Dermatovenerologai neabejingi tam, kas nauja, aktualu, svarbu ir įdomu

Po Lietuvos dermatovenerologų vėliava susibūrę atsakingai ir dėmesingai savo pareigas vykdantys specialistai kiekvieną pavasarį tradiciškai susitinka mokslinėje konferencijoje. Šiemet, gegužės 29–30 dienomis toks renginys pirmą kartą vyko ne sostinėje, o svetingajame uostamiestyje. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas ir Lietuvos  dermatovenerologų draugija (LDVD) pasistengė parengti įspūdingą mokslinę programą, kurioje – įvairių  dermatovenerologinių ligų diagnostikos ir gydymo naujienų apžvalgos. Renginio mokslinė programa buvo suskirstyta į specializuotas sesijas, kuriose Lietuvos ir užsienio šalių lektoriai dalijosi savo klinikinėmis patirtimis, įžvalgomis, pristatė retus klinikinius atvejus. Seminaruose buvo sudaryta galimybė pagilinti praktinius įgūdžius dermatoskopijos ir estetinės dermatologijos srityje.

 Svarbios ne tik žinios, bet ir vienybė

Anot renginio iniciatorės ir organizatorės LDVD prezidentės prof. dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės, ši gydytojams dermatovenerologams, alergologams ir klinikiniams imunologams, infektologams, pediatrams, chirurgams, onkologams, bendrosios praktikos ir vidaus ligų gydytojams bei studentams skirta konferencija – tai puiki galimybė pasidalinti idėjomis, patirtimi ir naujausiais moksliniais tyrimais, susitikti bei maloniai pabendrauti su bendraminčiais ir kolegomis.

„Darbas žmogų apsaugo nuo trijų dalykų: nuobodulio, dorybių praradimo ir skurdo. Labai noriu palinkėti visiems išlikti dorais gydytojais, taip pat per šias dvi konferencijos dienas dermatologijos naujienomis bei praktiniais patarimais praturtinti savo žinių bagažą, aktyviai dalyvauti diskusijose, išsakyti savo pastabas bei siūlymus… Iš tiesų šis renginys svarbus ne tik moksline prasme – tai galimybė sukurti glaudesnius tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, puoselėti ir stiprinti mūsų bendruomenės vienybę“, – tokiais gražiais žodžiais sveikinimo kalboje į konferencijos dalyvius kreipėsi Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Per dvi dienas pranešėjai perskaitė beveik keturias dešimtis pranešimų, pateikė apie dešimt klinikinių atvejų, kurie puikiai papildė teorinę medžiagą. Ypatingo dėmesio konferencijoje nusipelnė daktaras G. Nyman iš Švedijos, kuris ne tik dalijosi mintimis apie kontaktinio dermatito valdymą kasdienėje praktikoje, bet ir aktyviai domėjosi kitais pranešimais, neretai juos papildydamas savo mintimis ar pateikdamas klausimų. Lektoriai iš Latvijos bei Didžiosios Britanijos savo pranešimus daugiau skyrė estetinės dermatologijos problematikai.

Dar viena maloni staigmena konferencijos dalyviams – Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko apsilankymas ir smagus sveikinimo žodis. Sugebėjęs surasti laiko savo įtemptoje dienotvarkėje, meras pripažino, jog dalyvavimas šioje konferencijoje jam – išskirtinis įvykis. Ir labai nuoširdžiai džiaugėsi, kad dermatovenerologai susirinko Klaipėdoje. Meras, be kitų linkėjimų, išsakė viltį, kad ateityje visas savo konferencijas dermatovenerologai organizuos būtent uostamiestyje. „Renkite konferencijas pas mus kasmet, mes jums ir gerą orą parūpinsime, ir jūrą pašildysime“, – linksmų pažadų ir geros nuotaikos produktyviai dirbusiems dalyviams negailėjo meras V. Grubliauskas.

 

Autoimuninių odos ligų problematika

Pranešimą apie pūslinių ir pemfogoido gydymo naujoves skaičiusi doc. dr. I. Marčiukaitienė pabrėžė pagrindinius šių ligų valdymo tikslus – pūslinių odos ir gleivinių pažeidimų ir su liga bei gydymu susijusių funkcijų sutrikimų gydymą, ligos atkryčio prevenciją, galimybes sumažinti dažniausius šalutinius reiškinius bei paciento gyvenimo kokybės gerinimą. Labai svarbi klinikinė simptomų kontrolė, pasirinkto gydymo veiksmingumo įvertinimas, laipsniškas imunosupresantų nutraukimas, palaikomojo gydymo trukmė ir jo nutraukimo rizika.

