Meniu

GINEKOMASTIJA: PRIEŽASTYS, IŠTYRIMAS, PACIENTŲ PRIEŽIŪRA

2016-12-13

GINEKOMASTIJA: PRIEŽASTYS, IŠTYRIMAS, PACIENTŲ PRIEŽIŪRA

GINEKOMASTIJA: PRIEŽASTYS, IŠTYRIMAS, PACIENTŲ PRIEŽIŪRA

Įvadas Ginekomastija – tai būklė, kai vyrui objektyviai stebi- mos arba čiuopiamos padidėjusios standžios konsistencijos krūtys (arba viena krūtis), o histologiniais tyrimais nustato- ma gerybinė liaukinio audinio proliferacija. Pagrindinė gi- nekomastijos patogenezės grandis – sutrikusi estrogenų ir androgenų pusiausvyra vyro organizme (padidėjęs estroge- nų ir androgenų santykis). Naujagimystė, paauglystė ir vy- resnis amžius – laikotarpiai, kada ši būklė pasireiškia fizi- ologiškai. Būtent fiziologinė ginekomastija nustatoma daž- niausiai. Dažniausios patologinės ginekomastijos priežas- tys yra vaistų, galinčių sukelti ginekomastiją, vartojimas, nuo paauglystės persistuojanti fiziologinė ginekomastija ir idiopatinė ginekomastija. Atskirti ginekomastiją nuo krūties vėžio – svarbiausias uždavinys gydytojui, susidūrusiam su pacientu, kuris skundžiasi krūtų padidėjimu. Taip pat ski- riama pseudoginekomastija – krūtų padidėjimas dėl gau- sesnio riebalinio audinio susikaupimo krūtų srityje – būdin- gesnė nutukusiems pacientams. Pacientas, kuriam diagno- zuojama ginekomastija, turi būti stebimas, jeigu įmanoma, nutraukiamas ginekomastiją sukeliančių vaistų skyrimas, gydomos ginekomastiją sukėlusios ligos. Kai ginekomas- tija yra skausminga ir persistuojanti, pagal galimybę gali- ma skirti medikamentus, kurie palengvina ginekomastijos sukeliamus simptomus. Jei ginekomastija yra užsitęsusi, pacientui sukelia nepatogumų ar psichologinį diskomfor- tą, pasirinktinas chirurginis gydymas.

Ginekomastijos patofiziologija

Manoma, kad ginekomastija pasireiškia tada, kai vyro organizme sutrinka estrogenų ir androgenų pusiausvyra [1]. Tiek estrogenai, tiek androgenai turi poveikį krūtų liaukinio audinio ląstelėms, tačiau estrogenai stipriau skatina liauki- nio audinio vešėjimą, nei androgenai šį procesą slopina [1]. Taigi esant santykinai daugiau estrogenų nei androgenų, krūtų liaukiniame audinyje vyksta duktalinio epitelio hiper- plazija ir periduktalinių fibroblastų proliferacija, intensyvė- ja vaskuliarizacija [2]. Kiek padidėja krūtys vykstant šiam procesui, priklauso nuo individualaus krūtų liaukinio audi- nio jautrumo hormonams, jų kiekio ir proceso trukmės [2]. Galimi estrogenų ir androgenų disbalanso pasireiški- mo mechanizmai:

● sumažėjusi androgenų gamyba / kiekis;

● padidėjusi estrogenų gamyba / kiekis;

● padidėjusi estrogenų prekursorių, kurie periferiniuo- se audiniuose (kepenyse, odoje, riebaliniame audinyje, raumenyse, kauluose ir inkstuose) verčiami į estroge- nus, gamyba / kiekis;

● padidėjęs aromatazių, kurios periferiniuose audiniuo- se (kepenyse, odoje, riebaliniame audinyje, raumeny- se, kauluose ir inkstuose) atlieka androgenų konversiją į estrogenus, aktyvumas;

● blokuoti androgenų receptoriai;

● lytinius hormonus surišančio baltymo (angl. sex hormo- ne-binding globulin – SHBG) sukelti pokyčiai: lytinius hormonus surišantis baltymas androgenus suriša stipriau nei estrogenus; manoma, kad kai kurie medikamentai, kurie taip pat jungiasi prie šio baltymo, pirmiausia gali išstumti silpniau surištus estrogenus – taip padidinama laisvųjų estrogenų koncentracija [1, 2]. Be to, įvairios priežastys lemia ir lytinius hormonus surišančio balty- mo koncentracijos kraujyje kitimus.

