Didėja moterų, nelaikančių šlapimo, gretos

2016-07-10 | Ligos.lt

Įvadas

Moterų šlapimo nelaikymas – aktuali sociali­nė, ekonominė, psichologinė ir medicininė proble­ma. Literatūros duomenimis, 2 iš 3 moterų vargina šlapinimosi sutrikimai: Prancūzijoje – apie 3 mln., Belgijoje – 470 tūkst. moterų. Lietuvoje taip pat tir­tas šlapimo nelaikymo paplitimas. Per metus į Lie­tuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų kon­sultaciją kreipiasi maždaug 15 tūkst. moterų, iš jų apie 15 proc. skundžiasi šlapimo nelaikymu. Kau­ne šlapimo nelaikymas tarp 50–70 metų moterų sie­kia 42 proc.

Šlapimo nelaikymas moterims sukelia daug pro­blemų – sumažina jų fizinį aktyvumą ir darbingumą, pakeičia elgseną, sutrikdo lytinius santykius, izo­liuoja nuo visuomenės. Kad mažėtų moterų šlapi­mo nelaikymo problema, tikslinga nuodugniai tirti šlaplės ir šlapimo pūslės funkcijas, rūpintis gimdy­mo traumų profilaktika, gerinti medikamentinį gy­dymą ir plėtoti kineziterapiją, užtikrinti tinkamas higienos priemones.

Šlapimo šalinimo sistema

Šlapimo šalinimo sistemą sudaro inkstai, šla­pimtakiai, šlapimo pūslė, sfinkteriai ir šlaplė. Dar­niai funkcionuojant sistemai, gaminamas, kaupia­mas ir šalinamas šlapimas. Šlapimo šalinimo sis­tema, sąveikaudama su kitomis organizmo siste­momis, iš organizmo pašalina medžiagų apykaitos produktus, taip palaikoma vandens ir elektrolitų pu­siausvyra žmogaus organizme. Per parą pasišalina apie pusantro litro šlapimo. Šlapimo šalinimo sis­tema iš kraujo pašalina šlapalą. Jis susidaro skylant produktuose esantiems baltymams ir per kraujota­ką transportuojamas iki inkstų. Per inkstų nefronus šlapalas šalinamas iš kraujotakos ir su vandeniu bei kitais skilimo produktais sudaro šlapimą.

Ligos.lt

Pagamin­tas šlapimas per šlapimtakius, susitraukinėjant ir at­sipalaiduojant šlapimtakio sienelės raumenims, pa­siekia šlapimo pūslę. Kas 10–15 sek. nedidelis kie­kis šlapimo iš šlapimtakių patenka į šlapimo pūs­lę. Joje šlapimas kaupiasi tol, kol žmogui atsiranda noras šlapintis. Esant sveikai šlapimo pūslei, apie 2 stiklinės šlapimo pūslėje gali išsilaikyti 2–5 val., t. y. žmogus gali kontroliuoti šlapimo šalinimo pro­cesą ir pasišlapinti vėliau. Šlapimo pūslės sfinkteriai kontroliuoja šlapimo šalinimo procesą ir nutekėjimą. Esant pilnai šlapimo pūslei, nervai siunčia signalą į galvos smegenis, kad pūslė yra pilna. Atsiranda no­ras šlapintis, galvos smegenys siunčia signalą į šla­pimo pūslės raumenis, jie pradeda susitraukinėti ir šlapimas pašalinamas. Tuo pat metu galvos smege­nys siunčia signalą į sfinkterius, ir jie atsipalaiduo­ja. Po sfinkterių atsipalaidavimo šlapimas patenka iš šlapimo pūslės į šlaplę ir pasišalina iš organizmo.

Priežastys, sukeliančios moterų šlapimo nelaikymą

Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šlapimo nelaikymui, yra vyresnis amžius, nėštumai ir gim­dymai, menopauzė, nutukimas, šlapimo takų ligos, pažinimo sutrikimai, gimdos pašalinimo operacijos, darbo pobūdis (1 lentelė). Pastebėta, kad moterys, kurioms nustatoma vezikocelė ar išslinkusi gimda, kartais gerai sulaiko šlapimą, o šlapimo nelaiky­mas dažnesnis toms, kurių lytinių organų padėtis normali. Dažniausiai pasitaiko šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu dėl intraabdominalinio spaudi­mo padidėjimo ir su juo susijusio padidėjusio cer­vikouretrinio bloko paslankumo bei šlaplės funkci­jos nepakankamumo.

