Meniu

Diferencinė galvos skausmo diagnostika

2021-02-25

Diferencinė galvos skausmo diagnostika

Gyd. Justas Simonavičius

Parengta pagal Hainer BL, Matheson EM. Approach to acute headache in adults. Am Fam Physician. 2013 May 15;87(10):682-7.

 

Įvadas
Galvos skausmas vargina daugybę žmonių. Svarbiausias šeimos gydytojui, vertinančiam galvos skausmu besiskundžiančio paciento būklę, keliamas uždavinys yra nustatyti, ar galvos skausmas yra gerybinis, o galbūt jį sukelia sveikatai ir gyvybei pavojinga neurologinė ar sisteminė liga. Klinikinėje praktikoje dažniausia galvos skausmo forma yra įtampos galvos skausmas, varginantis net 40 proc. pasaulio gyventojų. Migrena serga apie 10 proc. žmonių, o klasterinį galvos skausmą patiria 1 proc. populiacijos (1, 2). Dažniausiai diagnozė nustatoma įvertinus paciento anamnezės duomenis (3).
Tarptautinė galvos skausmo draugija dar 2004 metais paskelbė galvos skausmo klasifikaciją ir diagnostikos kriterijus (4). Ši klasifikacija pasitelkiama atliekant epidemiologinius ir klinikinius tyrimus. Klinikinėje praktikoje naudinga yra galvos skausmo klasifikacija, suskirstanti galvos skausmą į pirminį (įtampos, klasterinis, migreninis galvos skausmas) ir antrinį (sukelia infekcinės, kraujagyslių ar kitos ligos). Ši klasifikacija gydytojui praktikui gana patogiai leidžia suskirstyti pacientus į tuos, kurių galvos skausmas, nors ir sukeliantis trumpalaikį sveikatos sutrikimą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą, nepasižymi sveikatai ar gyvybei grėsmingais padariniai, nuo tų, kuriems galvos skausmą sukelia sisteminė ar neurologinė liga, reikalaujanti kitos ištyrimo ir gydymo strategijos (1 lentelė).

Pirminis galvos skausmas
Jei galvos skausmu besiskundžiančiam pacientui nenustatomi antriniam galvos skausmui būdingi simptomai ar požymiai, rizika, kad jam galvos skausmą sukelia grėsminga liga, yra menka. Vis dėlto šio paciento patiriamas galvos skausmas turėtų pasižymėti pirminiam galvos skausmui būdingomis ypatybėmis (1–5 lentelės) (4, 5). Mažos rizikos galvos skausmo kriterijai pateikiami 6 lentelėje (6). Esant mažai grėsmingos ligos sukeliamo galvos skausmo tikimybei, papildomi vaizdinimo instrumentiniai tyrimai nėra reikalingi (7).
1 lentelė. Tarptautinė galvos skausmo klasifikacija

Pirminis galvos skausmas

Migrena
Įtampos tipo galvos skausmas
Klasterinis galvos skausmas
Kiti (pvz., šalčio sukeltas galvos skausmas)
Antrinis galvos skausmas
•    Galvos skausmas, susijęs su galvos ar kaklo srities trauma, galvos ar kaklo kraujagyslių patologija, nekraujagysline galvos smegenų patologija, vaistų ar kitų medžiagų vartojimu ar nutraukimu, infekcijomis, homeostazės sutrikimais, psichikos sutrikimais

•    Galvos ar veido srities skausmas, kurį sukelia galvos, kaklo, akių, ausų, nosies, sinusų, dantų, burnos ar kitų veido ir (ar) kaukolės struktūrų patologija

 

Įtampos tipo galvos skausmas
Įtampos tipo galvos skausmas klinikinėje praktikoje yra dažniausias galvos skausmas, varginantis daugiau nei 40 proc. žmonių visame pasaulyje (1). Šiam skausmui būdingas lengvas ar vidutinio intensyvumo spaudimas abipus, kurio nelydi kiti simptomai (4). Įtampos tipo galvos skausmas šiek tiek dažniau vargina moteris nei vyrus (8). Manoma, kad šis skausmas kyla iš perikranialinių miofascinių audinių skausmo receptorių (9, 10). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad lėtinį įtampos tipo galvos skausmą patiriančių asmenų perikranijinio miofascinio audinio jautrumas spaudimui, elektriniams ar šilumos dirgikliams yra padidėjęs. Be to, pastebėta, kad veikiant net ir įprastam, nepavojingam stimului šie asmenys gali jausti skausmą (10–12). Jei pacientui, kuris skundžiasi įtampos tipo galvos skausmui būdingais simptomais, atlikus neurologinius klinikinius tyrimus patologinių požymių nenustatoma, tolesnis laboratorinis ar instrumentinis ištyrimas nėra tikslingas (13). Įtampos tipo galvos skausmo diagnostikos kriterijai pateikti 2 lentelėje (5).
2 lentelė. Epizodinio įtampos tipo galvos skausmo diagnostikos kriterijai

