Meniu

Integracinė onkologija – visapusiška pagalba sergantiems vėžiu pacientams

2019-10-04

Integracinė onkologija – visapusiška pagalba sergantiems vėžiu pacientams

Įvadas

Vėžinės ligos yra didelė visuomenės sveikatos problema ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. 2012 metais pasaulyje onkologinėmis ligomis sirgo 14,1 mln. gyventojų. Manoma, kad 2035 metais jomis sirgs daugiau nei 24 mln. pasaulio gyventojų.
Standartiniai onkologinių ligų gydymo metodai padėjo labai sumažinti pacientų mirtingumą ir pailginti išgyvenamumą, tačiau svarbi yra ir gyvenimo kokybės, ligos ir gydymo sukelti nepageidaujami reiškiniai. Onkologinių ligų gydymas yra sunkus, sudėtingas ir ilgas procesas, todėl pacientai ieško būdų, kurie leistų sumažinti varginančius nepageidaujamus reiškinius, pagerintų bendrą savijautą, sumažintų ligos progresavimo ar atsinaujinimo tikimybę. Pacientams ir artimiesiems reikalingos priemonės, kurios leistų susigrąžinti savo sveikatos kontrolę į rankas ir prisidėti prie jos gerinimo. Visi šie poreikiai ir paieškos ilgainiui sukūrė papildomos medicinos priemonių paslaugų pasiūlą visame pasaulyje.
Kadangi vis daugiau onkologinių pacientų ir artimųjų ieško papildomos pagalbos ne tik gydymo įstaigose, atsirado būtinybė parengti įrodymais grįstas rekomendacijas, turėti pakankamai žinių apie papildomas medicinos priemones, jų galimybes, siekiant ne tik veiksmingesnio gydymo, bet ir bendradarbiavimo su pacientais.
Apie integracinę onkologiją pasaulyje kalbama vis garsiau. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) įsteigta Integracinės onkologijos asociacija kviečia įtraukti papildomos medicinos rekomendacijas į klinikinę praktiką, užtikrinant visapusišką sveikatos priežiūrą pacientams ir jų artimiesiems.
Lietuvos gydytojų bendruomenę kviečiame susipažinti su papildoma onkologine šaka, kurios tikslas – visapusiškas gydymas ir sveikatinimas bendradarbiaujant klinikiniams onkologams ir kitų sričių specialistams, onkologams holistams, papildomų priemonių specialistams ir pacientams, užtikrinant kuo veiksmingesnį ir visa apimantį gydymo procesą.

Integracinės onkologijos koncepcija

Integracinė onkologija apima pagrindinio, standartinio gydymo metodus, taip pat rekomenduoja įtraukti papildomas priemones, kurios yra saugios ir veiksmingos (1, 2).
Standartiniai vėžio gydymo metodai – tai operacinis gydymas, hormonų terapija, chemoterapija, spindulinė terapija, imunoterapija.
Integracinės onkologijos tikslas – pagerinti bendrą pacientų sveikatą ir gyvenimo kokybę, geresnės klinikinės išeitys gydomuoju laikotarpiu ir pacientų skatinimas rūpintis sveikata baigus aktyvų gydymą, sumažinant ligos atkryčio tikimybę:
• suteikti reikalingą informaciją apie ligą ir gydymą, nepageidaujamus reiškinius;
• pagerinti emocinę savijautą, gyvenimo kokybę, susitaikymą su liga;
• didinti pasitikėjimą gydymu ir savo indėliu į sveikatą;
• gerinti fizinę, dvasinę, emocinę ir psichologinę sveikatą;
• sumažinti ligos ir gydymo sukeltus nepageidaujamus reiškinius;
• pagerinti bendrą sveikatą (3, 4).

