Fitocheminės medžiagos – inovatyvus kovos su kamieninėmis vėžio ląstelėmis būdas

Parengė gyd. Asta Vidrinskaitė

Įvadas
Iškelta teorija, kad dalį kancerogenezės procesų inicijuoja ir palaiko kamieninės vėžio ląstelės (KVL)buvo patvirtinta, be to, jau yra efektyvių metodų identifikuoti jas bendrojoje vėžio ląstelių populiacijoje. Aprašyta ne tik daug genų ir baltymų, kurie lemia KVL atsinaujinimo gebėjimą ir atsparumą vaistams, bet ir fitocheminių medžiagų, galinčių sutrikdyti minėtus procesus; jų veiksmingumas įrodytas tiek in vitro, tiek in vivo. Nustatyta, kad epigalokatechino galatas, kurkuminas, piperinas, sulforafanas, beta karotenas, genisteinas ir visas kai kurių augalų ekstraktas gali sukelti KVL žūtį. Dauguma minėtų medžiagų veikia Wnt signalinio kelio komponentus, dalyvaujančius vėžio patogenezėje.
Taigi fitochemines medžiagas galima būtų panaudoti kaip gydymo metodą, kuriuo siekiama išgydyti vėžį, sunaikinant KVL.
Straipsnio tikslas – apžvelgti naujausias mokslines žinias apie fitochemines medžiagas ir vaistažolių ekstraktus, kurie galėtų būti panaudojami KVL atpažinti ir jų žūčiai sukelti.

KVL svarba vystantis vėžiui
Požiūris į vėžio gydymą pagrįstas idėja, kad navike vyksta genetinių mutacijų serija, kuri lemia genų, skatinančių proliferaciją (onkogenų), aktyvinimą ar padidėjusią raišką, navikų supresoriaus geno slopinimą ir vėžinių ląstelių gebėjimo išvengti apoptozės išsivystymo (1). Tai lemia nekontroliuojamą naviko augimą ir metastazavimą (2). Tačiau tyrėjams atradus KVL, suabejota tradicine navikų augimo teorija (3, 4). KVL yra tos ląstelės, kurios sugeba atsinaujinti ir sukurti heterogeninių ląstelių linijas, kurios sudaro naviką. KVL gali būti kilusios iš audiniui specifiškų kamieninių ląstelių mutavus genams, kurie lemia kamieninės ląstelės piktybiškumą, tačiau įmanomas kitas būdas, kai labiau diferencijuotos ląstelės dėl kartotinių (daugkartinių) mutageninių įvykių įgauna atsinaujinimo gebėjimą ir nemirtingumą, kas yra būdinga KVL.
Tiek audiniui specifinės kamieninės ląstelės, tiek KVL sudaro tik nedidelę dalį bet kurio audinio ar naviko, tačiau sugeba palaikyti pastovų skaičių dėl simetrinio ar asimetrinio ląstelių dalijimosi proceso (6): pirmuoju atveju susidaro 2 identiškos dukterinės kamieninės ląstelės, antruoju – viena dukterinė kamieninė ląstelė, viena dukterinė nekamieninė ląstelė. Formuojantis navikui, padidėjusį KVL skaičių lemia didesnis simetrinių dalijimųsi skaičius.
Dabartinių chemoterapinių vaistų ir spindulinės terapijos taikiniai – besidauginančios ir diferencijuotos ląstelės, sudarančios didžiąją dalį naviko, bet ne KVL, kurios tariamai sustingusios G0 ląstelių ciklo fazėje arba patikros taške (7). Ši ląstelės ramybės būsena gali lemti gydymo nesėkmes, todėl vienintelis efektyvus būdas išgydyti vėžį, sukeltą KVL, yra nukreiptas į kamieninių ląstelių populiaciją – blokuojant gebėjimą atsinaujinti ir kurti daugialinijinę vėžinių ląstelių populiaciją (8), kuri lemia ląstelių kultūros hierarchinę struktūrą (9). KVL gamina pirmtakes ląsteles, kurios atitinkamai – greitai besidalijančias ląsteles, kol galiausiai susiformuoja diferencijuotos ląstelės (9). Manoma, kad naviko ląstelių heterogeniškumą lemia mikroklimato įtaka ir genomo nestabilumas, dėl kurio tiksli genotipo ir fenotipo replikacija neįmanoma (5). Pastebėta, kad navikui būdinga tam tikra mikroaplinka, sudaryta iš specializuotų endotelio ląstelių, mezenchiminės kilmės ląstelių ir ekstraceliulinio matrikso komponentų. Signalai, kilę iš naviko mikroaplinkos, reguliuoja naviko KVL atsinaujinimą, gebėjimą išgyventi ir infiltruoti audinius.