Retai pasikartojantis įtampos tipo galvos skausmas
Rečiau kaip 12 kartų per metus ir rečiau kaip 1 kartą per mėnesį pasikartojantis galvos skausmas (iš viso bent 10 epizodų), kuriam būdinga:
•    galvos skausmas trunka nuo 30 min. iki 7 dienų
•    pasižymi bent 2 iš šių požymių: abipusis, spaudžiančio ar veržiančio pobūdžio (nepulsuojantis), lengvo ar vidutinio intensyvumo, nestiprėjantis nuo ligoniui įprastos fizinės veiklos, pavyzdžiui, lipimo laiptais ar ėjimo lygiu keliu
•    nepasireiškia pykinimas ar vėmimas, tačiau nustatoma fotofobija arba fonofobija
•    skausmo nesukelia kita liga ar būklė
Dažnai pasikartojantis galvos skausmas
Bent 3 mėnesius daugiau nei 1 dieną bent mažiau nei 15 dienų per mėnesį pasikartojantis galvos skausmas (bent 10 epizodų), kuriam būdingi tie patys požymiai kaip ir retai pasikartojančiam įtampos tipo galvos skausmui (žr. aukščiau)

 

Migrena
Migreną nuo įtampos tipo galvos skausmo atskirti dažnai padeda tokie migreniniam galvos skausmui būdingi simptomai kaip pykinimas, fotofobija (padidėjęs jautrumas šviesos sukeliamam dirgikliui) ar fonofobija (padidėjęs jautrumas garso sukeliamam dirgikliui). Fizinė veikla dažnai padidina migreninio galvos skausmo intensyvumą. Migrenos diagnostikoje svarbų vaidmenį atlieka visų simptomų ir požymių sudėtinis vertinimas. Nustačius bent 4 iš šių požymių (pulsuojantis skausmas, skausmo trukmė nuo 4 iki 72 val., vienpusė lokalizacija, pykinimas ar vėmimas, didelis skausmo intensyvumas), migrenos diagnozė yra labai tikėtina (14, 15).
Kai kurie migrena sergantys pacientai patiria aurą. Aurai būdingi įvairūs regos, jutimų, kalbos sutrikimai, kurie vystosi palaipsniui ir išlieka ne ilgiau nei 60 min. bei praeina savaime. Migrenos su aura (3 lentelė) ir migrenos be auros (4 lentelė) kriterijai pateikiami atskirai.
3 lentelė. Migrenos su aura diagnostikos kriterijai

Bent 2 epizodai, kuriems būdingi šie požymiai
•    aura, pasireiškianti bent vienu iš šių simptomų, tačiau be motorinių sutrikimų: savaime visiškai praeinantys regos sutrikimai (žybsniai, taškeliai, linijos, švieselės, dėmės regos lauke ar regos praradimas), praeinantys jutimų sutrikimai (badymas, skruzdžių bėgiojimo pojūtis, dilgčiojimas ar jutimų sumažėjimas, kalbos sutrikimai)
•    bent 2 iš šių požymių: homoniminiai regos sutrikimai ir (arba) vienpusiai simptomai; bent 1 auros simptomas palaipsniui progresuoja per 5 ar daugiau minučių arba keletas aurai būdingų simptomų vienas po kito pasireiškia per 5 ar daugiau minučių; auros simptomai trunka bent 5 min., tačiau ne ilgiau nei 60 min.
•    migreninio tipo galvos skausmas (4 lentelė), kuris prasideda dar besitęsiant aurai arba iškarto nutrūkus aurai, bet ne vėliau nei per 60 min. nuo auros pasireiškimo

 