Ginekomastija ir nutukimas

Vienų tyrimų duomenimis, didesnis kūno masės in- deksas teigiamai koreliuoja su vyrų krūtų dydžiu ir gine- komastijos pasireiškimo dažniu tiek paauglių, tiek suau- gusių vyrų populiacijose [3, 4]. Manoma, kad esant per dideliam kūno svoriui, krūtų srityje susikaupęs riebalinis audinys gali padidinti estrogenų koncentraciją vietiškai: riebaliniame audinyje aktyvus aromatazės fermentų kom- pleksas testosteroną ir androstenedioną konvertuoja atitin- kamai į estradiolį ir estroną [5]. Estrogenai, parakriniškai veikdami krūtų liaukinį audinį, gali lemti jo proliferaciją [5]. Galima ir vien pseudoginekomastija – gausesnis rie- balinio audinio susikaupimas krūtų srityje, kai liaukinio krūtų audinio tūris nedidėja [5].

Fiziologinė ir patologinė ginekomastija, jų pasireiškimo dažnis

Dažniausiai ginekomastija yra fiziologinė – pasireiš- kianti tam tikrais vyro gyvenimo etapais:

● naujagimystėje: 60–90 proc. naujagimių stebimas krūtų liaukinio audinio padidėjimas, būklė įprastai pra- eina per 2–3 savaites po gimdymo (tačiau gali tęstis iki metų);

● paauglystėje: 4–60 proc. paauglių (pateikiami skir- tingi epidemiologiniai duomenys, nes atskirais atve- jais skirtingai vertintas ginekomastijos pasireiškimas) nustatoma ginekomastija, kuri gali pasireikšti jau 10–12 metų berniukams, dažniausiai pasireiškia 13–14 metų paaugliams. Ši būklė įprastai praeina per 18 mėnesių, tačiau iki 14 proc. pacientų krūtų liaukinio audinio pa- didėjimas gali persistuoti iki 17 metų;

● sulaukus vyresnio amžiaus: 50–69 metų vyrų populia- cijoje ginekomastija nustatoma 35–65 proc. vyrų [2, 5]. Dėl kitų ligų ar patologinių būklių pasireiškianti bei me- dikamentų sukelta ginekomastija vadinama patologine. Iki 25 proc. patologinės ginekomastijos atvejų etiologija lie- ka nenustatyta, 25 proc. pacientų nustatoma nuo paauglystės persistuojanti ginekomastija ir apie 10–25 proc. atvejų ginekomastiją sukelia vaistai (kitų priežasčių sukeltos pa- tologinės ginekomastijos pasireiškimo dažnis pateikiamas 1 lentelėje) [2]. Krūties vėžys vyrams nustatomas itin retai (sudaro 0,2 proc. visų vyrams nustatomų vėžio atvejų), tačiau ti- riant krūtų padidėjimu besiskundžiantį pacientą, apie šią diagnozę verta pagalvoti pirmiausia – dėl nepalankios li- gos prognozės, laiku jos nediagnozavus [6].

