Gydymo bilastinu saugumas ir įtaka pacientų gyvenimo kokybei
Įvadas
Histaminas – biogeninis aminas, kuris, veikdamas per savo receptorius lemia alerginių ligų simptomų, pavyzdžiui, alerginio rinito bei dilgėlinės, išsivystymą. Histamino receptoriai yra keturių tipų: H1, H2, H3 ir H4. Histaminas, prisijungęs prie H1 receptoriaus, skatina alerginėse reakcijose dalyvaujančių mediatorių išsiskyrimą iš putlių- jų ląstelių ir bazofilų, aktyvina antigeną pristatančias ląsteles bei skatina T helperių 1 (Th1) aktyvaciją ir proliferaciją, interferono, ląstelių adhezijos molekulių gamybą, eozinofilų ir neutrofilų
chemotaksį [1]. Šių receptorių yra ne tik ant eozinofilų, neutrofilų, monocitų, dendritinių ląstelių, T ir B limfocitų, epitelio, endotelio ląstelių, hepatocitų, kvėpavimo ir kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse, bet ir centrinėje nervų sistemoje (CNS), per juos histaminas atlieka neuromediatoriaus funkciją [2]. Antihistamininiai vaistai yra H1 histamino receptorių inversiniai agonistai, kurie skirstomi į senesnius, pirmos kartos, ir naujesnius, antros kartos, antihistamininius vaistus [3].
Šiame straipsnyje aptariami bilastino,naujausio antros kartos antihistamininio vaisto, saugumo duomenys bei gydymo bilastinu įtaka pacientų gyvenimo kokybei.
Pirmos ir antros kartos antihistamininiai vaistai
Dauguma pirmos kartos antihistaminių vaistų klinikinėje praktikoje vartojami nuo 1940-ųjų – 1950-ųjų metų. Jie išgauti iš tos pačios cheminės grupės junginių, kaip ir anticholinerginiai vaistai, trankviliantai, antipsichotiniai bei antihipertenziniai vaistai, todėl pirmos kartos antihistamininių vaistų selektyvumas receptoriams yra mažas, jie dažnai sąveikauja su kitų biogeninių aminų receptoriais, taip sukeldami nepageidaujamą anticholinerginį, antialfaadrenerginį bei antiserotonininį poveikius. Be to, jie lengvai pereina hematoencefalinį barjerą ir jungiasi prie H1 histamino receptorių, esančių histaminerginių neuronų, išsidėsčiusių visoje CNS, postsinapsinėse membranose.
Tai lemia mieguistumo, sedacijos, nuovargio atsiradimą bei kognityvinių, psichomotorinių funkcijų ir atminties sutrikimą. Dėl poveikio CNS pirmos kartos antihistamininių vaistų perdozavimas gali būti pavojingas gyvybei [4]. Pirmos kartos antihistamininiai vaistai yra lipofiliniai, greitai absorbuojami ir metabolizuojami kepenyse, citochromo P450 sistemoje, todėl dažnai skiriami 3–4 kartus per dieną bei sąveikauja su kitais vaistais, metabolizuojamais
per citochromą P450 [2]. Gydymas pirmos kartos antihistamininiais vaistais mažina alerginių ligų simptomus, tačiau nepageidaujamas slopinantis ir anticholinerginis jų poveikis trikdo kasdienę paciento veiklą, didina nelaimingų atsitikimų riziką situacijose, kuriose reikalingas dėmesys, pavyzdžiui, vairuojant ar valdant mechanizmus. Be to, dėl didelio silpnumo, apsnūdimo ir nuovargio, atsiradusių vartojant pirmos kartos antihistamininius vaistus, didėja tikimybė, kad pacientai prasčiau laikysis gydytojo nurodymų. Dėl visų šių priežasčių ir ypač dėl poveikio CNS, pirmos kartos antihistamininiai vaistai neturėtų būti vartojami ilgalaikiam alerginių ligų gydymui [3, 4 ].