4 lentelė. Migrenos be auros diagnostikos kriterijai

Bent 5 epizodai, kuriems būdingi šie požymiai
•    galvos skausmo epizodai, trunkantys nuo 4 iki 72 val. (negydant ar tuomet, kai gydymas neefektyvus)
•    galvos skausmui būdingi bent 2 iš šių požymių: vienpusis, pulsuojantis, vidutinio arba didelio intensyvumo, sustiprėja nuo ligoniui įprastos fizinės veiklos (ėjimo arba lipimo laiptais) arba ją apriboja
•    su galvos skausmu pasireiškia bent 1 šių požymių: pykinimas ar vėmimas, fotofobija, fonofobija
•    Galvos skausmo nesukelia kita liga

 

Klasterinis galvos skausmas
Klasterinis galvos skausmas diagnozuojamas palyginti retai. Jam būdingi staiga prasidedantys labai didelio intensyvumo galvos skausmo epizodai, trunkantys 15–180 min., kuriuos lydi autonominės nervų sistemos funkcijos sutrikimams būdingi simptomai  (5 lentelė) (1, 4). Nors klasterinis galvos skausmas diagnozuojamas gerokai rečiau nei įtampos tipo galvos skausmas ar migrena, apskaičiuota, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) apie pusė milijono gyventojų bent kartą gyvenime patiria šį negalavimą (16). Šio galvos skausmo epizodai gali prasidėti įvairaus amžiaus pacientams, tačiau pastebėta, kad apie 70 proc. atvejų ši liga išsivysto dar iki 30 metų (17).
Pacientai klasterinį galvos skausmą dažniausiai apibūdina kaip aštrų, tačiau jam gali būti būdingas pulsuojantis ar spaudžiantis pobūdis. Nors klasterinis galvos skausmas gali pasireikšti abipusis, jam būdingesnė vienpusė lokalizacija. Dažniausiai skausmas lokalizuojasi už akiduobės, rečiau smilkinio, viršutinio ar apatinio žandikaulio, dantų, smakro ar kaklo srityse. Paprastai vienoje kūno pusėje prasideda skausmas, o kitoje pasireiškia autonominės nervų sistemos sutrikimui būdingi simptomai (pvz., akių vokų patinimas, nosies gleivinės paburkimas, ašarojimas, kaktos odos prakaitavimas). Tokie epizodai per dieną pasikartoja kelis kartus (iki 8 epizodų) ir trunka 15–180 min. (4). Dažniausia klasterinio galvos skausmo forma – epizodinis klasterinis galvos skausmas. Jis vargina apie 80–90 proc. visų sergančių pacientų. Sergant šia ligos forma, kas dieną epizodai kartojasi kelias savaites, po to skausmo priepuoliai liaujasi, prasideda pagerėjimo etapas (4). Klasterinio galvos skausmo epizodai vidutiniškai kartojasi nuo 3 iki 12 savaičių, o pagerėjimo etapas trunka apie 12 mėnesių, po kurio galvos skausmo priepuoliai vėl pasikartoja. Jei asmuo serga lėtine ligos forma (10–20 proc. visų sergančiųjų), skausmo priepuoliai kartojasi nuolat, reikšmingo pagerėjimo etapų tiesiog nebūna (4).
Klasterinis galvos skausmas neretai diagnozuojamas per vėlai. Nustatyta, kad tik 25 proc. klasteriniu galvos skausmu sergančių pacientų teisinga diagnozė buvo nustatyta per pirmuosius metus nuo simptomų pasireiškimo (16). Maža to, net 40 proc. visų sergančių pacientų teisinga diagnozė nenustatoma per pirmuosius 5 metus (16). Vietoj klasterinio galvos skausmo dažniausiai klaidingai diagnozuojama migrena (34 proc.), sinusitas (21 proc.), alerginės ligos (6 proc.) (15). Yra duomenų, kad ligai reikšmės gali turėti ir šeiminė anamnezė. Sergantys klasteriniu galvos skausmu pacientai dažnai serga ir kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, depresija (24 proc.), miego apnėja (14 proc.), neramių kojų sindromu (11 proc.), astma (9 proc.) (15). Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys atkreipiamas į depresijos svarbą gydant klasterinį galvos skausmą, nes dauguma šia liga sergančių asmenų teigia bent kartais mąstantys apie savižudybę; apie 2 proc. klasteriniu galvos skausmu sergančių asmenų bent kartą yra bandę nusižudyti (16, 18, 19).
5 lentelė. Klasterinio tipo galvos skausmo diagnostikos kriterijai