Šlapimo nelaikymo diagnostika

Pagrindinės šlapimo nelaikymo priežastys – įvairūs uždegimai, infekcijos, bakterijos, lytiniu ke­liu plintančios ligos. Moterys dėl savo anatomijos 10 kartų dažniau nei vyrai serga šlapimo pūslės už­degimu. Jeigu jis pasitaiko kartą per metus, didelio pavojaus nėra, bet jeigu dažniau – esti didesnė ri­zika, jog moteriai ilgainiui gali išsivystyti ir šlapi­mo nelaikymas.

Diagnozė nustatoma surinkus išsamią anam­nezę, atlikus bendruosius ir specialiuosius tyrimus  (2 lentelė). Renkant anamnezę, būtina išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis moteris ne­sulaiko šlapimo (pvz., stovint, sėdint, fizinio krūvio metu, pan.), ar šlapinimasis yra skausmingas, koks ištekančio šlapimo kiekis, kokius vaistus vartoja, ko­kios galimybės pasiekti, pasinaudoti tualetu. Be abe­jo, svarbi gimdymų anamnezė, lytinis gyvenimas, mėnesinių ciklas, žarnyno būklė, buvusios dubens operacijos, įgimti urogenitalinės sistemos defektai, neurologiniai ir kiti, galintys daryti įtaką šlapimo ne­laikymui, sutrikimai. Reikia išsiaiškinti, ar anksčiau būta šlapimo nelaikymo epizodų, kaip buvo gydyta, įklotų, tamponų, spiralių, žiedų naudojimas. Nepa­mirškime įvertinti ir kūno masės indeksą.

Ligos.lt

Atliekami bendrieji tyrimai (bendrasis ir bio­cheminis kraujo, šlapimo tyrimai, kraujo grupė ir Rh faktorius, koagulograma, šlapimo pasėlis, tepi­nėlis bei pasėlis iš makšties, EKG, krūtinės ląstos rentgenoskopija).

Atliekamas išorinis ir vidinis ginekologinis išty­rimas (genitalijų iškritimo, uždegimų, gleivinės at­rofijos, šlaplės polipų, ektopijų, divertikulų, urete­ro ar vezikovaginalinių fistulių nustatymas). Neu­rologiškai įvertinamas sfinkterio tonusas, valingas sfinkterio susitraukimas, sveikos tarpvietės jautru­mas. Atliekamas dubens dugno raumenų stiprumo įvertinimas. Dubens raumenų stiprumas gali būti vertinamas specialiais metodais.

Jei reikia, atliekami ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti šlapimo nelaikymo tipą, stadiją ir parinkti tinkamiausią gydymą. Šlapimo nelaikymo priežastį padeda nustatyti inkstų, šlapimo pūslės ir genitalijų echoskopija, uretrocistoskopija, specifinis Bonney mėginys, šlapimo netekimo testas, kolpocistogramos, urodinaminiai tyrimai (cistometrija, uroflometrija). Pacientė nukreipiama konsultuotis su specialis­tais (ginekologu, neurologu, chirurgu, kt.).

Gydymas

Šiuo metu taikomos 3 pagrindinės šlapimo ne­laikymo gydymo taktikos.

Nemedikamentinė taktika

Svarbu edukacija, patarimai keičiant mitybos įpročius (patarti negerti daugiau kaip 1,5 litro skys­čių per parą, vengti kavos, arbatos, svarbu, kad ne­užkietėtų viduriai, mažinti antsvorį). Reikėtų reko­menduoti specialius Kėgelio pratimus tarpvietės raumenims stiprinti, kuriuos pacientė gali atlikti namuose. Išsiaiškinti, ar lengvai prieinamas tuale­tas, kai to reikia. Pasiūlyti pacientėms nešioti len­gvai ir greitai nusiimamas kelnaites. Mankštinantis,treniruojantis verta naudoti specialiiai šlapimui su­gerti skirtus įklotus. Svarbi elgesio terapija, kurios esmė – šlapimo pūslės treniravimas. Pacientėms svarbu paaiškinti, kad, esant norui šlapintis, būtina laiku ištuštinti šlapimo pūslę (siūloma pildyti šla­pinimosi kalendorių).

Fizioterapinės procedūros (elektrinė, magneti­nė stimuliacija) padeda sustiprinti dubens diafragmą, šlaplės sfinkterio sistemą, stiprina raumenų tonu­są. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant kinezi­terapiją (tarpvietės pratimai, vaginaliniai konusai, darbas specialiais aparatais), tarpvietės ir dubens elektrostimuliaciją. Toks gydymas skirtinas, kai yra šlapimo nelaikymas pagimdžius, šlapimo ne­laikymas fizinio krūvio metu, hiperaktyvi šlapimo pūslė ir šlapimo pūslės ir nedidelio laipsnio geni­talijų prolapsas.