Antros kartos antihistamininiai vaistai pradėti vartoti nuo 1980-ųjų metų ir pasižymi palankesne pacientui farmakokinetika bei mažesniu (ar visai nereikšmingu) sedaciniu poveikiu. Jie mažiau lipofiliški nei pirmos kartos an tihistaminiai vaistai, be to, yra geri P glikoproteino substratai, todėl praktiškai nepraeina hematoencefalinio barjero ir neslopina CNS.
Antros kartos antihistaminiai vaistai yra selektyvesni H1 histamino receptoriams, todėl nesukelia nepageidaujamų poveikių per kitų biogeninių aminų receptorius. Sąveikos su kitais vaistais, maistu, augaliniais preparatais nepasireiškia arba yra mažai kliniškai reikšmingos [2, 5]. Antros kartos antihistamininių vaistų atstovai yra loratadinas, desloratadinas, feksofenadinas, cetirizinas, levocetirizinas ir bilastinas.
Bilastino farmakologija
Bilastinas yra naujas antihistamininis vaistas, kuris savo struktūra nepanašus į jokį kitą antihistamininį vaistą, nėra kito antihistamininio vaisto aktyvus metabolitas ar enantiomeras. Tyrimuose su gyvūnais nustatyta, kad bilastino afinitetas H1 histamino receptoriams yra vidutinio stiprumo ar stiprus ir 3 kartus didesnis už cetirizino bei 5 kartus – už feksofenadino. Bilastinas specifiškai ir selektyviai jungiasi prie H1 histamino receptorių ir, net esant didelei koncentracijai, nesijungia su 30 kitų tirtų receptorių (pavyzdžiui, muskarininiais M3, serotonino, alfa1-adrenoreceptoriais, beta2-adrenoreceptoriais, bradikinino, leukotrieno D4, kalcio receptoriais) bei kitais histamino receptoriais – H2, H3, H4 [6, 7].
Vartojant bilastiną per os, vaistas yra greitai absorbuojamas ir maksimalią koncentraciją kraujo plazmoje pasiekia maždaug po 1 val. Vidutinis išgerto vaisto biologinis prieinamumas yra 61 proc. Skiriant pakartotinai terapinėmis dozėmis, vaisto kaupimasis nestebėtas. Vartojant terapinėmis dozėmis, 84–90 proc. bilastino prisijungia prie kraujo plazmos baltymų [8, 9].
Bilastinas žmogaus organizme reikšmingai nemetabolizuojamas ir nei aktyvina, nei slopina citochromo P450 sistemos. Sveikiems savanoriams paskyrus 20 mg bilastino, beveik 95 proc. nepakitusio vaisto pasišalino su šlapimu (28,3 proc.) ir išmatomis (66,5 proc.). Vidutinis eliminacijos pusperiodis, tiriant sveikus savanorius, buvo 14,5 val., visiškas kraujo plazmos klirensas – 18,1 l/val. [8].
Bilastino efektyvumas gydant alerginį rinitą ir dilgėlinę įrodytas klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo daugiau nei 4 600 pacientų. Šiuose tyrimuose bilastinas buvo lygintas su placebu ir kitais antros kartos antihistamininiais vaistais.
Statistiškai reikšmingų skirtumų gydymo rezultatuose tarp bilastino ir kitų antros kartos antihistamininių (cetirizino, levocetirizino, desloratadino) nenustatyta [10]. Įrodyta, kad 20 mg bilastino sezoninio alerginio rinito simptomus veikia taip pat efektyviai kaip 10 mg cetirizino, o šių diejų vaistų veikimo trukmė yra ilgesnė nei 120 mg feksofenadino [11].
Bilastino saugumo duomenys
Bilastino saugumas, nepageidaujami poveikiai, toleravimas vertinti atliekant klinikinius tyrimus. Įrodyta, kad vaistą gerai toleruoja sergantieji epizodiniu ir nuolatiniu alerginiu rinitu bei lėtine dilgėline. Nepageidaujami poveikiai pasireiškė panašiu dažniu kaip placebo grupėje, sunkių nepageidaujamų poveikių ir mirčių nebuvo. Dažniausias nepageidaujamas poveikis – galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, mieguistumas [12–15].