Papildomų priemonių klasifikacija

Integracinė onkologija, remiantis bendruoju apibrėžimu, yra į pacientą orientuoti, įrodymais pagrįsti papildomi gydymo metodai ir priemonės:
• judesio terapija (pvz., joga, fizinio aktyvumo užsiėmimai, kineziterapija);
• augalinės kilmės priemonės (pvz., vaistažolės, vitaminai, mityba);
• energetinė terapija (pvz., reiki, kūno judesių terapijos, tai či);
• mąstysenos intervencijos (pvz., meditacija, psichoterapija, meno terapijos);
• lietimo intervencijos (pvz., masažas);
• gyvensenos korekcijos priemonės (mityba, streso valdymo metodikos).
Integracinė onkologija istoriškai pradėjo kurtis kaip atsakas į pacientų holistinio gydymo poreikius ir atsirandant vis daugiau įrodymų apie šių priemonių saugumą ir naudą gydant onkologines ligas (5). Vėžiu sergantiems pacientams labai svarbi įvairiapusė parama ir pagalba, kuri koncentruotųsi ne tik į tiesioginį ligos gydymą, bet ir stiprintų bendrą sveikatą, savijautą, gerintų gyvenimo kokybę ir būtų pagalba mažinant ligos ir gydymo sukeltus nepageidaujamus reiškinius. Šios priemonės gali būti taikomos prieš pradedant gydymą, gydomuoju laikotarpiu ir po jo (6). Vienas svarbiausių poveikių – aktyvus pacientų ir jų artimųjų įsitraukimas į gydymo procesą, sugrąžinimas pojūčio, kad ir pats sergantysis yra atsakingas už savo sveikatą (2, 7).
Integracinė onkologija – tai tarsi skėtis, sujungiantis standartinius gydymo metodus, kartu derinant papildomos medicinos priemones, kurios parenkamos atsižvelgiant į individualius paciento poreikius ir lūkesčius, sujungiant į holistinę pagalbą pacientui – gydant ne vieną pažeistą organą ar sistemą, o visą žmogų, t. y. protą, fizinį kūną, sielą ir emocijas. Sergantiesiems vėžiu ir jį išgyvenusiesiems tokia pagalba yra būtina, pasaulyje ji pripažįstama kaip neabejotinai teikianti naudos (4, 8, 9).
Esminiai integracinės onkologijos principai yra individuali, holistinė, dinamiška, sinergiška bendradarbiavimo pagalba, paremta įrodymais grįstomis rekomendacijomis.

Papildoma ar alternatyvioji medicina

Papildoma ir alternatyvioji medicina – neabejotinai skirtingos priemonės ir rekomendacijos, todėl svarbu teisingai vartoti terminus ir neklaidinti nei medicinos personalo, nei visuomenės. Papildomos medicinos priemonės – tai priemonės, kurios naudojamos ar vartojamos kartu su pagrindiniu standartiniu gydymu. Alternatyviosios priemonės yra tokios, kurios pakeičia pagrindinį gydymą (tai atspindi pats žodis alternatyva). Alternatyvioji medicina ir jos priemonės neturi įrodymų ir gali klaidinti pacientus, kurie ieško visos įmanomos informacijos ir pagalbos sveikimui užtikrinti. Alternatyviosios medicinos klinikos dažniausiai būna labai brangios, priemonės – neturinčios veiksmingumą pagrindžiančių tyrimų ir įrodymų, o naudą tvirtinančios pavieniais sėkmės atvejais – taigi neturėtų būti toleruojamos ar rekomenduojamos (1, 6, 10).

Integracinė onkologija į rekomendacijas įtraukia tik papildomas medicinos priemones greta standartinio gydymo, nuošalyje palikdama alternatyviąsias priemones.