Moksliniai duomenys rodo, kad KVL dalyvauja visose naviko vystymosi (kancerogenezės) fazėse – iniciacijos, progresijos, invazijos ir metastazavimo (6). Metastazės išsivysto, kai į tolimuosius organus patenka iš pirminio naviko kilusios KVL, o tai rodo, kad jos dalyvauja metastazių susidarymo (išsisėjimo) ir augimo procesuose (6).
Idealus vaistas nuo vėžio būtų toks, kuris selektyviai veikia KVL ir proliferuojančias naviko ląsteles. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta (10), kad su maistu gaunamos fitocheminės medžiagos galėtų būti naudojamos tiek prevencijai, tiek gydymui. Dauguma fitocheminių medžiagų buvo skiriamos kartu su įprastiniais vėžiui gydyti skirtais vaistais (11). Aprašyti keli atvejai, kai naudojant ne vieną fitochemonę medžiagą, o visą daržovių ekstraktą, stebėtas geresnis KVL proliferaciją slopinantis ir apoptozę skatinantis poveikis (12).

KVL išskyrimas iš naviko
Išskirtos kelių vėžio variantų kamieninės ląstelės, įskaitant įvairias leukemijas ir solidinius navikus. Nustatyta, kad skirtingų navikų kamieninės ląstelės turi skirtingus paviršiaus antigenus (13): smegenų, storosios žarnos, prostatos ir plaučių KVL turi antigeną CD133, kiaušidžių – CD24+ ir CD133+, ūminės mieloidinės leukemijos – CD34+ ir CD38–, galvos ir kaklo navikų kamieninės ląstelės – CD44+ (8). Plačiai naudojamas aldehido dehidrogenazės 1 aktyvumo nustatymas.

Molekuliniai atsinaujinimo mechanizmai
Atlikta daug tyrimų, siekiant rasti genetinius požymius, lemiančius KVL atsinaujinimą (14). Nustatyti keli genai ir signalo perdavimo keliai, kurie svarbūs reguliuojant normalių ir vėžinių kamieninių ląstelių funkcijas (14). Svarbiausi iš jų yra Hedgehog, Notch, Wnt / beta katenino ir Bmi-1 signalo perdavimo keliai. Vienu galimų fitocheminių medžiagų taikinių yra Wnt / beta katenino signalo perdavimo kelias, kuris įtrauktas į kelių onkologinių ligų patogenezę (15).

Fitocheminės medžiagos, galinčios sukelti vėžinių ląstelių žūtį
Iš visų chemoprevencinį poveikį turinčių preparatų efektyviausiai proliferacinį vėžinių ląstelių aktyvumą mažina arbatos polifenolis epigalokatechino-3-galatas, kurkuminas, resveratrolis, likopenas, granatų ekstraktas, luteolinas, genisteinas, piperinas, beta karotenas ir sulforafanas. Pastaruosius 3 dešimtmečius šios medžiagos buvo aktyviai tyrinėjamos ir pradėtos tyrinėti dar prieš nustatant KVL svarbą naviko vystymuisi ir ligos plitimui. Šie tyrimai suteikia daug svarbių žinių, kurias galima panaudoti ieškant naujų būdų kovai su KVL.
Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, iš kurių daugiausiai randama epigalokatechino galato. Jis gali sukelti nuo kaspazės 8 priklausomą apoptozę naviko ląstelių kultūroje ir gyvūnų modeliuose (16, 17). Dėl savybės sinergiškai stiprinti įprastinių vaistų, naudojamų gydyti prostatos ir kolorektalinį vėžį, tiriamas epigalokatechino galato poveikis atskirai ar derinant jį su cisplatina ir oksaliplatina (18, 19).
Svarbiausias populiaraus prieskonio ciberžolės geltoną spalvą suteikiantis pigmentas yra kurkuminas, išgaunamas iš augalo Curcuma longa šakniastiebių. Tiriant gyvūnų modelius, pastebėta, kad kurkuminas gali nutraukti kancerogenezės procesą, slopindamas iniciacijos arba promocijos etapus (20, 21). Taip pat pastebėta, kad kurkuminas su kitais polifenoliais, tokiais kaip genisteinas (22), epigalokatechino galatas (23) ir embelinas (24), turi sinerginį chemoprevencinį poveikį ir gali sustiprinti daugelio vaistų nuo vėžio, tokių kaip 5-fluoruracilas (25, 26), vinka alkaloidai, vinorelbinas (27), cisplatina ir gemcitabinas (28–30), efektyvumą.
Resveratrolis yra fitoaleksinas, svarbi raudonojo vyno sudedamoji dalis, kurio gausu vynuogių odelėje. Nustatyta, kad profilaktinis resveratrolio vartojimas sumažina stemplės ir žarnyno navikų skaičių ir dydį (31, 32). Pranešta, kad resveratrolis gali apsaugoti nuo 7, 12-dimetilbenzantraceno indukuoto krūties vėžio vystymosi ir taip pat slopina M.D. Anderson – metastazinio krūties 231 (MDA-MB321) naviko ląstelių linijos ksenograftų augimą. Taip pat manoma, kad resveratrolis gali skatinti prostatos vėžio PC-3, DU145 ir LNCaP ląstelių linijų apoptozę ir slopinti transgeninių pelių prostatos vėžio progresavimą (33–38).
Likopenas – natūralus antioksidantas, suteikiantis raudoną spalvą pomidorams, arbūzams, raudoniesiems greipfrutams. Epidemiologiniuose tyrimuose pastebėta, kad didesnis likopeno turinčių daržovių suvartojimas yra atvirkščiai proporcingas tam vėžio tipų (virškinimo trakto, prostatos, gimdos kaklelio) dažniui (39–43). Likopeną derinant su vitaminu E ir selenu, slopinamas prostatos vėžio vystymasis ir ilgėja išgyvenamumas be ligos progresavimo (44). Pastebėta, kad likopenas slopina plaučių vėžio ląstelių augimą (45).
Tiriamos ir kitos chemoprevencinį potencialą turinčios augalinės kilmės natūralios medžiagos: luteolinas, genisteinas, elaginė rūgštis, lupeolis, betulino rūgštis, ginsenozidas, sulforafanas, oleonolio rūgštis, ginkolidas B, granatų vaisių sudėtinės dalys (67).
Daugelis signalo perdavimo kelių aktyvinami su maistu gaunamų fitocheminių medžiagų, ir priklausomai nuo ląstelių tipo tas pats komponentas gali aktyvinti skirtingus signalo perdavimo kelius. Geriausias rezultatas tikėtinas tada, kai dėl fitocheminių medžiagų poveikio didėja pro-apoptozinio p53 kiekis ir mažėja navikinių ląstelių išgyvenamumą lemiančių veiksnių, tokių kaip epidermio augimo faktoriaus receptorių (EGFR), branduolio faktoriaus kappa B (NF-κB), transkripcijos faktoriaus STAT, endotelio augimo faktoriaus (VEGF) (46).

Fitocheminės medžiagos, selektyviai veikiančios KVL
Vertinant citotoksinį fitocheminių medžiagų poveikį daugeliui navikinių ląstelių, atlikta daug tyrimų. Pastebėta, kad kai kurios jų naikina KVL. Šiuo atveju citotoksiškumas gali būti paaiškinamas hormezės principu: kai specifinis cheminis komponentas sukelia priešingą poveikį, skiriant skirtingas dozes, dažniausiai – naudingą poveikį, kai dozės mažos, ir toksinį poveikį, kai dozės didelės (47).