Bilastinas nepraeina hematoencefalio barjero, todėl neturi slopinamojo poveikio CNS. Dvigubai aklame placebu kontroliuojamame tyrime skirta 20 mg, 40 mg ir 80 mg bilastino vieną kartą per dieną 7 dienas. Vertinti objektyvūs motorinių, suvokimo, dėmesio ir asociacijų integravimo funkcijų pokyčiai bei subjektyvūs nuotaikos pokyčiai.
Bilastino 20 mg dozės, kuri įprastai skiriama klinikinėje praktikoje, poveikis statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo placebo poveikio. 40 mg dozė sukėlė subjektyvų mieguistumo pojūtį, tačiau objektyvūs psichomotorinių testų rezultatai nepakito. Tik 80 mg bilastino, t. y. 4 kartus didesnė nei įprasta terapinė dozė, pablogino atskirų psichomotorinių testų rezultatus [16, 17].
Be to, bilastinas, neslopindamas CNS, nedaro neigiamos įtakos gebėjimui vairuoti. 20 mg ir 40 mg vaisto dozės skiriamos vienkartinai ar kartotinai neturėjo neigiamos įtakos vairavimui, todėl bilastiną gali vartoti vairuojantys asmenys [18, 19].
Žinoma, kad alkoholis sustiprina pirmos kartos antihistaminų vaistų sukeltą mieguistumą ir psichomotorinių funkcijų pablogėjimą. Bilastino atveju buvo atliktas dvigubai aklas placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kurio metu vertinta bilastino (20 mg ir 80 mg) sąveika su alkoholiu (0,8 g/kg), lyginant su cetirizino 10 mg ir hidroksizino 25 mg. 20 mg bilastino ir alkoholio poveikis buvo toks pats kaip alkoholio su placebu poveikis, kai tiek cetirizino 10 mg, tiek hidroksizino 25 mg sustiprino alkoholio neigiamą poveikį CNS.
80 mg bilastino dozė su alkoholiu reikšmingai sustiprino alkoholio poveikį taip pat kaip cetirizino 10 mg ir hidroksizino 25 mg [20]. Pirmos kartos antihistamininiai vaistai sąveikauja ir su benzodiazepinais bei sustiprina jų seduojantį poveikį.
Antros kartos antihistaminiai vaistai tuo nepasižymi. Bilastino 20 mg nepadidino lorazepamo 3 mg slopinančio poveikio CNS, skiriant vienkartinai ar vartojant vaistus kartu 8 dienas [21]. Vertinant antihistamininių vaistų saugumą, svarbus poveikis kardiovaskulinei sistemai. Bilastinas vertintas pagal ICH (angl. International Conference on Harmonisation of Technical Requirements for Registration of Pharmaceuticals for Human Use) E14 rekomendacijas skiriant 20 mg, 100 mg, 20 mg su 400 mg ketokonazolo ir 400 mg moksifloksacino su placebu kaip teigiamą kontrolę 30-čiai sveikų savanorių.
Bilastino monoterapija terapinėmis ir didesnėmis nei terapinės dozės neturėjo įtakos T dantelio morfologijai bei QT intervalui (QTc) elektrokardiogramoje. QTc intervalo pailgėjimas stebėtas tuo atveju, kai bilastinas skirtas kartu su ketokonazolu, tačiau prieita išvada, kad tai pasireiškia daugiausiai dėl ketokonazolo poveikio repoliarizacijai, o ne dėl bilastino veikimo [22, 23].
Kadangi bilastinas žmogaus organizme reikšmingai nemetabolizuojamas, nėra citochromo P450 substratas ir išskiriamas nepakitęs, jo dozės nereikia koreguoti kepenų nepakankamumo metu ir jis neturi sąveikų su maistu ir kitais vaistais, metabolizuojamais per citochromą P450.
Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, bilastino dozės koreguoti taip pat nereikia, tačiau, turintiems vidutinio sunkumo ir sunkų inkstų nepakankamumą, rekomenduojama vengti kartu vartoti vaistus (pvz., ketokonazolą, eritromiciną, ciklosporiną, diltiazemą) ir maistą (pvz., greifrutų sultis), slopinančius P-glikoproteino funkciją, kadangi bilastinas yra P-glipoproteino substratas [24].