Integracinės onkologijos istorija

1998 metais Nacionalinis papildomos ir alternatyviosios medicinos centras (angl. National Center for Complementary and Alternative Medicine) buvo pripažintas kaip Nacionalinio sveikatos instituto (angl. National Institutes of Health) JAV dalis.
Integracinė onkologija vis sparčiau vystėsi Šiaurės Amerikoje, Europoje, Viduriniuose Rytuose, Azijoje, Australijoje. Papildomos medicinos priemonių moksliniai tyrimai ir mokymas aukštosiose mokyklose vis labiau populiarėja aukštosiose prestižinėse medicinos mokyklose. Šiuo metu apie papildomas medicinos priemones mokoma Stanfordo medicinos mokyklos universitete, Harvardo medicinos mokykloje, Integracinės onkologijos paslaugas teikia vienas prestižiškiausių vėžio gydymo centrų – Memorial Sloan-Kettering vėžio centras.
2003 metais JAV suburta multidisciplininė įvairių sričių profesionalų komanda. Ją sudaro klinikiniai onkologai, mokslininkai, slaugytojos, psichologai, socialiniai darbuotojai, mitybos specialistai, papildomų priemonių praktikai, fitoterapeutai, masažų specialistai ir daugybė kitų sričių atstovai, dirbantys su onkologiniais pacientais. Šiai komandai patikėta parengti rekomendacijas apie papildomas medicinos priemones, jų veiksmingumą, remiantis paskelbtais moksliniais tyrimais. Todėl 2003 metais JAV įsteigta pirmoji Integracinės onkologijos asociacija (angl. Society of Integrative Oncology), kurios misija – plėtoti įrodymais pagrįstas, visapusiškas integracinės sveikatos priežiūros paslaugas ir jas gerinti visiems, susijusiems su onkologinėmis ligomis.
2007 metais ši asociacija paskelbė pirmąsias savo bendrąsias rekomendacijas, skirtas integracinei onkologijai, skatindama įtraukti papildomos medicinos paslaugas į klinikinę praktiką. 2013 metais paskelbtos rekomendacijos apie papildomos medicinos paslaugas gydant plaučių vėžį, 2014 metais – rekomendacijos, skirtos moterims, sergančioms krūties vėžiu, 2017 metais – rekomendacijos apie papildomas priemones ir jų naudą aktyvaus gydymo nuo krūties vėžio metu. Šios rekomendacijos skelbiamos medicinos leidinių bibliotekoje MedLine ir Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) bei Integracinės onkologijos asociacijos interneto svetainėse (11, 12).

Integracinė onkologija pasaulyje

Papildomos medicinos priemonės tampa vis populiaresnės tarp onkologinių pacientų visame pasaulyje (13). JAV įsteigta Integracinės onkologijos asociacija kviečia įtraukti papildomos medicinos rekomendacijas į klinikinę praktiką, užtikrinant visapusišką sveikatos priežiūrą pacientams ir jų artimiesiems. Todėl JAV dauguma vėžio gydymo centrų yra įtraukę į savo veiklą integracinės onkologijos programas, kuriose siūloma akupunktūra, onkologinio masažo terapija, mitybos konsultacijos, fizinio aktyvumo užsiėmimai, streso kontroliavimo metodikos, įvairios terapijos, edukacinės programos. Visos šios papildomo gydymo terapijos rekomenduojamos greta pagrindinio standartinio gydymo.
Vienas tarptautinių integracinės onkologijos lyderių yra Memorial Sloan-Kettering vėžio centras Niujorke (JAV), kitas šios srities vedlys – MD Anderson vėžio centras Teksase (JAV). Juose skirtingų specialybių ekspertai bendradarbiauja ieškodami ir sudarydami veiksmingiausius individualius gydymo planus sergantiesiems įvairiomis onkologinėmis ligomis. 2004 metais pirmasis Papildomos ir integracinės medicinos skyrius atidarytas Duisburgo-Eseno universitete Vokietijoje. 2008 metais Integracinės onkologijos programa pradėta įgyvendinti Lin Medicinos centre Izraelyje, o Lietuvoje pirmasis integracinės onkologijos paslaugas teikiantis centras duris planuoja atverti 2020 metais (14–17).