Patologinės ginekomastijos priežastys

Suaugusių vyrų patologinės ginekomastijos pasireiški- mo priežastys (1 lentelė):

● nuo paauglystės persistuojanti ginekomastija – nustato- ma, jei pasibaigus lytiniam brendimui išlieka padidėju- sios krūtys [2];

● medikamentai: daugelis vaistų gali sukelti ginekomastiją (2 lentelė). Ne visų 2 lentelėje pateiktų vaistų gebėjimas sukelti ginekomastiją yra įrodytas, tačiau spironolaktonas, cimetidinas, ketokonazolas, rekombinantinis žmogaus augimo hormonas, estrogenai, žmogaus chorioninis gonadotropinas, antiandrogenai, gonadotropiną atpa- laiduojančio hormono agonistai ir 5 alfa reduktazės inhibitoriai yra vaistai, kurie tikrai turi ginekomasti- jos pasireiškimą skatinantį poveikį. Gana aišku, koks yra patofiziologinis estrogenų ar antiandrogenų ginekomas- tiją sukeliantis mechanizmas, tačiau daugelio kitų vaistų šis mechanizmas iki galo lieka neaiškus [2]. Spironolaktonas – mineralkortikoidų receptorių antagonis- tas, vienas iš vaistų, dažniausiai sukeliančių ginekomastiją.

Ligos.lt

Spironolaktonas gali aktyvinti testosterono aromatizaciją į estradiolį, slopinti testosterono sintezę sėklidėse ir pakeis- ti testosteroną testosterono ir lytinius hormonus surišan- čio baltymo komplekse (taip daugiau testosterono meta- bolizuojama į neaktyvius metabolitus, kurie pašalinami), taip pat spironolaktonas gali jungtis prie androgenų recep- torių ir blokuoti testosterono bei dihidrotestosterono jun- gimąsi prie šių receptorių [2]. Atliktame klinikiniame pla- cebu kontroliuojamame tyrime širdies nepakankamumu sergantiems pacientams skirtos mažos spironolaktono do- zės (25–50 mg/d.) ir vertintas endokrininių nepageidauja- mų poveikių (ginekomastijos, krūtų skausmo, impotencijos, sumažėjusio libido) pasireiškimo dažnis [7]. Spirono- laktonu gydytų pacientų grupėje ginekomastija pasireiškė 10 proc. pacientų, placebo grupėje – 3 proc. pacientų, skir- tumas statistiškai reikšmingas [7].

Eplerenonas – naujes- nis, selektyvus mineralkortikoidų receptorių blokatorius, kuriuo gydant endokrininiai nepageidaujami poveikiai pa- sireiškia vienodu dažnumu, kaip ir skiriant placebą [8]. Tos pačios vaistų klasės atstovai dažnai turi skirtingą ginekomastiją sukeliantį poveikį. Iš kalcio kanalų blo- katorių nifedipinas ginekomastiją sukelia dažniausiai, o diltiazemas – rečiausiai [2]. Antacidinių vaistų grupėje H2 receptorių blokatoriai (cimetidinas, ranitidinas) daž- niau sukelia ginekomastiją nei protonų pompos inhibi- toriai (omeprazolas) [9]. Skiriant antiretrovirusinę terapiją (skiriama ŽIV infekuo- tiems pacientams gydyti), dažnai stebimas krūtų padidė- jimas vyrams. Dažniausiai krūtys padidėja dėl riebalinio audinio organizme persiskirstymo (lipodistrofijos) – pseudoginekomastijos [10].

Tačiau aprašyta ir tikrosios ginekomastijos pasireiškimo atvejų, manoma, kad labiau dėl kartu esančio hipogonadizmo arba kai kurių estroge- nizuojančiai veikiančių vaistų, ypač efavirenzo [11];

● idiopatinė ginekomastija. Dažnai ginekomastija pasi- reiškia dėl keleto priežasčių tarpusavio sąveikos, to- dėl vieną priežastį išskirti sunku. Senstant riebalinio audinio, kur aktyviai vyksta androgenų aromatizacija į estrogenus, liesosios kūno masės atžvilgiu daugėja.

