Didėja moterų, nelaikančių šlapimo, gretos
Įvadas
Moterų šlapimo nelaikymas – aktuali socialinė, ekonominė, psichologinė ir medicininė problema. Literatūros duomenimis, 2 iš 3 moterų vargina šlapinimosi sutrikimai: Prancūzijoje – apie 3 mln., Belgijoje – 470 tūkst. moterų. Lietuvoje taip pat tirtas šlapimo nelaikymo paplitimas. Per metus į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultaciją kreipiasi maždaug 15 tūkst. moterų, iš jų apie 15 proc. skundžiasi šlapimo nelaikymu. Kaune šlapimo nelaikymas tarp 50–70 metų moterų siekia 42 proc.
Šlapimo nelaikymas moterims sukelia daug problemų – sumažina jų fizinį aktyvumą ir darbingumą, pakeičia elgseną, sutrikdo lytinius santykius, izoliuoja nuo visuomenės. Kad mažėtų moterų šlapimo nelaikymo problema, tikslinga nuodugniai tirti šlaplės ir šlapimo pūslės funkcijas, rūpintis gimdymo traumų profilaktika, gerinti medikamentinį gydymą ir plėtoti kineziterapiją, užtikrinti tinkamas higienos priemones.
Šlapimo šalinimo sistema
Šlapimo šalinimo sistemą sudaro inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė, sfinkteriai ir šlaplė. Darniai funkcionuojant sistemai, gaminamas, kaupiamas ir šalinamas šlapimas. Šlapimo šalinimo sistema, sąveikaudama su kitomis organizmo sistemomis, iš organizmo pašalina medžiagų apykaitos produktus, taip palaikoma vandens ir elektrolitų pusiausvyra žmogaus organizme. Per parą pasišalina apie pusantro litro šlapimo. Šlapimo šalinimo sistema iš kraujo pašalina šlapalą. Jis susidaro skylant produktuose esantiems baltymams ir per kraujotaką transportuojamas iki inkstų. Per inkstų nefronus šlapalas šalinamas iš kraujotakos ir su vandeniu bei kitais skilimo produktais sudaro šlapimą.
Pagamintas šlapimas per šlapimtakius, susitraukinėjant ir atsipalaiduojant šlapimtakio sienelės raumenims, pasiekia šlapimo pūslę. Kas 10–15 sek. nedidelis kiekis šlapimo iš šlapimtakių patenka į šlapimo pūslę. Joje šlapimas kaupiasi tol, kol žmogui atsiranda noras šlapintis. Esant sveikai šlapimo pūslei, apie 2 stiklinės šlapimo pūslėje gali išsilaikyti 2–5 val., t. y. žmogus gali kontroliuoti šlapimo šalinimo procesą ir pasišlapinti vėliau. Šlapimo pūslės sfinkteriai kontroliuoja šlapimo šalinimo procesą ir nutekėjimą. Esant pilnai šlapimo pūslei, nervai siunčia signalą į galvos smegenis, kad pūslė yra pilna. Atsiranda noras šlapintis, galvos smegenys siunčia signalą į šlapimo pūslės raumenis, jie pradeda susitraukinėti ir šlapimas pašalinamas. Tuo pat metu galvos smegenys siunčia signalą į sfinkterius, ir jie atsipalaiduoja. Po sfinkterių atsipalaidavimo šlapimas patenka iš šlapimo pūslės į šlaplę ir pasišalina iš organizmo.
Priežastys, sukeliančios moterų šlapimo nelaikymą
Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos šlapimo nelaikymui, yra vyresnis amžius, nėštumai ir gimdymai, menopauzė, nutukimas, šlapimo takų ligos, pažinimo sutrikimai, gimdos pašalinimo operacijos, darbo pobūdis (1 lentelė). Pastebėta, kad moterys, kurioms nustatoma vezikocelė ar išslinkusi gimda, kartais gerai sulaiko šlapimą, o šlapimo nelaikymas dažnesnis toms, kurių lytinių organų padėtis normali. Dažniausiai pasitaiko šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu dėl intraabdominalinio spaudimo padidėjimo ir su juo susijusio padidėjusio cervikouretrinio bloko paslankumo bei šlaplės funkcijos nepakankamumo.