Viena tokių medžiagų – sulforafanas. Mažos sulforafano dozės skatina žmogaus mezenchiminių kamieninių ląstelių proliferaciją ir apsaugo nuo apoptozės bei senėjimo, o didelės dozės sukelia ląstelės ciklo sutrikimus, skatina senėjimą ir apoptozę (47). Sulforafanas, gautas iš brokolių, sukelia kasos KVL apoptozę, sutrikdydamas NF-κB signalo perdavimą (48).
Pastebėta, kad kurkuminas ir piperinas veikia KVL, slopindami mamosferų formavimąsi ląstelėse, kurios turi ALDH1 (aldehido dehidrogenazė 1) žymenį (51). Tačiau diferencijuotoms ląstelėms šios medžiagos neturi poveikio arba jis nedidelis (52, 53). Kurkuminas slopina Wnt signalo perdavimo kelią MCF7 (krūties vėžio) ląstelėse (51). Piperinas taip pat slopina krūties KVL atsinaujinimo procesą, veikdamas Wnt signalo perdavimą (51). Piperinas gali sustiprinti kurkumino veikimą, slopindamas jo pašalinimą per P-glikoproteino (ABCB1 arba MDR1) pompą (54–56) arba slopindamas NF-κB atpalaidavimą (57).
Nustatyta, kad beta karotenas gali slopinti neuroblastomos kamieninių ląstelių augimą (58). Neuroblastoma – dažniausia simpatinės nervų sistemos onkologinė liga (58). Pastebėta, kad skiriant beta karoteną, skatinama neuroblastomos ląstelių diferenciacija ir slopinamas KVL atsinaujinimo procesas (50), todėl sumažėja naviko atsinaujinimo ir matastazavimo tikimybė. Atliktų tyrimų duomenys parodė, kad beta karotenas gali sustiprinti citotoksinį cisplatinos poveikį kamieninėms neuroblastomos ląstelėms ir citotoksiškai veikia KVL. Todėl manoma, kad beta karotenas galėtų būti stiprus medicininis papildas gydant neuroblastomą cisplatina.
1 lentelėje pateiktos fitocheminės medžiagos, kurios, veikdamos per specifinius molekulinius mechanizmus, gali sukelti KVL žūtį navikuose.
1 lentelė. Fitocheminės medžiagos, kurios gali sukelti KVL žūtį

Apibendrinimas
Yra nustatytos fitocheminės medžiagos ir papildyti natūralūs ekstraktai, galintys slopinti KVL atsinaujinimo ir atsparumo vaistams mechanizmus. Tai yra pažanga gydant vėžį, nes šiuolaikiniai sintetiniai vaistai nuo vėžio dažnai būna toksiški sveikiems organams ir silpnina pacientų imunitetą. Minėti fitocheminiai komponentai ir ekstraktai yra mažai toksiški sveikiems audiniams ir, naudojami antivėžinei terapijai kartu su kitomis fitocheminėmis medžiagomis, gali turėti stiprų sinerginį poveikį. Tiesa, dar reikia rasti būdą, kaip iš pavienių medžiagų ar ekstraktų pagaminti aktyvius mišinius, kurie veiktų kelių navikų kancerogenezės molekulinius mechanizmus. Reikia palyginti natūralių ekstraktų iš daržovių ir sintetinių produktų antivėžinį veikimą, nes sintetiniai produktai gali būti mažiau efektyvūs dėl skirtingo stereoizomerų kiekio. Galiausiai būtina įgyti daugiau žinių apie signalinius kelius ir jų svarbą reguliuojant KVL atsinaujinimo ir išgyvenimo procesus. Nepaisant dabartinių žinių apie fitochemines medžiagas, reikalingi tolesni tyrimai, kad būtų galima įvertinti jų vaidmenį gydant vėžį.

Leidinys "Internistas" Nr. 4- 5  2018 m.