Bent 5 epizodai, kuriems būdingi šie požymiai
•    didelio arba ypač didelio intensyvumo vienpusis skausmas už akiduobės, virš akies obuolio ar smilkinio projekcijoje, kuris negydomas trunka nuo 15 iki 180 min.
•    su galvos skausmu pasireiškia bent 1 autonominės nervų sistemos funkcijos sutrikimams būdingų simptomų kitoje nei skaudama pusėje: junginių paraudimas ar ašarojimas, nosies gleivinės paburkimas ar sekrecija, akies voko patinimas, kaktos ir veido prakaitavimas, ptosis, miosis, neramumas ar sujaudinimas
•    galvos skausmo epizodai kartojasi, pasikartojimų dažnis įvairus: nuo vieno epizodo kas antrą dieną iki 8 epizodų per dieną
•    galvos skausmo nesukelia kita liga
Epizodinis klasterinis galvos skausmas
•    būdingi visi išvardyti klasterinio skausmo požymiai
•    bent 2 klasterinio galvos skausmo periodai, trukę nuo 7 iki 365 dienų, tarp kurių buvo bent 1 mėnesio periodas, kurio metu skausmo epizodai nesikartojo

Lėtinis klasterinis galvos skausmas
•    būdingi visi aukščiau išvardyti klasterinio skausmo požymiai
•    klasterinio galvos skausmo epizodai pasikartoja ilgiau nei metus be pagerėjimų, trunkančių ilgiau nei 1 mėnesį

 

Grėsmingas galvos skausmas
Sveikatai ir gyvybei grėsmingą galvos skausmą atskirti nuo gerybinio (mažos rizikos) skausmo nėra lengva, todėl diferencinė diagnostika gydytojams praktikams kelia nemažai iššūkių. 7 lentelėje apibendrintos tam tikros klinikinės situacijos, kurios naudingos diferencijuojant galvos skausmo priežastis (5, 20–24). Grėsmingo galvos skausmo požymiai ir simptomai buvo nustatyti atlikus retrospektyvias klinikinių tyrimų analizes bei paremti ekspertų sutarimais. Vadinasi, šie požymiai nėra labai tikslūs nustatant grėsmingo galvos skausmo priežastį.
Jei pacientą vargina antriniam galvos skausmui būdingi simptomai, jį gydantis gydytojas turi kruopščiai įvertinti būklės grėsmę. Esant ūminei galvos traumai, dažniausiai pasitelkiama galvos smegenų kompiuterinė tomografija, nes ji yra lengvai prieinama, greitai atliekama ir tiksli. Vis dėlto galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos jautrumas nustatant kraujavimą po kietuoju smegenų dangalu ir nedidelės apimties galvos smegenų pažeidimus yra didesnis (20).
6 lentelė. Mažos rizikos galvos skausmo kriterijai

•    Pacientas yra jaunesnis nei 30 metų
•    Pirminiam galvos skausmui būdingi požymiai (1–5 lentelės)
•    Praeityje jau yra buvę panašaus pobūdžio galvos skausmo epizodų
•    Nenustatomi patologiniai neurologiniai pokyčiai
•    Anksčiau varginusio skausmo pobūdis nepasikeitė
•    Pacientas neserga lėtinėmis ligomis, didinančiomis riziką, pavyzdžiui, žmogaus imunodeficito viruso infekcija
•    Neaptinkama įtarimą keliančių anamnezės ar klinikinio ištyrimo detalių (7 lentelė)

 

7 lentelė. Ūminiu galvos skausmu besiskundžiančio paciento ištyrimas: grėsmingoms būklėms būdingi požymiai ir simptomai

