Greita proteinurijos ir albuminurijos diagnostika
Proteinurijos svarba ir reikšmė
Proteinurija vertinama siekiant diagnozuoti įvairių ligų sukeltą inkstų pažeidimą. Be to, proteinurija yra glaudžiai susijusi su lėtinės inkstų ligos (LIL) išsivystymu ir progresavimu. Nustatyta, kad proteinurija ir albuminurija yra nepriklausomi širdies ir kraujagyslių ligų, terminalinio inkstų funkcijos nepakankamumo ir mirties rizikos veiksniai [1–7]. Taigi proteinuriją reikėtų vertinti kaip jau pasireiškusios inkstų pažaidos žymenį, kuris tiesiogiai dalyvauja inkstų, širdies ir kraujagyslių ligų patogenezėje. Dėl to šis skirtingais diagnostiniais įrankiais nustatomas laboratorinis žymuo naudojamas LIL rizikai įvertinti bei proteinuriją sukeliančių inkstų ligų dinamikai stebėti [8].
Proteinurijos apibrėžimas
Suaugęs žmogus per parą su šlapimu vidutiniškai išskiria apie 80 mg baltymo. Mažesnis nei 150 mg/p. proteinurijos lygis vertinamas kaip normalus. Nesant inkstų pažeidimo, apie 15 proc. su šlapimu išskiriamo baltymo sudaro albuminas, likusius 85 proc. – kiti serumo ir šlapimo baltymai, tokie kaip beta-2 mikroglobulinas ir uromodulinas (Tammo-Horsfallo baltymas).
Albuminurija – tai terminas, apibūdinantis bet kokio kiekio albumino išskyrimą su šlapimu. Albuminurija yra inkstų pažeidimo žymuo, rodantis padidėjusį glomerulų pralaidumą.
Mikroalbuminurijos terminas yra iš dalies klaidinantis ir sukeliantis tą tikrą sumaištį [10]. Dėl to 2013 metų KDIGO rekomendacijose nurodyta mikroalbuminurijos termino atsisakyti [9]. Šiose rekomendacijose pasiūlytos 3 albuminurijos kategorijos:
- A1 – albumino ir kreatinino santykis šlapime (A-KSš)
- A3 – A-KSš >300 mg/g.