LITERATŪRA
1.    Hanahan D, Weinberg RA. The hallmarks of cancer. Cell 2000, 100, 57–70.
2.    Hanahan D, Weinberg RA. Hallmarks of cancer: The next generation. Cell 2011, 144, 646–674.
3.    Maccalli C, de Maria R. Cancer stem cells: Perspectives for therapeutic targeting. Cancer Immunol. Immunother. 2015, 64, 91–97.
4.    Molofsky AV, Pardal R, Morrison SJ. Diverse mechanisms regulate stem cell self-renewal. Curr. Opin. Cell Biol. 2004, 16, 700–707.
5.    Clarke MF, Dick JE, Dirks PB, et al. Cancer stem cells-Perspectives on current status and future directions: AACR workshop on cancer stem cells. Cancer Res. 2006, 66, 9339–9344.
6.    Boman BM, Wicha M, Fields JZ, Runquist OA. Symmetric division of cancer stem cells: A key mechanism in tumor growth that should be targeted in future therapeutic approaches. Clin. Pharmacol. Ther. 2007, 81, 893–898.
7.    Boman BM, Wicha MS. Cancer stem cells: A step toward the cure. J. Clin. Oncol. 2008, 26, 2795–2799.
8.    Ma I, Allan AL. The role of human aldehyde dehydrogenase in normal and cancer stem cells. Stem Cell Rev. 2011, 7, 292–306.
9.    Reya T, Morrison SJ, Clarke MF, Weissman IL. Stem cells, cancer, and cancer stem cells. Nature 2001, 414, 105–111.
10.    Riboli E, Norat T. Epidemiologic evidence of the protective effect of fruit and vegetables on cancer risk. Am. J. Clin. Nutr. 2003, 78, 559S–569S.
11.    D’Incalci M, Galmarini CM. A review of trabectedin (ET-743): A unique mechanism of action. Mol. Cancer Ther. 2010, 9, 2157–2163.
12.    Min SJ, Lim JY, Kim HR, et al. Sasa quelpaertensis leaf extract inhibits colon cancer by regulating cancer cell stemness in vitro and in vivo. Int. J. Mol. Sci. 2015, 16, 9976–9997.
13.    Al-Hajj M, Wicha MS, Benito-Hernandez A, et al. Prospective identification of tumorigenic breast cancer cells. Proc. Natl. Acad. Sci. USA 2003, 100, 3983–3988.
14.    Liu S, Dontu G, Wicha MS. Mammary stem cells, self-renewal pathways, and carcinogenesis. Breast Cancer Res. 2005, 7, 86–95.
15.    Brittan M, Wright N. Gastrointestinal stem cells. J. Pathol. 2002, 197, 492–509.
16.    Khan N, et al. Oral administration of naturally occurring chitosan-based nanoformulated green tea polyphenol EGCG effectively inhibits prostate cancer cell growth in a xenograft model. Carcinogenesis 2014, 35, 415–423.
17.    Papi A, et al. Vitexin-2-O-xyloside, raphasatin and (−)-epigallocatechin-3-gallate synergistically affect cell growth and apoptosis of colon cancer cells. Food Chem. 2013, 138, 1521–1530.
18.    Siddiqui IA, et al. Green tea polyphenol EGCG sensitizes human prostate carcinoma LNCaP cells to TRAIL-mediated apoptosis and synergistically inhibits biomarkers associated with angiogenesis and metastasis. Oncogene 2008, 27, 2055–2063.
19.    Hu F, et al. EGCG synergizes the therapeutic effect of cisplatin and oxaliplatin through autophagic pathway in human colorectal cancer cells. J. Pharmacol. Sci. 2015, 128, 27–34.
20.    Ferreira LC, et al. Effect of curcumin on pro-angiogenic factors in the xenograft model of breast cancer. Anticancer Agents Med. Chem. 2015, in press.
21.    Rao CV,Rivenson A, Simi B, Reddy BS. Chemoprevention of colon carcinogenesis by dietary curcumin, a naturally occurring plant phenolic compound. Cancer Res. 1995, 55, 259–266.