Integracinė onkologija praktikoje

Papildomų medicinos priemonių naudojimas gydant vėžį gali būti tikras iššūkis medicinos personalui, gydytojams dėl turimos skirtingos informacijos, skirtingo vertinimo, todėl dialogas tarp pacientų ir gydytojų apie papildomas priemones dažniausiai yra komplikuotas ir keliantis abipusę įtampą.
Suprantama, kad onkologinių ligų diagnostika, gydymas ir net vėlesnis stebėjimas yra ilgalaikis, varginantis tiek fiziškai, tiek emociškai procesas. Vėžiu sergantys pacientai patiria daug įvairių nemalonių simptomų ne tik dėl ligos, bet ir dėl gydymo – skausmas, pykinimas, nuovargis, miego sutrikimai, burnos ir virškinimo trakto gleivinių išopėjimai, uždegiminiai procesai, psichologiniai sutrikimai, socialinių funkcijų sutrikimai. Dažniausiai šie ir kiti nepageidaujami reiškiniai prasideda nuo pat ligos įtarimo ir gydymo pradžios, tęsiasi ilgą laiką ir yra sunkiai kontroliuojami standartiniais gydymo metodais (18).
Pacientai integracinės onkologijos priemones įtraukia į savo gydymo planą tikėdamiesi sumažinti ligos ir gydymo nepageidaujamus reiškinius, siekdami geresnės emocinės, fizinės, dvasinės savijautos, ieškodami papildomų būdų, kaip prisidėti prie savo sveikatos gerinimo, gyvensenos įpročių keitimo. Kaip vieną svarbiausių priežasčių, kodėl renkasi papildomas medicinos priemones, pacientai įvardija galimybę vėl pasijausti atsakingais už savo sveikatą – kad gali kontroliuoti gydymo procesą ir būti už tai atsakingi. Taigi priežasčių, lemiančių papildomos medicinos priemonių pasirinkimą, yra labai daug, įvairių, tačiau visos yra svarbios ir aktualios ilgo ir sudėtingo gydymo procese (19).
Remiantis literatūros duomenimis, dauguma pacientų, kurie naudojasi papildomomis priemonėmis, nesidalija informacija su sveikatos priežiūros specialistais – šeimos gydytojais, onkologais ar kitais gydytojais. Pacientai nemano, kad tai yra svarbu, ir teigia, kad gydytojai niekada jų neklausia. Dalis pacientų teigia bijantys pasakyti gydytojams dėl neigiamo požiūrio į šias priemones, bijodami sugadinti santykius su gydytoju, ar kad bus nutrauktas pagrindinis gydymas (20, 21).
Visi žinome, kad yra daugybė vaistų tarpusavio nepageidaujamų sąveikų, tačiau nepageidaujamų sąveikų gali būti ir tarp vaistų ir augalinių preparatų, antioksidantų ir vaistų, todėl labai svarbus bendradarbiavimas su pacientais, objektyviai įvertinant ir aptariant visus jų poreikius, suteikiant reikalingą informaciją ir taip užtikrinant geriausią įmanomą sveikatos priežiūrą ir gydymą (19, 21).
Sudėtinga ir pavojinga tai, kad dėl nepakankamos informacijos iš gydančio onkologo apie papildomas medicinos priemones dalis pacientų nusprendžia atsisakyti siūlomo standartinio gydymo ir imasi saviveiklos. Taigi kokybiškas dialogas tarp paciento, jo artimųjų ir onkologų yra viena iš sėkmingo gydymo galimybių, pašalinant nesusipratimo ir neaiškių priemonių vartojimo riziką.
Informacijos stoka gali lemti ne tik netinkamų priemonių naudojimą ar pavojingą sąveiką su pagrindiniu gydymu, bet pacientai gali negauti informacijos ir apie jiems naudingas papildomas priemones, kurios galėtų būti veiksmingos.
Kadangi integracinė onkologija ir jos papildomos priemonės yra vis labiau populiarėjanti onkologijos sritis, kuria naudojasi vis daugiau ligonių, atliekami moksliniai tyrimai ir pasirodo vis daugiau įrodymais pagrįstų rekomendacijų. Labai svarbus ir gydytojų aktyvus įsitraukimas, tinkamos informacijos perteikimas kolegoms ir pacientams.
Mokslinėje literatūroje aptariama, kad dalis papildomų medicinos priemonių greitu metu nuo malonu naudotis įgaus kitą atspalvį – naudojuosi, nes veiksminga, ir taps vienu iš aukšto onkologinio gydymo lygio kriterijų (22).

Papildomos medicinos priemonės: kada ir kam?

Papildomų priemonių paplitimas tarp sergančių onkologinėmis ligomis pacientų

Įvairių literatūros šaltinių duomenimis, apie 88 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydomuoju laikotarpiu naudojasi viena ar daugiau papildomų priemonių, kurių paplitimas tik didėja – tai tampa viena svarbiausių onkologijos vystymosi krypčių (1, 4, 14). Remiantis literatūros duomenimis, tarp moterų, sergančių krūties vėžiu, papildomų priemonių naudojimas gali būti didesnis nei 75 proc. (18). Dalis sergančiųjų naudojasi daugiau nei viena papildoma priemone, iš kurių labiausiai paplitusios yra homeopatija, onkologinis masažas, fizinis aktyvumas, mitybos įpročių keitimas (23).