Simptomas ar požymis Galima diagnozė Tolesnis ištyrimas
Pirmą kartą pasireiškęs ar pirmą kartą toks intensyvus galvos skausmas Centrinės nervų sistemos infekcija, kraujavimas į galvos smegenis Vaizdinimo tyrimai
Židininiai neurologiniai simptomai (nebūdingi tipinei aurai) Arterioveninė malformacija, kolageno defektų nulemtas galvos kraujagyslių pažeidimas, tūriniai procesai galvos smegenyse Kraujo ir vaizdinimo tyrimai
Kosėjant, užsiimant fizine veikla ar atliekant lytinį aktą stiprėjantis galvos skausmas Tūriniai procesai, subarachnoidinis kraujavimas Stuburo kanalo punkcija, vaizdinimo tyrimai
Galvos skausmas, kurį lydi asmenybės pokyčiai, psichikos ar sąmonės sutrikimai Centrinės nervų sistemos infekcija, kraujavimas į galvos smegenis, tūriniai procesai Kraujo tyrimai, stuburo kanalo punkcija, vaizdinimo tyrimai
Kaklo rigidiškumas ar meningizmas Meningitas Stuburo kanalo punkcija
Naujai išsivystęs didelio intensyvumo galvos skausmas nėštumo metu ar po gimdymo Venos / sinuso trombozė, miego arterijos disekacija, kankorėžinės liaukos nepakankamumas Vaizdinimo tyrimai
Amžius >50 metų Tūriniai procesai, temporalinis arteritas Uždegiminiai rodikliai, vaizdinimo tyrimai
Akių dugno edema Encefalitas, tūriniai procesai, meningitas Stuburo kanalo punkcija, vaizdinimo tyrimai
Fizinės veiklos metu staiga atsiradęs ir greitai progresuojantis galvos skausmas Miego arterijos disekacija, kraujavimas į galvos smegenis Vaizdinimo tyrimai
Staiga prasidėjęs ir maksimalų intensyvumą pasiekęs per kelias sekundes ar minutes galvos skausmas Kraujavimas į galvos smegenis, arterioveninė malformacija, tūriniai procesai, subarachnoidinis kraujavimas Stuburo kanalo punkcija, vaizdinimo tyrimai
Galvos skausmą lydi sisteminės ligos požymiai (karščiavimas, bėrimai) Arteritas, kolageno defektų nulemta kraujagyslių patologija, encefalitas, meningitas Kraujo tyrimai, stuburo kanalo punkcija, vaizdinimo tyrimai, odos biopsija

Jautrumas ties smilkinine arterija Polymyalgia rheumatica, temporalinis arteritas Uždegiminiai rodikliai, smilkininės arterijos biopsija
Intensyvėjantis galvos skausmas Medikamentų vartojimas ir perdozavimas, tūriniai procesai, kraujavimas po kietuoju smegenų dangalu Vaizdinimo tyrimai
Pasikeitusio pobūdžio galvos skausmas, kurį patiria pacientas, sergantis:
vėžiu
ŽIV infekcija
Laimo liga
Metastazės
Infekcija, navikas
Meningoencefalitas

Stuburo kanalo punkcija, vaizdinimo tyrimai visais atvejais

 

Ligos anamnezė ir paciento apžiūra
Į staiga prasidėjusį ir intensyvumą per kelias minutes pasiekusį galvos skausmą reikia vertinti gana rimtai. Svarbų vaidmenį šioje klinikinėje situacijoje atlieka greitas paciento ištyrimas. Toks skausmas būdingas subarachnoidiniam kraujavimui, hipertenzinei krizei, slankstelinės arterijos disekacijai, ūminei uždaro kampo glaukomai ir kt.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, pavyzdžiui, kokaino ar metamfetamino, gali padidinti kraujavimo į galvos smegenis ir insulto riziką. Kraujavimo į galvos smegenis riziką didina ir kai kurie nereceptiniai ar receptiniai vaistiniai preparatai, tokie kaip aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antikoaguliantai ir gliukokortikosteroidai.
Jei galvos skausmas pasireiškia žmogaus imunodeficito viruso infekcija ar kitos kilmės imuninės sistemos nepakankamumu sergančiam pacientui, skausmo priežastimi gali tapti galvos smegenų abscesas, meningitas ar navikinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga (21, 26). Į CNS infekcinis procesas gali išplisti iš plaučių, veido duobių ar akių.
Labai atidžiai vertinti reikėtų pacientus, teigiančius, kad jų jaučiamas galvos skausmas yra didžiausias, kokį jie kada nors yra jautę. Ypač jei toks pacientas yra vyresnis nei 50 metų arba skausmą sustiprina fizinė veikla (ir lytiniai santykiai). Šie požymiai leidžia įtarti, kad pacientui pasireiškė ūminis kraujavimas į galvos smegenis arba miego arterijos disekacija (26). Skubiai reikėtų vertinti pacientų, kuriems su galvos skausmu pasireiškė ir neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, sąmonės sutrikimas, traukuliai, regos sutrikimai, būklę. Grėsmingoms galvos skausmo priežastims būdingi simptomai pateikti 7 lentelėje (5, 20–24).
CNS pažeidimo tikimybę labai padidina objektyvūs neurologiniai simptomai (6, 14, 27). Migreną gali lydėti židininiai neurologiniai simptomai, tačiau simptomams pasireiškus pirmą kartą gyvenime, juos reikėtų vertinti kaip potencialiai grėsmingos ligos sukeltus simptomus. Remiantis migrenos su aura apibrėžimu, aura trunka ne ilgiau nei 60 min. Taigi visais atvejais, kai į aurą panašūs simptomai užtrunka ilgiau nei 60 min., reikalingas skubus paciento ištyrimas.
Atliekant klinikinius tyrimus, galima nustatyti tiek labai stiprius simptomus bei požymius, pavyzdžiui, meningizmą ar regos praradimą viena akimi, tiek subtilius pakitimus, tokius kaip periferinių refleksų sumažėjimas. Sąmonės sutrikimas ir psichomotorinis sujaudinimas būdingi grėsmingoms CNS ligoms.
Jei drauge su galvos skausmu pasireiškia karščiavimas, akių dugno edema ar sunki hipertenzija (sistolinis arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra didesnis nei 180 mm Hg ar diastolinis AKS didesnis nei 120 mm Hg), reikia paneigti CNS infekciją ir kitas būkles, kuriomis sergant didėja spaudimas kaukolės ertmėje. Pasireiškus hipertenzijai, svarbu įvertinti, ar galima saugiai sumažinti AKS, siekiant išvengti hipertenzijos sukelto kraujavimo į galvos smegenis. Mėlynės ir sumušimai galvos srityje padidina kraujavimo į galvos smegenis tikimybę (7 lentelė) (5, 20–24).