22.    Verma SP, Salamone E, Goldin B. Curcumin and genistein, plant natural products, show synergistic inhibitory effects on the growth of human breast cancer MCF-7 cells induced by estrogenic pesticides. Biochem. Biophys. Res. Commun. 1997, 233, 692–696.
23.    Khafif A, et al. Quantitation of chemopreventive synergism between (−)-epigallocatechin-3-gallate and curcumin in not normal, premalignant and malignant human oral epithelial cells. Carcinogenesis 1998, 19, 419–424.
24.    Sreepriya M, Bali G. Effects of administration of embelin and curcumin on lipid peroxidation, hepatic glutathione antioxidant defense and hematopoietic system during N-nitrosodiethylamine/ phenobarbital-induced hepatocarcinogenesis in Wistar rats. Mol. Cell. Biochem. 2006, 284, 49–55.
25.    Koo JY, et al. Curcumin inhibits the growth of AGS human gastric carcinoma cells in vitro and shows synergism with 5-fluorouracil. J. Med. Food 2004, 7, 117–121.
26.    Toden S, et al. Curcumin mediates chemosensitization to 5-fluorouracil through miRNA-induced suppression of epithelial-to-mesenchymal transition in chemoresistant colorectal cancer. Carcinogenesis 2015, 36, 355–367.
27.    Sen S, Sharma H, Singh N. Curcumin enhances vinorelbine mediated apoptosis in NSCLC cells by the mitochondrial pathway. Biochem. Biophys. Res. Commun. 2005, 331, 1245–1252.
28.    Kanai M. Therapeutic applications of curcumin for patients with pancreatic cancer. World J. Gastroenterol. 2014, 20, 9384–9391.
29.    Kunnumakkara AB, et al. Curcumin potentiates antitumor activity of gemcitabine in an orthotopic model of pancreatic cancer through suppression of proliferation, angiogenesis, and inhibition of nuclear factor κB-regulated gene products. Cancer Res. 2007, 67, 3853–3861.
30.    Lev-Ari S, et al. Curcumin induces apoptosis and inhibits growth of orthotopic human non-small cell lung cancer xenografts. J. Nutr. Biochem. 2014, 25, 843–850.
31.    Athar M, et al. Resveratrol: A review of preclinical studies for human cancer prevention. Toxicol. Appl. Pharmacol. 2007, 224, 274–283.
32.    Jeong JB, et al. TCF4 is a molecular target of resveratrol in the prevention of colorectal cancer. Int. J. Mol. Sci. 2015, 16, 10411–10425.
33.    Li ZG, et al. Suppression of N-nitrosomethylbenzylamine (NMBA)-induced esophageal tumorigenesis in F344 rats by resveratrol. Carcinogenesis 2002, 23, 1531–1536.
34.    Banerjee S, et al. Suppression of 7,12-dimethylbenz(a)anthraceneinduced mammary carcinogenesis in rats by resveratrol: Role of nuclear factor-κB, cyclooxygenase 2, and matrix metalloprotease 9. Cancer Res. 2002, 62, 4945–4954.
35.    Garvin S, Ollinger K, Dabrosin C. Resveratrol induces apoptosis and inhibits angiogenesis in human breast cancer xenografts in vivo. Cancer Lett. 2006, 231, 113–122.
36.    Gill C, et al. Resveratrol sensitizes androgen independent prostate cancer cells to death-receptor mediated apoptosis through multiple mechanisms. Prostate 2007, 67, 1641–1653.
37.    Narayanan BA, et al. Differential expression of genes induced by resveratrol in LNCaP cells: P53-mediated molecular targets. Int. J. Cancer 2003, 104, 204–212.
38.    Aziz MH, et al. Resveratrol-caused apoptosis of human prostate carcinoma LNCaP cells is mediated via modulation of phosphatidylinositol 3-kinase/Akt pathway and Bcl-2 family proteins. Mol. Cancer Ther. 2006, 5, 1335–1341.
