykdytos 1985–2002 metais Suomijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Iš kiekvienos studijos atrinkti tiriamieji, kurių amžius, lytis, duomenys apie patiriamą įtampą darbe, pastangų ir atlygio disbalansą, esamą kardiometabolinę patologiją ir CD buvo prieinami ir kurie buvo stebimi dėl mirtingumo. Be demografinių rodiklių, fiksuoti duomenys apie kardiovaskulinės rizikos veiksnius:

  • rūkymą (niekada nerūkė / rūkė anksčiau / rūkantis);
  • alkoholio vartojimą (nevartoja, vartoja vidutiniškai (1–14 alkoholio vienetų per savaitę moterims ir 1–21 alkoholio vienetų per savaitę vyrams), vartoja gausiai (>14 alkoholio vienetų per savaitę moterims ir >21 alkoholio vienetų per savaitę vyrams));
  • laisvalaikio fizinį aktyvumą (jokio ar labai mažas / vidutinis / didelis fizinis aktyvumas ar treniruotės);
  • kūno masės indeksą (KMI) (18,5 kg/m– nepakankamas svoris, 18,5–24,9 kg/m– normalus svoris, 25–29,9 kg/m– antsvoris, ≥30 kg/m– nutukimas);
  • socioekonominį statusą (aukštas / vidutinis / žemas, paremtas pareigomis arba, viename tyrime, dalyvio išsilavinimu (1)).

3 iš 7 tyrimų buvo prieinami duomenys apie sistolinį ir diastolinį kraujospūdį ir bendrojo cholesterolio koncentraciją (1). 4 tyrimuose buvo įmanoma atsekti tiriamųjų, sergančių CD, KŠL arba insultu, vartojamus vaistus (naudotasi receptinių vaistų registru). Daryta prielaida, kad antidiabetinių, cholesterolį mažinančių, antihipertenzinių vaistų ir antikoaguliantų nuolatinis išrašymas rodo gydymo režimo laikymąsi.

Analizė buvo paremta 2 streso darbe metrikomis – darbo keliamų reikalavimų ir darbuotojo sprendžiamosios galios deriniu (t. y. darbo įtampa), pastangų bei atlygio disbalansu. Darbo keliama įtampa matuota naudojant validizuotus Darbo turinio klausimynus ir Reikalavimų bei kontrolės klausimynus. Pastangų ir atlygio darbe klausimynu vertintos detalės apie darbo pareigas, dedamas pastangas ir piniginį / nepiniginį atlygį. Klausimynai buvo pateikti tiriamiesiems visų 7 studijų pradžioje, skirtingos versijos suderintos ir validizuotos prieš analizuojant mirtingumą (18, 19). Duomenys buvo kiekybiškai apibrėžti, tiriamieji suskirstyti į grupes: patiriantys įtampą darbe ir nepatiriantys, patiriantys pastangų ir atlygio disbalansą ir jo nepatiriantys. Vertintas šių veiksnių poveikis pavieniui ir kartu (2).

Esama kardiometabolinė patologija apėmė dažnas mirties priežastis – KŠL, CD (neišskiriant jo tipų) ir insultą. KŠL buvo patvirtinama valstybinių ligoninių priėmimo ir išrašymo registrų duomenimis arba klinikinės apžiūros metu pagal MONICA apibrėžimą (20, 21). Insultai fiksuoti remiantis tiriamųjų nurodytu gydytojo diagnozuotu insultu anamnezėje, atsekant įvykius per valstybinių ligoninių registrus. CD buvo nustatomas naudojant ligoninių priėmimo registrus, antidiabetinių vaistų kompensavimo duomenis arba 2 val. gliukozės tolerancijos testo rezultatus (22). Duomenys apie mirtingumą, įskaitant datą ir priežastį, buvo gauti iš nacionalinių mirčių registrų.

Grupės suskirstytos remiantis kardiometabolinės patologijos buvimu tyrimo pradžioje (KŠL, insultas, CD arba nė vieno jų). Tiriamieji buvo stebimi iki anksčiausio iš 3 įvykių: mirties, pasitraukimo iš tyrimo ir tyrimo pabaigos (po 20 metų). Skaičiuotas pagal amžių koreguotas mirties dažnis 10 tūkst. asmens metų (AM) vyrams ir moterims. Sąryšiui tarp darbo stresorių ir tiriamųjų mirtingumo nustatyti naudota Cox proporcinė rizikos regresijos analizė. Daugkartiniam palyginimui kompensuoti naudota Bonferroni korekcija. Minimaliai koreguotuose modeliuose buvo atsižvelgta į amžių. Multifaktoriniuose modeliuose atsižvelgta į socioekonominę padėtį, KMI, rūkymą, alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą; atsižvelgta į kraujospūdį ir bendrojo cholesterolio koncentraciją tuose pogrupiuose, kuriuose šie duomenys buvo prieinami. Amžiaus poveikis buvo tirtas suskirsčius tiriamuosius į grupes (54 metų).

Ryšio tarp darbo stresorių ir mirtingumo tvirtumas pogrupiuose tikrintas stratifikuojant analizę pagal atskirus rizikos veiksnius. Analizuota, ar įtampa darbe turi kokį nors poveikį kardiometabolinėmis ligomis sergantiems, bet kitų rizikos veiksnių neturintiems pacientams. Tirtas ryšys tarp darbo stresorių ir mirtingumo pogrupiuose, kuriuose tiriamieji laikėsi optimalaus gydymo režimo, turėjo normalų kraujospūdį (sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas buvo <140/90 mm Hg) ir normalią rytinę bendrojo cholesterolio koncentraciją (<6,2 mmol/l, o taikant jautrumo testus –

Tyrėjai analizavo, kaip kontaktas su abiem, vienu ar nė vienu stresoriaus veiksniu darbe buvo susijęs su mirtingumu ir kaip nutukimas, dabartinis rūkymas, gausus alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka siejosi su mirtingumu.

 

Rezultatai

7 studijose, vykdytose 1985–2002 metais, dalyvavo 105 284 tiriamieji. 2 621 asmuo nebuvo įtrauktas į šį tyrimą dėl neprieinamų duomenų apie įtampą darbe, esamą kardiometabolinę patologiją arba mirtingumą. Tiriamųjų, sergančių kardiometaboline patologija, detalesnis aprašymas pateikiamas...

Vera Bukina

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

 

Plačiau skaitykite "Internistas" Nr.7, 2018 m.

Rašyti komentarą

Captcha