Šlapimo nelaikymo diagnostika
Pagrindinės šlapimo nelaikymo priežastys – įvairūs uždegimai, infekcijos, bakterijos, lytiniu keliu plintančios ligos. Moterys dėl savo anatomijos 10 kartų dažniau nei vyrai serga šlapimo pūslės uždegimu. Jeigu jis pasitaiko kartą per metus, didelio pavojaus nėra, bet jeigu dažniau – esti didesnė rizika, jog moteriai ilgainiui gali išsivystyti ir šlapimo nelaikymas.
Diagnozė nustatoma surinkus išsamią anamnezę, atlikus bendruosius ir specialiuosius tyrimus (2 lentelė). Renkant anamnezę, būtina išsiaiškinti, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis moteris nesulaiko šlapimo (pvz., stovint, sėdint, fizinio krūvio metu, pan.), ar šlapinimasis yra skausmingas, koks ištekančio šlapimo kiekis, kokius vaistus vartoja, kokios galimybės pasiekti, pasinaudoti tualetu. Be abejo, svarbi gimdymų anamnezė, lytinis gyvenimas, mėnesinių ciklas, žarnyno būklė, buvusios dubens operacijos, įgimti urogenitalinės sistemos defektai, neurologiniai ir kiti, galintys daryti įtaką šlapimo nelaikymui, sutrikimai. Reikia išsiaiškinti, ar anksčiau būta šlapimo nelaikymo epizodų, kaip buvo gydyta, įklotų, tamponų, spiralių, žiedų naudojimas. Nepamirškime įvertinti ir kūno masės indeksą.
Atliekami bendrieji tyrimai (bendrasis ir biocheminis kraujo, šlapimo tyrimai, kraujo grupė ir Rh faktorius, koagulograma, šlapimo pasėlis, tepinėlis bei pasėlis iš makšties, EKG, krūtinės ląstos rentgenoskopija).
Atliekamas išorinis ir vidinis ginekologinis ištyrimas (genitalijų iškritimo, uždegimų, gleivinės atrofijos, šlaplės polipų, ektopijų, divertikulų, uretero ar vezikovaginalinių fistulių nustatymas). Neurologiškai įvertinamas sfinkterio tonusas, valingas sfinkterio susitraukimas, sveikos tarpvietės jautrumas. Atliekamas dubens dugno raumenų stiprumo įvertinimas. Dubens raumenų stiprumas gali būti vertinamas specialiais metodais.
Jei reikia, atliekami ir kiti tyrimai, padedantys nustatyti šlapimo nelaikymo tipą, stadiją ir parinkti tinkamiausią gydymą. Šlapimo nelaikymo priežastį padeda nustatyti inkstų, šlapimo pūslės ir genitalijų echoskopija, uretrocistoskopija, specifinis Bonney mėginys, šlapimo netekimo testas, kolpocistogramos, urodinaminiai tyrimai (cistometrija, uroflometrija). Pacientė nukreipiama konsultuotis su specialistais (ginekologu, neurologu, chirurgu, kt.).
Gydymas
Šiuo metu taikomos 3 pagrindinės šlapimo nelaikymo gydymo taktikos.
Nemedikamentinė taktika
Svarbu edukacija, patarimai keičiant mitybos įpročius (patarti negerti daugiau kaip 1,5 litro skysčių per parą, vengti kavos, arbatos, svarbu, kad neužkietėtų viduriai, mažinti antsvorį). Reikėtų rekomenduoti specialius Kėgelio pratimus tarpvietės raumenims stiprinti, kuriuos pacientė gali atlikti namuose. Išsiaiškinti, ar lengvai prieinamas tualetas, kai to reikia. Pasiūlyti pacientėms nešioti lengvai ir greitai nusiimamas kelnaites. Mankštinantis,treniruojantis verta naudoti specialiiai šlapimui sugerti skirtus įklotus. Svarbi elgesio terapija, kurios esmė – šlapimo pūslės treniravimas. Pacientėms svarbu paaiškinti, kad, esant norui šlapintis, būtina laiku ištuštinti šlapimo pūslę (siūloma pildyti šlapinimosi kalendorių).
Fizioterapinės procedūros (elektrinė, magnetinė stimuliacija) padeda sustiprinti dubens diafragmą, šlaplės sfinkterio sistemą, stiprina raumenų tonusą. Geriausių rezultatų pasiekiama taikant kineziterapiją (tarpvietės pratimai, vaginaliniai konusai, darbas specialiais aparatais), tarpvietės ir dubens elektrostimuliaciją. Toks gydymas skirtinas, kai yra šlapimo nelaikymas pagimdžius, šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, hiperaktyvi šlapimo pūslė ir šlapimo pūslės ir nedidelio laipsnio genitalijų prolapsas.