Taip pat su amžiumi silpnėja ir testosterono sintezė sė- klidėse, bet didėja lytinius hormonus surišančio balty- mo sintezė kepenyse, taigi sumažėja laisvojo (biologiš- kai aktyvaus) testosterono kiekis kraujyje. Šių veiksnių derinys dažniausiai ir būna idiopatinės ginekomastijos priežastis [2];

● kepenų cirozė. Daugeliui pacientų, sergančių kepenų ciroze, nustatoma ir ginekomastija. Manoma, kad šiems pa- cientams ginekomastija pasireiškia dėl padidėjusios androstenediono gamybos antinksčiuose, suintensyvėjusios androstenediono aromatizacijos į estroną ir suintensyvėju- sios estrono konversijos į estradiolį. Be to, šiems pacien- tams gydyti dažnai skiriamos ir didelės spironolaktono, ku- ris pasižymi ginekomastiją sukeliančiu poveikiu, dozės [2];

● badavimas ir kūno masės atkūrimas po buvusio badavi- mo. Badaujant sumažėja tiek testosterono, tiek centri- nių lytinių hormonų (gonadotropinų) sintezė, o estroge- nų sintezė antinksčiuose mažai pakinta, taigi padidėjus estrogenų ir androgenų santykiui, išsivysto ginekomas- tija. Po badavimo paskyrus maisto medžiagų, padidėja gonadotropinų sintezė, tad didėja tiek testosterono, tiek estradiolio koncentracijos kraujyje [2];

● pirminis ir antrinis hipogonadizmas (taip pat hipogona- dizmas, sukeltas hiperprolaktinemijos). Pirminis hipo- gonadizmas pasireiškia dėl patologinio proceso sėklidėse: Klainfelterio sindromo, testosterono sintezės sutri- kimų, sėklidžių traumos, radiacijos poveikio, infekcijų, infiltracinių ligų ar kraujotakos sutrikimų. Sutrikusi tes- tosterono sintezė sėklidėse lemia mažesnę testosterono koncentraciją kraujyje, dėl to padidėja liuteinizuojančio hormono (LH) sekrecija hipofizėje. LH stimuliuoja sė- klidžių

Leidigo ląsteles (ląstelės, kuriose vyksta testosterono sintezė), tačiau testosterono sintezė dėl patologi- nio pažeidimo jose nevyksta arba vyksta vangiai, kartu LH aktyvina aromatazę, kuri ir taip nedidelį kiekįs tes- tosterono paverčia estradioliu. Taigi padidėjus estroge- nų ir androgenų santykiui, pasireiškia ginekomastija [2]. Antrinis hipogonadizmas, pasireiškiantis dėl pagumburio ar hipofizės pažeidimo, taip pat gali sukelti ginekomastiją. Šiems pacientams, priešingai nei pirminio hipogonadiz- mo atveju, nustatoma maža LH koncentracija kraujyje, taigi testosterono sintezė Leidigo ląstelėse sulėtėja ar net nebevyksta, sėklidėse sulėtėja ir androgenų aromatizacija į estrogenus, tačiau išlieka aktyvi estrogenų prekursorių, kurie periferiniuose audiniuose (kepenyse, odoje, rieba- liniame audinyje, raumenyse, kauluose ir inkstuose) paverčiami į estrogenus, gamyba antinksčiuose [2].

Ligos.lt

Esant hiperprolaktinemijai, taip pat gali išsivystyti gi- nekomastija – didelis kiekis prolaktino slopina centri- nių lytinių hormonų sekreciją (pasireiškia antrinis hipo- gonadizmas). Hormono prolaktino pagrindinė funkcija yra skatinti pieno gamybą krūtų liaukiniame audinyje, kuris, veikiant estrogenui ir progesteronui, yra tam pa- siruošęs, tačiau prolaktinas pats savaime tiesiogiai ginekomastijos nesukelia [2];

● sėklidžių navikai. Germinalinių ląstelių tumorai sudaro apie 95 proc. sėklidžių navikų; nustatant diagnozę, 2,5–6,0 proc. šiais navikais sergančių pacientų stebima ginekomastija [12].

Ginekomastija išsivysto dėl navi- ko ląstelėse sintetinamo žmogaus chorioninio gonado- tropinio hormono (angl. Human chorionic gonadotro- pin hormone – hCGH), kuris sutrikdo Leidigo ląstelių funkciją (sutrinka testosterono sintezė) ir aktyvina aromatazių aktyvumą sėkli- dėse (suintensyvėja androgenų konver- sija į estrogenus) – taigi padidėja estro- genų ir androgenų santykis [2].