Pacientų, sergančių alerginiu rinitu ir dilgėline, gyvenimo kokybe vertinimas
Su sveikata susijęs gyvenimo kokybės rodiklis apibūdina su liga ir jos gydymu susijusius aspektus iš paciento perspektyvos. Tai – subjektyvus rodiklis, tačiau svarbus vertinant ekonominę ir socialinę ligos naštą. Dauguma alerginių ligų, ypač alerginis rinitas ir dilgėlinė, nėra mirtinos ligos, bet yra plačiai paplitusios ir stipriai blogina pacientų kasdieninio gyvenimo kokybę. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, pacientų, sergančių epizodiniu ar nuolatiniu alerginiu rinitu, koreliacija tarp
gyvenimo kokybės rodiklio ir simptomų intensyvumo buvo tik vidutinė – tai patvirtina, kad skiriasi simptomų intensyvumas ir paciento subjektyvus suvokimas apie simptomų įtaką gyvenimo kokybei. Pacientai, sergantys lėtine dilgėline, savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau nei sergantieji rinitu ir/ar astma dėl ligos poveikio miegui, valgymo įpročiams, darbui ir bendrai fizinei bei psichologinei būsenai [25].
Gyvenimo kokybė vertinama naudojant specialius klausimynus. Jie yra dviejų tipų: (a) bendrieji, kurie vertina bendrus su sveikata susijusios gyvenimo kokybės aspektus įvairiose populiacijose ir pritaikomi skirtingoms ligoms ir gydymui, todėl galima palyginti įvairias ligas tarpusavyje; ir (b) specialieji, kurie detalizuoja svarbius su tam tikra liga susijusius faktorius tam tikroje populiacijoje. Pastarieji naudingi norint palyginti tos pačios ligos gydymui vartojamus vaistus, yra jautresni ir specifiškesni, tačiau neleidžia lyginti tarpusavyje skirtingų ligų.
Abiejų tipų klausimynai naudojami sergantiesiems alerginėmis ligomis. Vaizdinio atitikmens skalė (VAS) taip pat patvirtinta kaip priemonė rinito, dilgėlinės ir kitų alerginių ligų sunkumui vertinti, ypač tinkama vaikams. Praktikoje, vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, klausimynai ir VAS papildo vienas kitą. Gyvenimo kokybės įvertinimas naudojamas stebint pacientų ligos eigą, klinikiniuose ir farmakoekonominiuose tyrimuose. Kuriant naujus antihistamininius vaistus yra ypač svarbu įvertinti gyvenimo kokybę, kadangi šie vaistai dažniausiai vartojami alerginių ligų gydymui [26].
Gydymo bilastinu įtaka alerginiu rinitu sergančiųjų gyvenimo kokybei
Alerginis rinitas blogina paciento socialinį gyvenimą, trukdydamas mieguilemia mieguistumą dieną [27], sukelia sunkumų mokantis [28] ir dirbant [29]. Pagal įtaką gyvenimo kokybei (miegui, mokymuisi/darbui, laisvalaikiui, simptomų varginimą) alerginis rinitas skirstomas į lengvą ir vidutinio sunkumo/
sunkų. Pirmiausia alerginio rinito gydymui rekomenduojami antros kartos, neslopinantys, antihistamininiai vaistai [30]. Jie pagerina alerginiu rinitu sergančiųjų gyvenimo kokybę. Lyginant skirtingus antihistamininius vaistus, vertinant efektyvumą ir įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
Daugumoje klinikinių tyrimų buvo stiprus placebo poveikis, atspindintis natūralią ligos eigą, simptomų sunkumo kaitą ar paklaidas dėl kitų priežasčių [26]. Skiriant bilastino 20 mg/d. Arba desloratadino 5 mg/d., arba placebą 14 dienų alerginiu rinitu sergantiems pacientams, statistiškai reikšmingai sumažėjo simptomų sunkumas abiejų antihistamininių vaistų grupėse, lyginant su placebu, be statistiškai reikšmingo skirtumo tarp bilastino ir desloratadino.
Vertinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, pacientams vartojantiems bilastiną arba desloratadiną gyvenimo kokybė buvo statistiškai reikšmingai pagerėjusi, lyginant su placebu. Koreliacija tarp simptomų sunkumo pokyčių ir gyvenimo kokybės pokyčio buvo vidutinė. Naudojant VAS, buvo nustatytas aiškus pagerėjimas abiejų vaistų grupėse [14].
Pacientus, sergančius alerginiu rinitu, gydant bilastinu 20 mg/d. arba cetirizinu 10 mg/d., arba placebu 14 dienų, bilastino ir cetirizino grupėse simptomų sunkumas statistiškai reikšmingai sumažėjo, lyginant su placebu, be statistiškai reikšmingo skirtumo tarp abiejų vaistų grupių. Gyvenimo kokybė, vertinant ligos sukeliamą diskomfortą pagl VAS, pagerėjo – diskomfortas sumažėjo identiškai abiejose vaistų grupėse (54,6 proc.) ir statistiškai reikšmingai, lyginant su placebu [13].
Gydymo bilastinu įtaka lėtine dilgėline sergančiųjų gyvenimo kokybei
Lėtinė dilgėlinė blogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę panašiai kaip atopinis dermatitas, bet labiau nei psoriazė, paprastieji spuogai, vitiligo ar Bechčeto liga [31]. Kai naudojami bendri klausimynai ir lėtinė dilgėlinė lyginama su kitomis ligomis, nustatomas panašus gyvenimo kokybės pablogėjimas kaip sergančiųjų sunkia išemine širdies liga ir laukiančių aortokoronarinių jungčių operacijos [32].
Pirmo pasirinkimo gydymas lėtinei dilgėlinei yra antros kartos antihistamininiai vaistai. Lyginant šiuos vaistus tarpusavyje, nebuvo rasta statistiškai reikšmingų skirtumų, vertinant lėtinės dilgėlinės simptomų kontrolę ir gyvenimo kokybės pagerėjimą [33]. Bilastino poveikis lėtine dilgėline sergančiųjų gyvenimo kokybei buvo lygintas su levocetirizinu.
Bilastinas buvo daug efektyvesnis už placebą ir toks pat efektyvus kaip levocetirizinas mažinant niežulį bei pūkšlių kiekį ir dydį. Vertinant gyvenimo kokybės pokyčius, abiejų vaistų grupėse ji pagerėjo, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaistų nebuvo. Bendras diskomfortas, vertinant pagal VAS, taip pat reikšmingai sumažėjo be skirtumo tarp abiejų vaistų [15]. Tai leidžia teigti, kad bilastinas padeda pagerinti lėtine dilgėline sergančiųjų gyvenimo kokybę.
Apibendrinimas
Bilastinas yra antros kartos antihistamininis vaistas, kuris savo struktūra nepanašus į jokį kitą antihistamininį vaistą, nėra kito antihistamininio vaisto aktyvus metabolitas ar enantiomeras. Jo efektyvumas įrodytas gydant alerginį rinitą ir dilgėlinę.
Bilastinas neslopina CNS, nes nepraeina hematoencefalinio barjero. Be to, jis nesustiprina alkoholio ir benzodiazepinų seduojančio poveikio, neturi kliniškai reikšmingų sąveikų su kitais vaistais. Bilastinas neilgina QT intervalo ir nereikia koreguoti vaisto dozės kepenų ir inkstų nepakankamumo
atvejais. Pacientams, sergantiesiems alerginėmis ligomis, gyvenimo kokybė pablogėja,o gydymas antihistamininiais vaistais, tarp jų ir bilastinu, reikšmingai ją pagerina alerginiu rinito ir lėtinės dilgėlinės atvejais.
Literatūra
1. Simons FER. Advances in H1-antihistamines.// N Engl J Med
2004;351:2203-2217.
2. Criado PR, Criado RFJ, Maruta CW, Machado Filho CA. Histamine, histamine
receptors and antihistamines: new concepts.// An Brass Dermatol
2010;85(2):195-210.