Psichoterapijos metodai padeda atnaujinti sme­genų žievės kontrolę esant neslopinamai šlapimo pūslei, taikomos atsipalaidavimo, autogeninės tre­niruotės, kai kas siūlo hipnozę. Gali būti taikoma akupunktūra.

Medikamentinė taktika

Anticholinerginiais vaistais dažniausiai gydo­mas dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Varto­jant šių vaistų, sumažėja šlapimo pūslės dirglu­mas, nevalingų šlapimo pūslės susitraukimų jėga, pagerėja šlapimo pūslės prisipildymas ir padidėja jos talpa. Naujas dirgliosios šlapimo pūslės gy­dymo būdas – botulino injekcijos. Esant šlapi­mo nelaikymui, gali būti skiriami anticholinergi­niai (tolterodinas), mišraus veikimo (flavoksatas, oksibutininas), kalcio antagonistai (diltiazemas, verapamilis), alfa adrenoreceptorių antagonistai (alfuzocinas, doksazocinas), beta adrenorecepto­rių agonistai (terbutalinas, salbutamolis), antide­presantai (amitriptilinas, imipraminas, dulokseti­nas), prostaglandinų sintezės inhibitoriai (indome­tacinas), vazopresorių analogai (desmopresinas), kiti vaistai (estrogenai, baklofenas, kapsaicinas).

Įtampos šlapimo nelaikymui gydyti vartojami alfa adrenoreceptorių agonistai, beta adrenorecepto­rių antagonistai, pakaitinė lytinių hormonų terapija. Šiuo metu medikamentai vartojami ir instiliaci­joms į šlapimo pūslę. Vaistai paprastai derinami su dubens dugno pratimais ir fizioterapija.

Chirurginė taktika

Chirurginis gydymas taikomas, jeigu iki tol iš­bandytos gydymo taktikos buvo neefektyvios.

Higienos priemonės

Šlapimo nelaikymo priežiūros struktūroje svar­bus vaidmuo tenka ir šlapimą sugeriančioms prie­monėms, padedančioms geriau kontroliuoti šlapimo nelaikymo keliamus higienos nepatogumus. Mote­rys, susiduriančios su šlapimo nelaikymu, nerimau­ja, kad jų problema gali tapti matoma ar net užuo­džiama aplinkiniams, todėl jos jaučia diskomfor­tą. Moterys gelbėjasi naudodamos apsaugą, tačiau dažnai ta apsauga tampa menstruacijoms skirti hi­gieniniai įklotai, nors yra specialių šlapimui suger­ti skirtų įklotų, pavyzdžiui, TENA Lady. Šlapimui sugerti skirti įklotai sukurti daug didesniam skysčio kiekiui sulaikyti negu menstruacijų įklotai. Be to, jie užtikrina greitą skysčio sugėrimą, paskirstymą ir nemalonaus kvapo kontrolę. Naudojant šlapimui sugerti skirtus įklotus, juos reikėtų keisti maždaug 3 kartus per parą. Jei keičiama dažniau, vertėtų pa­galvoti apie galimybę pasirinkti didesnio sugeria­mumo įklotus, paketus ar kelnaites.

Tinkamai naudojamos specialios šlapimą suge­riančios higienos priemonės palengvina tiek su šla­pimo nelaikymu susijusias higienos, tiek ir socia­lines problemas – išsaugoma savigarba, judėjimo laisvė ir aktyvumas. Net ir tokia iš pirmo žvilgs­nio atrodanti smulkmena gali turėti didelę įtaką ir labai palengvinti moters kasdienybę bei garantuo­ti gerą savijautą.

Apibendrinimas

Šlapimo nelaikymas yra dažna įvairaus amžiaus moterų problema, kuri neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Ir nors šlapimo nelaikymo problema daž­na, tačiau pacientės retai apie šią bėdą informuoja savo gydytojus, o pastarieji apie šią galimą proble­mą nepasiteirauja. Todėl įtarus šlapimo nelaikymą, būtina nustatyti laikinąsias jo priežastis ir vyraujan­tį tipą, pagal kurį parenkamas tinkamas gydymas ir išvengiama tolesnių komplikacijų.

Parengė Rūta Jasiukevičiūtė

Šaltinis: "Internistas" Nr.6, 2016m.