Psichoterapijos metodai padeda atnaujinti smegenų žievės kontrolę esant neslopinamai šlapimo pūslei, taikomos atsipalaidavimo, autogeninės treniruotės, kai kas siūlo hipnozę. Gali būti taikoma akupunktūra.
Medikamentinė taktika
Anticholinerginiais vaistais dažniausiai gydomas dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Vartojant šių vaistų, sumažėja šlapimo pūslės dirglumas, nevalingų šlapimo pūslės susitraukimų jėga, pagerėja šlapimo pūslės prisipildymas ir padidėja jos talpa. Naujas dirgliosios šlapimo pūslės gydymo būdas – botulino injekcijos. Esant šlapimo nelaikymui, gali būti skiriami anticholinerginiai (tolterodinas), mišraus veikimo (flavoksatas, oksibutininas), kalcio antagonistai (diltiazemas, verapamilis), alfa adrenoreceptorių antagonistai (alfuzocinas, doksazocinas), beta adrenoreceptorių agonistai (terbutalinas, salbutamolis), antidepresantai (amitriptilinas, imipraminas, duloksetinas), prostaglandinų sintezės inhibitoriai (indometacinas), vazopresorių analogai (desmopresinas), kiti vaistai (estrogenai, baklofenas, kapsaicinas).
Įtampos šlapimo nelaikymui gydyti vartojami alfa adrenoreceptorių agonistai, beta adrenoreceptorių antagonistai, pakaitinė lytinių hormonų terapija. Šiuo metu medikamentai vartojami ir instiliacijoms į šlapimo pūslę. Vaistai paprastai derinami su dubens dugno pratimais ir fizioterapija.
Chirurginė taktika
Chirurginis gydymas taikomas, jeigu iki tol išbandytos gydymo taktikos buvo neefektyvios.
Higienos priemonės
Šlapimo nelaikymo priežiūros struktūroje svarbus vaidmuo tenka ir šlapimą sugeriančioms priemonėms, padedančioms geriau kontroliuoti šlapimo nelaikymo keliamus higienos nepatogumus. Moterys, susiduriančios su šlapimo nelaikymu, nerimauja, kad jų problema gali tapti matoma ar net užuodžiama aplinkiniams, todėl jos jaučia diskomfortą. Moterys gelbėjasi naudodamos apsaugą, tačiau dažnai ta apsauga tampa menstruacijoms skirti higieniniai įklotai, nors yra specialių šlapimui sugerti skirtų įklotų, pavyzdžiui, TENA Lady. Šlapimui sugerti skirti įklotai sukurti daug didesniam skysčio kiekiui sulaikyti negu menstruacijų įklotai. Be to, jie užtikrina greitą skysčio sugėrimą, paskirstymą ir nemalonaus kvapo kontrolę. Naudojant šlapimui sugerti skirtus įklotus, juos reikėtų keisti maždaug 3 kartus per parą. Jei keičiama dažniau, vertėtų pagalvoti apie galimybę pasirinkti didesnio sugeriamumo įklotus, paketus ar kelnaites.
Tinkamai naudojamos specialios šlapimą sugeriančios higienos priemonės palengvina tiek su šlapimo nelaikymu susijusias higienos, tiek ir socialines problemas – išsaugoma savigarba, judėjimo laisvė ir aktyvumas. Net ir tokia iš pirmo žvilgsnio atrodanti smulkmena gali turėti didelę įtaką ir labai palengvinti moters kasdienybę bei garantuoti gerą savijautą.
Apibendrinimas
Šlapimo nelaikymas yra dažna įvairaus amžiaus moterų problema, kuri neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Ir nors šlapimo nelaikymo problema dažna, tačiau pacientės retai apie šią bėdą informuoja savo gydytojus, o pastarieji apie šią galimą problemą nepasiteirauja. Todėl įtarus šlapimo nelaikymą, būtina nustatyti laikinąsias jo priežastis ir vyraujantį tipą, pagal kurį parenkamas tinkamas gydymas ir išvengiama tolesnių komplikacijų.
Parengė Rūta Jasiukevičiūtė
Šaltinis: "Internistas" Nr.6, 2016m.