Instrumentinė ir laboratorinė diagnostika
Vaizdinimo tyrimai
CNS ištyrimas vaizdinimo priemonėmis turi būti atliekamas visiems pacientams, kuriems nustatomi grėsmingo galvos skausmo požymiai bei simptomai, nes šių pacientų rizika sirgti organine galvos smegenų liga yra didelė. Nors šiandien vis dar diskutuojama, kaip turėtų būti tiriamas ūminiu galvos skausmu besiskundžiantis pacientas, Amerikos radiologų kolegija paskelbė keletą praktinių rekomendacijų (8 lentelė) (28).
8 lentelė. Galvos skausmu besiskundžiančio paciento ištyrimas vaizdinimo tyrimo metodais (Amerikos radiologų kolegijos rekomendacijos)

Klinikiniai požymiai Rekomenduojamas tyrimas
Galvos skausmas pasireiškė pacientui, kurio imuninė sistema sutrikusi Galvos MRT su ir be kontrasto
Galvos skausmu skundžiasi vyresnis nei 60 metų žmogus ir įtariamas temporalinis arteritas Galvos MRT su ir be kontrasto
Galvos skausmas, kai įtariamas meningitas Galvos KT ar MRT be kontrasto
Intensyvus galvos skausmas nėštumo metu Galvos KT ar MRT be kontrasto
Didelio intensyvumo, vienpusis galvos skausmas, kai įtariama miego arterijos ar kita arterijos disekacija

Galvos MRTA su ir be kontrasto, galvos ir kaklo MRA arba galvos ir kaklo KTA
Labai didelio intensyvumo arba neįprastai staiga prasidėjęs galvos skausmas; didžiausias kada nors paciento jaustas galvos skausmas Galvos KT be kontrasto; galvos KTA su kontrastu, galvos MRA su arba be kontrasto arba galvos MRTA be kontrasto

KT – kompiuterinė tomografija, KTA – kompiuterinės tomografijos angiografija, MRT – magnetinio rezonanso tomografija, MRTA – magnetinio rezonanso tomografijos angiografija.

 

Stuburo kanalo punkcija
Stuburo kanalo punkcija ir smegenų skysčio laboratorinis ištyrimas tam tikrais atvejais gali atsakyti į nemažai klausimų, ypač diagnozuojant CNS infekcijas. Be to, eritrocitų nustatymas  smegenų skystyje leidžia įtarti kraujavimą, o morfologiškai pakitusios ląstelės būdingos
onkologinei ligai. Suaugusiems asmenims įtarus subarachnoidinį kraujavimą, svarbu atlikti stuburo kanalo punkciją (smegenų skystyje ieškoma kraujo). Prieš atliekant stuburo kanalo punkciją, svarbu atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją. Šios rekomendacijos derėtų laikytis net tuomet, kai neurologinio ištyrimo metu nenustatoma jokių patologinių požymių (29).

 Leidinys "Internistas" Nr. 1  2018 m.

 

 

Rašyti komentarą

Captcha