39.    Giovannucci E. Tomatoes, tomato-based products, lycopene, and cancer: Review of the epidemiologic literature. J. Natl. Cancer Inst. 1999, 91, 317–331.
40.    Seren S, et al. Lycopene in cancer prevention and treatment. Am. J. Ther. 2008, 15, 66–81.
41.    Franceschi S, et al. Tomatoes and risk of digestive-tract cancers. Int. J. Cancer 1994, 59, 181–184.
42.    Giovannucci E, et al. A prospective study of tomato products, lycopene, and prostate cancer risk. J. Natl. Cancer Inst. 2002, 94, 391–398.
43.    García-Closas R, et al. The role of diet and nutrition in cervical carcinogenesis: A review of recent evidence. Int. J. Cancer 2005, 117, 629–637.
44.    Venkateswaran V, et al. Antioxidants block prostate cancer in lady transgenic mice. Cancer Res. 2004, 64, 5891–5896.
45.    Levy J, et al. Lycopene is a more potent inhibitor of human cancer cell proliferation than either alpha-carotene or betacarotene. Nutr. Cancer 1995, 24, 257–266.
46.    Ruhul Amin, A.R.M.; Kucuk, O.; Khuri, F.R.; Shin, D.M. Perspectives for cancer prevention with natural compounds. J. Clin. Oncol. 2009, 27, 2712–2725.
47.    Zanichelli, F.; Capasso, S.; Cipollaro, M.; Pagnotta, E.; Cartenì, M.; Casale, F.; Iori, R.; Galderisi, U. Dose-dependent effects of R-sulforaphane isothiocyanate on the biology of human mesenchymal stem cells, at dietary amounts, it promotes cell proliferation and reduces senescence and apoptosis, while at anti-cancer drug doses, it has a cytotoxic effect. Age 2012, 34, 281–293.
48.    Kallifatidis, G.; Rausch, V.; Baumann B.; Apel, A.; Beckermann, B.M.; Groth, A.; Mattern, J.; Li, Z.; Kolb, A.; Moldenhauer, G.; et al. Sulforaphane targets pancreatic tumour-initiating cells by NF-κB-induced antiapoptotic signalling. Gut 2009, 58, 949–963.
49.    Li, Y.; Zhang, T.; Korkaya, H.; Liu, S.; Lee, H.F.; Newman, B.; Yu, Y.; Clouthier, S.G.; Schwartz, S.J.; Wicha, M.S.; et al. Sulforaphane, a dietary component of broccoli/broccoli sprouts, inhibits breast cancer stem cells. Clin. Cancer Res. 2010, 16, 2580–2590.
50.    Zhang, Y.; Tang L. Discovery and development of sulforaphane as a cancer chemopreventive phytochemical. Acta Pharmacol. Sin. 2007, 28, 1343–1354.
51.    Kakarala, M.; Brenner, D.E.; Khorkaya, H.; Cheng, C.; Tazi, K.; Ginestier, C.; Liu, S.; Dontu, G.; Wicha, M.S. Targeting breast stem cells with the cancer preventive compounds curcumin and piperine. Breast Cancer Res. Treat. 2010, 122, 777–785.
52.    Bachmeier, B.; Nerlich, A.G.; Iancu, C.M.; Cilli, M.; Schleicher, E.; Vene, R.; Dell’Eva, R.; Jochum, M.; Albini, A.; Pfeffer, U. The chemopreventive polyphenol curcumin prevents hematogenous breast cancer metastases in immunodeficient mice. Cell. Physiol. Biochem. 2007, 19, 137–152.
53.    Lao, C.D.; Ruffin, M.T.; Normolle, D.; Heath, D.D.; Murray, S.I.; Bailey, J.M.; Boggs, M.E.; Crowell, J.; Rock, C.L.; Brenner, D.E. Dose escalation of a curcuminoid formulation. BMC Complement. Altern. Med. 2006, 17, 6–10.
54.    Chearwae, W.; Anuchapreeda, S.; Nandigama, K.; Ambudkar, S.V.; Limtrakul, P. Biochemical mechanism of modulation of human P-glycoprotein (ABCB1) by curcumin I, II, and III purified from Turmeric powder. Biochem. Pharmacol. 2004, 68, 2043–2052.