3. Church MK, Church DS. Pharmacology of antihistamines.// Indian J
Dermatol 2013;58(3):219-224.
4. Church MK, Maurer M, Simons FER, Bindslev-Jensen C, van Cauwenberge
P ir kt. Risk of first-generation H1-antihistamines: a GA2LEN position
paper.// Allergy 2010;65:459-466.
5. Devillier P, Roche N, Faisy C. Clinical pharmacokinetics and pharmacodynamics
of desloratadine, fexofenadine and levocetirizine: a comparative
review.// Clin Pharmacokinet 2008;47:217-230.
6. Corcostesgui R, Labeaga L, Innerarity A, Berisa A, Orjales A. Preclinical
pharmacology of bilastine, a new selective histamine H1 receptor antagonist:
receptor selectivity and in vitro antihistaminic activity.// Drugs R
D 2005;6:371-384.
7. Corcostesgui R, Labeaga L, Innerarity A, Berisa A, Orjales A. In vivo
pharmacological characterisation of bilastine, a potent and selective
histamine H1 receptor antagonist.// Drugs R D 2006;7:219-231.
8. Jauregizar N, De La Fuente L, Lucero ML, Sologuren A, Leal N, Rodriguez
M. Pharmacokinetic-pharmacodinamic modellling of the antihistaminic
(H1) effect of Bilastine.// Clin Pharmacokinet 2009;48:543-554.
9. Church MK. Safety and efficacy of bilastine: a new H1-antihistamine for
the treatment of allergic rhinoconjunctivitis and urticaria.// Expert Opin
Drug Saf 2011;10:779-793.
10. Carter NJ. Bilastine in allergic rhinitis and urticaria.// Drugs
2012;72:1275-1269.
11. Horak F, Zieglmayer P, Zieglmayer R, Lemell P. The effects of bilastine
compared with cetirizine, fexofenadine, and placebo on allergen induced
nasal and occular symptoms in patients exposed to aeroallergen in the
Vienna Challenge Chamber.// Inflamm Res 2010;59:391-398.
12. Sastre J, Mullol J, Valero A, Valiente R; Bilastine study group. Efficacy
and safety of bilastine 20 mg compared with cetirizine 10 mg and placebo
in the treatment of perennial allergic rhinitis.// Curr Med Res Opin
2012;28:121-130.
13. Kuna P, Bachert C, Nowacki Z, van Cauwenberge P, Agache I ir kt.; Bilastine
International Working Group. Efficacy and safety of bilastine 20
mg compared with cetirizine 10 mg and placebo for the symptomatic
treatment of seasonal allergic rhinitis: randomised, double-blind, parallel-
group study.// Clin Exp Allergy 2009;39:1338-1347.
14. Bachert C, Kuna P, Sanquer F, Ivan P, Dimitrov V ir kt.; Bilastine International
Working Group. Comparison of the efficacy and safety of bilastine 20
mg vs desloratadine 5 mg in seasonal allergic rhinitis patients.// Allergy
2009;64:159-165.
15. Zuberbier T, Oanta A, Bogacka E, Medina I, Wesel F ir kt. Bilastine International
Working Group. Comparison of the efficacy and safety of bilastine
20 mg vs levocetirizine 5 mg for the treatment of chronic idiopathic
urticaria: a multicentre, double-blind, randomized, placebo-controlled
study.// Allergy 2010;65:516-528.
16. Garcia-Gea C, Martinez-Colomer J, Antonijoan RM, Valiente R, Barbanoj
MJ. Comparison of peripheral and central effects of single and repeated
oral dose administrations of bilastine, a new H1 antihistamine: a dose-
range study in healthy volunteers with hydroxyzine and placebo as
control treatments.// J Clin Psychopharmacol 2008;28:675-685.
17. Montoro J, Mullol J, Davila I, Ferrer M, Sastre J ir kt. Bilastine and the
central nervous system.// J Investig Allergol Immunol 2011;21 (Suppl.
3):9-15.
