Meniu

Hipotirozė sulaukus vyresnio amžiaus

2019-05-25

Hipotirozė sulaukus vyresnio amžiaus

Įvadas

Hipotirozė – tai klinikinis ir biocheminis skydliaukės hormonų trūkumo organuose taikiniuose pasireiškimas [1]. Pasaulyje dažniausia hipotirozės priežastimi laikomas jodo trūkumas [2]. Tiesa, šalyse, kur jodo trūkumo nestebima (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose), dažniausia priežastis yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. Autoimuninis skydliaukės pažeidimas 5–10 kartų dažniau diagnozuojamas moterims, tačiau skirtumas priklauso nuo tyrimo vertinimo kriterijų, pavyzdžiui, Whickham tyrime 5 proc. moterų ir 1 proc. vyrų nustatyti teigiami antikūnai bei >6 mIU/l tirotropinis hormonas (TTH) [3]. Autoimuninis skydliaukės pažeidimas ir hipotirozė būdingesnė asmenims, sergantiems kitomis autoimuninėmis ligomis, esant teigiamai šeiminei anamnezei, be to, rizika didėja su amžiumi [4]. Senstant visuomenei, svarbu atkreipti dėmesį į hipotirozės išsivystymą vyresnio amžiaus asmenims.

Hipotirozės paplitimas

Hipotirozė skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę. Subklinikinė hipotirozė (SKH) diagnozuojama esant padidėjusiai serumo TTH koncentracijai, tačiau kraujyje cirkuliuojančių laisvojo tiroksino (LT4) ir laisvojo trijodtironino (LT3) koncentracijoms atitinkant normos ribas [5–6]. Sergant kliniškai reikšminga hipotiroze, stebima padidėjusi TTH bei sumažėjusi LT4 koncentracija [4]. Kliniškai pasireiškiančios hipotirozės dažnis siekia 0,1–0,2 proc., o SKH stebima kur kas dažniau – 4–10 proc. suaugusiųjų [3, 7–9]. SKH išsivystymo rizika didesnė moterims (7,5 proc.), vyresnio amžiaus (>65 metų) asmenims (iki 15 proc.), kaukaziečiams ir pakankamai jodo gaunančiose populiacijose (iki 23,9 proc.) [8, 10–12]. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktame NHANES (angl. National Health and Nutrition Examination Survey) III tyrime dalyvavo 13 344 asmenys, kuriems nebuvo diagnozuotos skydliaukės patologijos ir jų šeiminėje anamnezėje nebuvo sergančiųjų skydliaukės ligomis. Visiems tiriamiesiems atlikti serumo TTH, LT4, antikūnų prieš tiroglobuliną ir antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) tyrimai. Remiantis gautais rezultatais, hipotirozė nustatyta 4,6 proc. (kliniškai reikšminga – 0,3 proc., SKH – 4,3 proc.), hipertirozė nustatyta 1,3 proc. (0,5 proc. – kliniškai reikšminga, 0,7 proc. – SKH), serumo ATPO padidėjimas nustatytas 11 proc. asmenų. Šiame tyrime nedidelis TTH koncentracijos padidėjimas nustatytas apie 70 proc. vyresnio amžiaus asmenų, kurie priskirti SKH grupei [8]. Kliniškai reikšmingos hipotirozės paplitimas tarp vyresnio amžiaus žmonių, literatūros duomenimis, siekia 0,2–5,7 proc., o SKH – 1,5–12,5 proc. [13–24]. Įvairiais duomenimis, hipotirozė būdingesnė vyresnio amžiaus moterims [3, 7–9]. Framinghamo tyrime tarp vyresnių nei 60 metų asmenų TTH koncentracijos padidėjimas >10 mIU/l stebėtas 5,9 proc. moterų ir 2,3 proc. vyrų, o iš jų 39 proc. nustatyta nenormali LT4 koncentracija [13]. Nedidelis TTH koncentracijos padidėjimas vyresnio amžiaus asmenims neretai gali būti ne dėl SKH, o dėl natūralaus TTH didėjimo senstant. Taigi, pagal amžių pritaikant TTH normos ribas, galimai hipotirozės dažnis senstant nedidėtų, be to, būtų išvengiama perdėtos hipotirozės diagnozės ir perteklinio skydliaukės hormonų skyrimo [25]. Toks TTH normos ribų pagal amžių pritaikymas labai reikšmingas pacientams nuo 85 metų, kai taikant vertinimo pagal amžių metodiką 2–4,7 proc. pacientų SKH diagnozė būtų keičiama į eutirozę...

Aistė Aleknaitė

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos

Tęsinys leidinije "Geriatrijos aktualijos" 2019m Nr.1

Rašyti komentarą

Captcha