Taip pat ir kiti retesni sėklidžių navikai (Leidigo ląstelių ar Sertoli ląstelių) gali sukelti gi- nekomastiją [2];

● hipertirozė. Graveso ligos sukeltos hi- pertirozės metu ginekomastija pasireiškia iki 10 proc. atvejų. Skydliaukės hor- monų perteklius lemia suintensyvėju- sį androgenų vertimą į estrogenus periferiniuose audi- niuose (kepenyse, odoje, riebaliniame audinyje, raume- nyse, kauluose ir inkstuose), taip pat padidėja lytinius hormonus surišančio baltymo kiekis. Laisvojo testoste- rono kiekis būna normalus arba sumažėjęs, kai estroge- nų gamyba yra padidėjusi [2];

● lėtinė inkstų liga. Apie 50 proc. pacientų, kuriems taikoma hemodializė, išsivysto ginekomastija. Greičiausiai gine- komastijos priežastis yra sutrikusi Leidigo ląstelių funk- cija, nes tokiems ligoniams nustatoma maža testosterono koncentracija bei saikingai padidėjusios centrinių lytinių hormonų koncentracijos; taip pat būna sutrikęs LH kli- rensas. Ginekomastija gali išsivystyti ir po inkstų trans- plantacijos – ginekomastijos išsivystymo mechanizmas panašus į ginekomastijos, kuri pasireiškia atkuriant mais- to medžiagų gavimą po buvusio badavimo. Po transplan- tacijos išsivysčiusią ginekomastiją gali sukelti ir medika- mentai, ypač imunosupresantas ciklosporinas [2];

● kitos retesnės priežastys (estrogenus sekretuojantis an- tinksčių navikas, ektopinė žmogaus chorioninio gonadotropino sekrecija, lyties vystymosi sutrikimai, šeimi- nė iki paauglystėje pasireiškianti ginekomastija) [2].

Ligos.lt

Patologinės ginekomastijos diagnostika

Paaugliai, kuriems pasireiškia ginekomastija, dažniau- siai skundžiasi krūtų skausmu, padidėjusiu jų jautrumu, tačiau suaugusiems vyrams pasireiškianti ginekomastija skausminga būna gerokai rečiau [13]. Įprastai vyrų krūtyse yra nedaug liaukinio ir riebalinio audinio [5]. Ginekomastija pirmiausia nustatoma apčiuo- pos būdu, tarp nykščio ir smiliaus čiuopiant >0,5 cm dia- metro koncentrišką, paslankią, standesnio audinio, taisy- klingą sankaupą krūties srityje, dažniausiai ties speneliu [13]. Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama, kad turėtų būti čiuopiamas didesnio diametro (>2 cm dydžio) liaukinis au- dinys, kad būklę būtų galima vertinti kaip ginekomastiją [5, 14]. Čiuopiant reikėtų įvertinti, ar procesas abipusis ir ar simetriškas. Tiriant pacientas turėtų gulėti ant nugaros, rankas laikyti už galvos [13]. Dažniausiai ginekomastija yra simetriška ir abipu- sė, tačiau gali būti asimetriška ar vienpusė [13, 15]. Pa- teikiami duomenys, kad vienpusė ginekomastija nustato- ma net 35–45 proc. pacientų [5]. Vieno klinikinio tyrimo duomenimis, iš 36 dėl vienpusės ginekomastijos operuotų vyrų 30 (80 proc.) histologiškai nustatyta ginekomastija, 4 (11 proc.) – lipoma ir 2 – krūties vėžys [15].

Pacientas tiriamas taip pat esant tiek abipusei, tiek vienpusei gineko- mastijai (nors vienpusis asimetriškas procesas turėtų būti atidžiau įvertinamas dėl galimo krūties vėžio) [13]. Kaip minėta, tiriant krūtų padidėjimu besiskundžian- tį vyrą, visada reikėtų pagalvoti apie galimą krūties vėžio diagnozę, nors ji pasitaiko retai – iki 1 proc. pacientų [14]. Klinikiniai požymiai, būdingi ginekomastijai ir krūties kar- cinomai, pateikiami 3 lentelėje [14]. Čiuopiant ginekomas- tiją, reikėtų atskirti nuo pseudoginekomastijos – jos metu nečiuopiama standesnio audinio krūtų srityje, čiuopiama minkšta padidėjusi krūtis [14]. Vaizdinius tyrimus atlikti rekomenduojama tik tada, jei įtariamas krūties vėžys [14].