Integracinės onkologijos tikslas – individuali, į pacientą orientuota pagalba

Integracinės onkologijos tikslas – individuali, į pacientą orientuota pagalba ir parama, taip pat pagalba sergančiųjų onkologinėmis ligomis šeimos nariams, gerinant jų gyvenimo kokybę, mažinant gydymo ir ligos nepageidaujamus reiškinius, kontroliuojant patiriamą stresą ir nerimą, kai kuriais atvejais – gerinant atsaką į pagrindinį gydymą (23).
Papildomos medicinos priemonės parenkamos individualiai kiekvienam pacientui, atsižvelgiant ne tik į nusiskundimus, bet ir į ligos stadiją, gydymo eigą, išsikeltus tikslus ir lūkesčius.
Individualus sveikatinimo planas su parinktomis konkrečiam pacientui tinkamomis ir reikalingomis priemonėmis yra tarsi paciento norų ir vertybių balsas, kuris išklausomas ir kuriuo vadovaujamasi.
Integracinės onkologijos centrai siūlo naudotis įvairiomis papildomos medicinos paslaugomis, kurios turi įrodymus ir yra tinkamos naudoti: akupunktūra, onkologinio masažo terapija, meditacijos, įvairios fizinio aktyvumo programos, išraiškos terapijos ir daugelis kitų. Tai veiksmingos priemonės, padedančios sergant vėžiu. Šių priemonių tikslas – sumažinti patiriamą ilgalaikį stresą ir jo fizinius, emocinius, psichologinius padarinius, kontroliuoti kitus ligos ar gydymo sukeltus įvairius nepageidaujamus simptomus (13, 19, 22).
Siekiant visapusiškos pagalbos pacientui, svarbus kokybiškas ir atviras bendradarbiavimas tarp specialistų ir pacientų. Šis dialogas turėtų būti paremtas pagarbiu požiūriu į paciento individualius poreikius, išsakomus lūkesčius ir nerimą, pacientas turėtų galėti užduoti įvairius klausimus, taip užtikrinant atvirą dialogą, būtiną geriems gydymo ir sveikatinimo rezultatams. Šis bendradarbiavimas gydant onkologines ligas svarbus tuo, kad pacientas jaučiasi galintis pasidalyti turimomis žiniomis, patirtimi ir padiskutuoti apie papildomas priemones, kada ir kokios galėtų būti jam naudingos. Tai svarbu siekiant saugaus, veiksmingo ir dinamiško gydymo plano, kuris sudaromas įsitraukiant visoms tikslinėms grupėms – onkologams, integracinės onkologijos specialistams, pacientams ir jų artimiesiems.

Įrodymais pagrįstos rekomendacijos

Siekiant, kad integracinės onkologijos papildomos priemonės būtų tikrai veiksmingos ir kokybiškos, turime turėti pakankamai daug įrodymų ir parengtų rekomendacijų. Todėl vis daugiau atliekama tyrimų, kurie galėtų paneigti arba patvirtinti įvairias hipotezes. Lygiagrečiai vis daugiau pateikiama išvadų apie papildomų medicinos priemonių veiksmingumą ir naudą sergantiesiems onkologinėmis ligomis, mažinant jų ligos ar gydymo sukeltus nepageidaujamus reiškinius, gerinant gyvenimo kokybę.
Pacientai vis labiau domisi priemonėmis ir būdais, kuriais galėtų padėti sau gydymo procese ir po jo, tačiau dėl informacinio triukšmo tampa sunkiau atsirinkti patikrintą ir naudingą informaciją. Taigi abipusis paciento ir gydytojo supratimas apie šias priemones tampa aktualesnis ir svarbesnis klinikinėje kasdienėje praktikoje.
Vertinant papildomų medicinos priemonių veiksmingumo tyrimus, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šių priemonių poveikis yra vertinamas skirtingai nuo įprastų biomedicininių tyrimų įrodymų dėl pačių tyrimų skirtingų metodikų (24).