18. Conen S, Theunissen EL, Van Oers AC, Valiente R, Ramaekers JG. Acute
and subchronic effects of bilastine (20 and 40 mg) and hydroxyzine (50 mg) on actual driving performance in healthy volunteers.// J Psychopharmacol
2011;25(11):1517-1523.
19. Jauregui I, Ferrer M, Montoro J, Davila I, Bartra J ir kt. Antihistamines in
drivers, aircrew and occupations of risk.// J Investig Allergol Clin Immunol
2013;23(Suppl 1):27-34.
20. Garcia-Gea C, Martinez J, Ballester MR, Gich I, Valiente R, Antonijoan
RM. Psychomotor and subjective effects of bilastine, hydroxyzine, and
cetirizine, in combination with alcohol: a randomized, double-blind,
crossover, and positive-controlled and placebo controlled Phase I clinical
trials.// Hum Psychopharmacol 2014;29(2):120-132.
21. Montoro J, Bartra J, Sastre J, Davila I, Ferrer M ir kt. H1 antihistamines
and bezodiazepines. Pharmacological Interactions and their impact on
cerebral function.// J Investig Allergol Clin Immunol 2013;23(Suppl
1):17-26.
22. Graff C, Struijk JJ, Kanters JK, Andersen MP, Toft E ir kt. Effects of bilastine
on T-wave morphology and the QTc interval: a randomized, double-
blind, placebo-controlled, thorough QTc study.// Clin Drug Investig
2012;32(5):339-351.
23. Scaglione F. Safety profile of bilastine: 2nd generation H1-antihistamines.//
Eur Rev Med Pharmacol Sci 2012:16;1999-2005.
24. Davila I, del Cuvillo A, Mullor J, Jauregui I, Bartra J ir kt. Use of second
generation H1 antihistamines in special situations.// J Investig Allergol
Clin Immunol 2013;23(Suppl 1):1-16.
25. Baiardini I, Giardini A, Pasquali M, Dignetti P, Guerra L ir kt. Quality of life
and patients‘ satisfaction in chronic urticaria and respiratory allergy.//
Allergy 2003;58:621-623.
26. Jauregui I, Bartra J, del Cuvillo A, Davila I, Ferrer M ir kt. Bilastine and
the quality of life.// J Investig Allergol Clin Immunol 2011;21(Suppl.
3):16-23.
27. Davies MJ, Fisher LH, Cherigi S, Craig TJ. A practical approach to allergic
rhinitis and sleep disturbance management.// Allergy Asthma Proc
2006;27:224-230.
28. Jauregui I, Mullo J, Davila IJ, Ferrer M, Bartra J ir kt. Allergic rhinitis and
school performance.// J Investig Allergol Clin Immunol 2009;19 (Suppl.
1):32-39.
29. Lamb CE, Ratner PH, Johnson CE, Ambegaonkar AJ, Jochi AV ir kt. Economic
impact of workplace productivity losses due to allergic rhinitis
compared with select medical conditions in the United States from the
employer perspective.// Curr Medical Res Opin. 2006;22:1203-1210.
30. Brozek JL, Bousquet J, Baena-Cagnani CE, Bonini S, Canonica GW ir kt.
Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) guidlines: 2010 Revision.//
J Allergy Clin Immunol 2010;126:466-476.
31. Baiardini I, Braido F, Brandi S, Canonica GW. Allergic diseases and their
impact on quality of life.// Ann Allergy Asthma Immunol 2006;97:419-
428.
32. O‘Donnel BF, Lawlor F, Simpson J, Morgan M, Greaves MW. The impact
of chronic urticaria on the quality of life.// Br J Dermatol 1997;136:197-
201.
33.Jauregui I, Ferrer M, Montoro J, Davila I, Bartra I ir kt. Antihistamines in
the treatment of chronic urticaria.// J Investig Allergol Clin Immunol
2007;17(Suppl. 2):41-52.
Parengė Neringa Buterlevičiūtė, Laura Malinauskienė, Vilniaus universitetinė ligoninė Santariškių klinikos, Pulmonologijos ir alergologijos centras
Straipsnis iš žurnalo „Internistas“
LT/Ope/2014/09