Mamografija diagnozuojant krūties vėžį yra jautriausias tyrimo metodas, o ultragasti- nis tyrimas – specifiškiausias [14]. Diagnozavus ginekomastiją, nustatant jos priežastį svar- bi detali anamnezė: ar pacientas nevartojo ginekomastiją galinčių sukelti vaistų (2 lentelė), ar nėra klinikinių kepenų ligos, hipogonadizmo (ir hiperprolaktinemijos), hipertiro- zės, inkstų nepakankamumo, sėklidžių ar antinksčių navi- ko požymių [13, 14]. Jeigu nenustatoma, kad pacientas vartoja ginekomastiją galinčius sukelti medikamentus ir nėra gretutinių ligų, reko- menduojama ištirti rytinio bendrojo testosterono koncentra- ciją kraujyje [13]. Nustačius sumažėjusią bendrojo testoste- rono koncentraciją (tyrimą dar bent 1 kartą pakartojus), pa- gal galimybę rekomenduojama atlikti laisvojo testosterono ir LH tyrimus, ypač vyrams, kurie yra nutukę (esant nutukimui, lytinius hormonus surišančio baltymo koncentracija sumažė- ja, taigi gali būti nustatoma maža bendrojo testosterono kon- centracija) [13]. Jei ginekomastija yra neseniai išsivysčiusi ir skausminga, o atlikus tyrimus jos priežastis išlieka neaiš- ki, būtų galima atlikti žmogaus chorioninio gonadotropinio hormono, LH, testosterono ir estradiolio tyrimus – įtariant germinalinių ląstelių naviką, kitus sėklidžių navikus (Leidi- go ar Sertoli ląstelių) ar antinksčių naviką [13].

Klainfelterio sindromas ir ginekomastija

Klainfelterio sindromas – įgimtas genetinis sutrikimas, kuriam būdingas sėklidžių pažeidimas ir dėl to pasireiškiantis pirminis hipogonadizmas [16]. Kaip buvo rašyta, hipogona- dizmas yra viena ginekomastijos priežasčių, tačiau nustatyta, kad, esant šiam genetiniam sindromui, būna didesnė ir krū- ties vėžio rizika. Sergant Klainfelterio sindromu, krūties vė- žio rizika yra 20–60 kartų didesnė nei sveikų vyrų populiacijoje, t. y. Klainfelterio sindromu sergančių vyrų rizika susirgti krūties vėžiu yra apie 3 proc. [14, 17]. Taigi Klainfelterio sin- dromu sergantiems pacientams dažnai nustatoma ginekomas- tija, tačiau reikia nepamiršti, kad jie gali sirgti ir krūties vėžiu.

Ginekomastijos gydymas ir pacientų priežiūra

Ką daryti su pacientu, kuriam nustatoma ginekomasti- ja, priklauso nuo ginekomastijos etiologijos, trukmės, sun- kumo, psichosocialinės paciento būklės [1, 18]. Pirmie- ji žingsniai turi būti paprasčiausi ir mažiausiai invaziniai: stebėjimas, medikamentų, kurie gali sukelti ginekomastiją (2 lentelė), skyrimo nutraukimas (pagal galimybes), gretutinių ligų, kurioms esant pasireiškia ginekomastija, gydymas [18]. Jeigu ginekomastija yra skausminga ir pasireiškusi ne- seniai (mažiau kaip prieš 6 mėnesius), o ištyrus nenustato- ma konkrečios jos priežasties, galimas paciento stebėjimas, nes ginekomastija gali praeiti savaime [18].