Onkologinio paciento patarėjas-koordinatorius

Siekiant veiksmingo papildomų priemonių naudojimo, būtinas pacientų ir artimųjų koordinavimas, suteikiant reikalingą informaciją ir pagalbą. Todėl vis priimtinesnė ir aktualesnė tampa onkologinio paciento ir artimųjų patarėjo-koordinatoriaus funkcija. Šie specialistai nėra specializuotai apmokami, tačiau jie turi visą reikalingą informaciją, kuri gali būti aktuali gydpmuoju ar ilgalaikio stebėjimo laikotarpiu.
Pacientai ir jų artimieji turi teisę gauti visą informaciją apie šiuolaikinius gydymo ir sveikatinimo būdus, papildomas medicinos priemones, neatsižvelgiant į jų finansinę, socialinę ar demografinę padėtį. Svarbu užtikrinti ir tinkamą informacijos interpretavimą, padėti priimti naudingus ir visapusiškai teisingus sprendimus, nepaliekant paciento ir artimųjų nežinioje.
Integracinėje onkologijoje besirenkant papildomas medicinos priemones, svarbu užtikrinti dialogą tarp specialistų ir pacientų bei jų artimųjų. Pasauliniuose vėžio gydymo centruose taikomos ne tik individualios konsultacijos, bet ir skaitomos viešos paskaitos, platinama dalijamoji medžiaga, atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, siekiant maksimaliai naudingos ir veiksmingos pagalbos pacientams (24, 25).
Įrodyta, kad pacientai ir jų artimieji, turintys visą reikalingą ir, jų manymu, teisingą informaciją, galintys naudotis jiems naudingomis papildomomis priemonėmis, sąmoningai suvokia savo diagnozę ir galimą jos eigą, nebeturi perteklinių lūkesčių ir reikalavimų gydytojams ir medicinos personalui, išmoksta priimti ligą ir, pasitelkdami papildomas priemones bei pagalbą, stiprina imuninę sistemą, randa būdų mažinti skausmą, žino, kaip kontroliuoti kitus ligos ar gydymo sukeltus nepageidaujamus reiškinius įrodymais pagrįstomis priemonėmis.
Tai svarbu siekiant visapusiškos paciento gerovės, užtikrinant ne tik tiesioginį vėžio gydymą, bet ir kontroliuojant greta šios diagnozės pasireiškiančias kitas problemas – fizines, socialines, dvasines ir emocines. Visa tai pagrįsta holistiniu požiūriu į sergantįjį – suteikiant į pacientą orientuotą pagalbą ir paramą individualiomis priemonėmis, sukuriant paciento, onkologo ir specialisto darnius tarpusavio ryšius, geriau įvertinant paciento poreikius ir lūkesčius.

Apibendrinimas

Į pacientą orientuota, saugi ir veiksminga integracinė onkologija turėtų būti dalis standartinio vėžio gydymo, kuris atitiktų visus aukščiausius medicinos kokybės reikalavimus. Svarbu, atsižvelgiant į saugumo profilį, priemonės parinkimą laiku ir kokybę, maksimaliai išnaudoti integracinės onkologijos teikiamas galimybes ir naudą.
Manoma, kad papildomų medicinos priemonių naudojimas gali būti puikus palaikymo metodas, naudingas ir veiksmingas nuo diagnozės nustatymo iki reintegracijos į įprastą gyvenimo režimą ar palaikomuoju laikotarpiu. Savo funkciją ir naudą papildomos medicinos priemonės turi ir terminaliniams pacientas, suteikiant geresnės gyvenimo kokybės, mažesnių nepageidaujamų simptomų gyvenimo pabaigoje galimybę. Ne mažiau svarbi ir reikalinga pagalba yra ir artimiesiems, nepaliekant jų kabineto kampe, o aktyviai įtraukiant į gydymo procesą, užtikrinant ir visapusišką reikalingą teorinę bei praktinę pagalbą.
Nauji papildomų priemonių poveikio ir veiksmingumo tyrimai, parengtos rekomendacijos yra būtinos ir laukiamos pacientų ir gydytojų visame pasaulyje, nes tai sudarys galimybes dar geresniam ir kokybiškesniam onkologinių pacientų gydymui.
Svarbu ir tai, kad gydytojai, dirbantys su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis bei jų artimaisiais, turėtų pakankamai žinių, būtų susipažinę su naujausiomis integracinės onkologijos rekomendacijomis ir galimybėmis.
Integracinė onkologija – tai onkologijos evoliucija. Papildomų priemonių įtraukimas į klinikinę praktiką vertinamas kaip proveržis gydant onkologinius pacientus. Apie šių priemonių veiksmingumą, galimybes ir rekomendacijas klinikinei praktikai skaitykite kituose žurnalo Internistas numeriuose.