55.    Limtrakul, P.; Chearwae, W.; Shukla, S.; Phisalphong, C.; Ambudkar, S.V. Modulation of function of three ABC drug transporters, P-glycoprotein (ABCB1), mitoxantrone resistance protein (ABCG2) and multidrug resistance protein 1 (ABCC1) by tetrahydrocurcumin, a major metabolite of curcumin. Mol. Cell. Biochem. 2007, 296, 85–95.
56.    Anand, P.; Kunnumakkara, A.B.; Newman R.A.; Aggarwal, B.B. Bioavailability of curcumin: Problems and promises. Mol. Pharm. 2007, 4, 807–818.
57.    Singh, S.; Khar A. Biological effects of curcumin and its role in cancer chemoprevention and therapy. Anticancer Agents Med. Chem. 2006, 6, 259–270.
58.    Lee, H.A.; Park, S.; Kim, Y. Effect of β-carotene on cancer cell stemness and differentiation in SK-N-BE(2)C neuroblastoma cells. Oncol. Rep. 2013, 30, 1869–1877.
59.    Kim, J.; Zhang, X.; Rieger-Christ, K.M.; Summerhayes, I.C.; Wazer, D.E.; Paulson, K.E.; Yee, A.S. Suppression of Wnt signaling by the green tea compound (−)-epigallocatechin 3-gallate (EGCG) in invasive breast cancer cells. Requirement of the transcriptional repressor HBP1. J. Biol. Chem. 2006, 281, 10865–10875.
60.    Srivastava, R.K.; Tang, S.N.; Zhu,W.; Meeker, D.; Shankar, S. Sulforaphane synergizes with quercetin to inhibit self-renewal capacity of pancreatic cancer stem cells. Front. Biosci. 2011, 3, 515–528.
61.    Zhou, W.; Kallifatidis, G.; Baumann, B.; Rausch, V.; Mattern, J.; Gladkich, J.; Giese, N.; Moldenhauer, G.; Wirth, T.; Buchler, M.W.; et al. Dietary polyphenol quercetin targets pancreatic cancer stem cells. Int. J. Oncol. 2010, 37, 551–561.
62.    Shankar, S.; Nall, D.; Tang, S.N.; Meeker, D.; Passarini, J.; Sharma, J.; Srivastava, R.K. Resveratrol inhibits pancreatic cancer stem cell characteristics in human and KrasG12D transgenic mice by inhibiting pluripotency maintaining factors and epithelial–mesenchymal transition. PLoS ONE 2011, 6, e16530.
63.    Dandawate, P.; Padhye, S.; Ahmad, A.; Sarkar, F.H. Novel strategies targeting cancer stem cells through phytochemicals and their analogs. Drug Deliv. Transl. Res. 2013, 3, 165–182.
64.    Nautiyal, J.; Banerjee, S.; Kanwar, S.S.; Yu, Y.; Patel, B.B.; Sarkar, F.H.; Majumdar, A.P. Curcumin enhances dasatinib-induced inhibition of growth and transformation of colon cancer cells. Int. J. Cancer 2011, 128, 951–961.
65.    Jaiswal, A.S.; Marlow, B.P.; Gupta, N.; Narayan, S. β-catenin-mediated transactivation and cell–cell adhesion pathways are important in curcumin (diferuylmethane)-induced growth arrest and apoptosis in colon cancer cells. Oncogene 2002, 21, 8414–8427.
66.    Teiten, M.H.; Gaascht, F.; Cronauer, M.; Henry, E.; Dicato, M.; Diederich, M. Anti-proliferative potential of curcumin in androgen-dependent prostate cancer cells occurs through modulation of the Wingless signaling pathway. Int. J. Oncol. 2011, 38, 603–611.
67.    Scarpa, E.S.; Ninfali P. Phytochemicals as Innovative Therapeutic Tools against Cancer Stem Cells. Int. J. Mol. Sci. 2015, 16, 15727-15742.