Taip pat turi būti stebimi pacientai, kuriems nutraukiami ginekomastiją sukeliantys vaistai ar kurie gydomi dėl gretutinių gineko- mastiją galinčių sukelti ligų, rekomenduojamas stebėjimo intervalas – kas 3 mėnesiai [18]. Jeigu nustatoma, kad simptomai atsirado paskyrus gine- komastiją sukeliantį vaistą, nutraukus medikamento varto- jimą per 1 mėnesį, ginekomastija turėtų regresuoti [18, 19]. Tačiau jeigu vaistai yra vartojami jau ilgiau kaip metus, jų vartojimo nutraukimas greičiausiai nesukels ginekomasti- jos regresijos [18]. Jeigu nutraukus vaistų vartojimą gine- komastija per keletą mėnesių nepraeina arba yra kontrain- dikacijų vaistams nutraukti, galima skirti medikamentinį ginekomastijos gydymą [18]. Medikamentinis ginekomastijos gydymas yra ribotas, nes nė vienas vaistas, kuris gali būti skiriamas ginekomas- tijos sukeliamiems simptomams palengvinti, nėra registruo- tas kaip skirtas ginekomastijai gydyti [18]. Skiriant vaistus, dažnai ginekomastija tik šiek tiek regresuoja, bet visiškai nepraeina [18]. Vaistai gali būti efektyvūs tik ginekomasti- jos išsivystymo pradžioje, nes po 12 mėnesių histologiškai stebima fibrozė, kurios medikamentai neveikia [18]. Medi- kamentinis ginekomastijos gydymas galėtų būti skiriamas esant krūtų skausmui, padidėjusiam jų jautrumui ir kai su- trinka kasdienė paciento veikla [18].

Androgenai, selektyvūs estrogenų receptorių modulia- toriai, aromatazės inhibitoriai – tai vaistų, kurie skiriami ginekomastijos sukeliamiems simptomams palengvinti, grupės [18]. Jeigu nustatomas hipogonadizmas, indikuo- tina skirti pakaitinę terapiją testosteronu [18]. Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai (atstovas tamoksife- nas) gali būti naudingi, jei ginekomastija yra skausmin- ga [18]. Aromatazės inhibitoriai teoriškai (nes blokuoja androgenų aromatizaciją į estrogenus) turėtų būti efekty- vūs gydant ginekomastiją, tačiau klinikiniuose tyrimuose toks jų efektyvumas neįrodytas ir šių vaistų, skirti nere- komenduojama [18]. Chirurginis ginekomastijos gydymas galėtų būti taiko- mas, jeigu stebint pacientą ginekomastija savaime nepra- eina, sukelia pacientui diskomfortą ar psichologinį nepa- sitenkinimą ir tęsiasi jau ilgą laiką (daugiau nei 12 mėnesių), per kurį liaukinis krūtų audinys yra fibrozavęs [18]. Atliekant operaciją, šalinamas liaukinis krūties audinys su riebaliniu audiniu, pagal poreikį gali būti atliekama ir odos plastika [18].

Apibendrinimas

Ginekomastija – dažna, bet savaime sveikatai nepavo- jinga būklė, kuri išsivysto santykinai padidėjus estrogenų ir sumažėjus androgenų kiekiams vyro organizme. Dažniau- siai stebima ginekomastija yra fiziologinė, pasireiškianti tam tikrais vyro gyvenimo etapais. Taip pat kai kurios ligos ar vartojami medikamentai lemia vyrų krūtų liaukinio audi- nio proliferaciją. Jei pacientas kreipiasi į gydytoją dėl krūtų padidėjimo, visada verta pagalvoti apie galimą krūties vėžį. Ginekomastija gali kelti diskomfortą pacientui dėl nuolati- nio krūtų skausmingumo arba psichologinį nepasitenkini- mą. Deja, medikamentinio gydymo galimybės yra ribotos. Esant užsitęsusiam procesui, galimas chirurginis gydymas. Visais atvejais svarbu pacientą nuolat stebėti ir vertinti ginekomastijos dinamiką.

Žurnalo INTERNISTAS priedas ENDOKRININIŲ LIGŲ AKTUALIJOS, 2016m.

Rašyti komentarą

Captcha