Parengė gyd. Dainora Mačiulienė


LITERATŪRA

1. G. Lopez. A New Frontier for Evidence-Informed Integrative Oncology Care, 2019;1(15):15-16.
2. Internetinė prieiga: https://nccih.nih.gov/health/providers/clinicalpractice.htm.
3. M. Frenkel, L.G. Balneaves. Integrative Oncology:An Essential Feature of High-Quality Cancer Care. The Journal of Alterantive and Complementary Medicine, 2018;24(9):855-858.
4. A. Dhruva, C.E. Atreya, M.T. Chao. Applying New Models of Care to Meet Patient Needs in Integrative Oncology. The Journal of Alternative and Complementary medicine, 2018;24(9):1010-1011.
5. H. Greenlee, Z. Shi. Implementing Integrative Oncology: Hopes and Challenges. Journal of Oncology Practice, 2019;15(1):17-19.
6. A.M. Leis, L.C.Weeks, M.J. Verhoef. Principles to guide integrative oncology and the development of an evidence base. Current Oncology, 2008; 15(2):83-87.
7. G.J. Dobos, P. Voiss, I. Schwidde, et al. Integrative oncology for breast cancer patients:introduction of an expert-based model. BMC Cancer, 2012;12:539-548.
8. C.M.Witt, L.G.Balneaves, M.J.Cardoso, et al. A Comprehensive Definition for Integrative Oncology. J Natl Cancer Monogr, 2017;52:3-19.
9. D.S. Rosenthal, A.M. Doherty-Giman. Integrative Medicine and Cancer Care. American Medical Association Journal of Ethics, 2011;13(6):379-383.
10. Internetinė prieiga: https://nccih.nih.gov/health/providers/clinicalpractice.htm.
11. Internetinė prieiga: https://integrativeonc.org/integrative-oncology-guidelines.
12. S. Latte-Naor, J.J. Mao. Putting Integrative Oncology Into Practice: Concepts and Approaches. Journal of Oncology Practice, 2019;15(1):7-16.
13. A. Molassiotis, P. Fernadez-Ortega, D. Pud, et al. Use of complementary and alternative medicine in cancer patients: a European survey. Annals of Oncology,2005;16:655-663.
14. C. Zollman, A. Walther, H.E. Seers, et al. Integrative Whole-Person Oncology Care in the UK. J Natl Cancer Inst Monogr,2017;52:26-28.
15. A. Thronicke, S. Li Oei, A.Merkle et al. Integrative cancer care in a certified Cancer Centre of a German Anthroposophic hospital. Complementary Therapies in Medicine,2018;40:151-157.
16. M. Berretta, C.D. Pepa, P. Tralongo, et al. Use of Complementary and Alternative Medicine (CAM) in cancer patients:An Italian multicenter survey. Oncotarget, 2017;8(15):24401-24414.
17. J.A. Astin, C. Reilly, C. Perkins, et al. Breast cancer patients‘ perpectives on and use of complementary and alternative medicine: A study by the Susan G Komen Breast Cancer Foundation. J Soc Integr Oncol, 2006;4(4):157-169.
18. C.M. Witt. Training Oncology Physicians to Advice Their Patients on Complementary and Integrative Medicine. The Journal of Alternative and complementary medicine, 2018;24(9-10):1016-1017.
19. D.M. Seely, L.C. Weeks, S. Young. A systemic review of integrative oncology programs. Current Oncology,2012; 19(6):436-461.
20. C.A. Buckner, R.M. Lafrenie, J.A. Denommee, et al. Complementary and alternative medicine use in patiens before and after a cancer diagnosis. Current Oncology, 2018;25(4)-275-281.
21. S.M. Sagar. How do we evaluate outcome in an integrative oncology program? Current Oncology, 2008:15(2)-78-82.
22. E. Marsden, G. Nigh, S.Birdsall, et al. Oncology Association of Naturopathic Physicians: Principles of Care Guidelines. Current Oncology, 2019;26(1)-12-18.
23. S.M. Sagar, T. Dryden, R.K. Wong. Massage therapy for cancer patients: a reciprocal relationchip between body and mind. Current Oncology, 2019;14(2):45-56.
24. A. Zucca, R. Sanson-Fisher, A. Waller, et al. Medical Oncology Patients: Are They Offered Help and Does It Provide Relief? Journal of Pain and Symptom Management,2015;50(4):436-444.
25. J. Weis. Support groups for cancer patients. Support Care Cancer,2003;11:763-768.

Leidinys "Internistas" Nr.5-6, 2019 m.

 

Rašyti komentarą

Captcha