Eritrodermija – sudėtinga ir sunki dermatozė, pažeidžianti apie 90 proc. kūno paviršiaus. Šios ligos problematika atsispindėjo J. Lauraičio bei D. Vanagaitės parengtame pranešime. Anot pranešėjų, eritrodermijos gydymas yra komplikuotas, ligonis netenka daug skysčių, baltymų, dėl to reikia atkurti elektrolitų, skysčių ir vitaminų balansą. Jei pažeista kepenų, inkstų ar širdies veikla, reikia pažeistus organus gydyti. Sunkiais atvejais rekomenduojama pacientą perkelti į nudegimų skyrių. Įtarus ar nustačius piktybinį procesą, reikalingas specifinis gydymas.

Anot raudonosios vilkligės (RV) naujienas apžvelgusios M. Krivickaitės, nors tiksli lėtinės, autoimuninės, daugelį organų pažeidžiančios RV priežastis nėra aiški, yra žinoma, jog etiologija yra daugiaveiksnė ir poligeninė. Odos pažeidimai neretai yra pirmieji sisteminės RV (SRV) požymiai, tačiau liga gali pasireikšti vien tik odos bėrimais nesant sisteminio pažeidimo. Gydymui neabejotinai labai reikšmingos prevencinės priemonės – apsauga nuo saulės ir rūkymo nutraukimas. Esant neišplitusiems bėrimams, pirmaeiliai vaistai yra vidutinio stiprumo–labai stiprūs vietinio poveikio gliukokortikoidai, o antraeiliai vietinio poveikio vaistai – kalcineurino inhibitoriai. Sudėtingoms ligos formoms gydyti gali būti skiriami vaistų deriniai.

Šią temą papildė J. Keršytės bei prof. M. Bylaitės–Bučinskienės parengtas pranešimas apie lokalios sklerodermijos klasifikacijas bei gydymą.

 

Dermatitai

Didelio konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė dermatitams (žinomų ir nežinomų dirgiklių ar alergenų sukelti odos uždegimai) skirta sesija. Be atopinio dermatito gydymonaujienų (anot pranešėjos E. Buinauskaitės, šios ligos gydymas turi būti individualus, tačiau jo pagrindas – ligą bloginančių veiksnių vengimas ir odos drėkinimas, be to, svarbu, kad gydymas vietiniais kalcineurino inhibitoriais yra saugus), įdomias įžvalgas pateikė J. Grigaitienė (apie laurų vaisių sukeltą alerginį kontaktinį dermatitą), R. Buivydaitė (apie anogenitalinį niežėjimą, jo priežastis, diagnostiką ir gydymo galimybes) ir E. Naruševičiūtė- Skripkienė, pateikusi įdomios medžiagos apie gydytojų rankų priežiūrą (anot  pranešėjos,medikai dažniausiai pažeidžiami iritacinio, kiek rečiau alerginio kontaktinio dermatito ar kontaktinės dilgėlinės, na, o viena pagrindinių profesinės kilmės odos ligų profilaktikos priemonių yra teisinga rankų higiena ir odos priežiūra darbe).

Žvynelinė ir kitos papuloskvamozinės ligos

Papuloskvamozinių ligų grupė, kuriai priskiriamos dėl sutrikusio epidermio ir odos priedų diferenciacijos atsiradusios patologijos, yra labai didelė. Minėtų ligų apžvalgą parengusi prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė pažymėjo, jog šioms patologijoms – ichtiozėms, porokeratozėms ir kt. būdingi odos pokyčiaipraktikoje dažnai rimtai nevertinami, į juos neatkreipiamas dėmesys, retai nustatoma tiksli ir teisinga diagnozė. Vis dėlto nustačius diagnozę dažniausiai skiriamas simptominis gydymas – emolientai, keratolitikai, vietiniai gliukokortikoidai ir retinoidai, antiseptikai, o esant infekcijai – vietiniai antibiotikų bei preparatai nuo grybelio.

Anot prof. dr. M. Bylaitės-Bučinskienės, nepaisant daugelio gydymo galimybių prieinamumo, vidutinio sunkumo ir sunkios žvynelinės kontrolė gydant tradiciniais vaistais yra sunkiai pasiekiama. Jai reikalingas ilgalaikis kompleksinis vietinis ir sisteminis medikamentinis gydymas. Sistemiškai skiriamiimunosupresiniai preparatai ar biologiniai vaistai, kurie gali visiškai ar iš dalies panaikinti ligos simptomus, suvaldyti jos paūmėjimus ir progresavimą. Biologiniai vaistai slopina imuninę sistemą, dėl to gali išsivystyti arba atsinaujinti tuberkuliozė, suaktyvėti kitos ligos, todėl itin svarbu kruopščiai atrinkti pacientus ir patikrinti juos ne tik prieš pradedant gydymą, bet ir biologinės terapijos metu. Profesorės teigimu, turima patirtis patvirtina faktus, kad, gydant vidutinio sunkumo ir sunkią žvynelinę, biologiniai vaistai yra veiksmingi ir pakankami saugūs, pastebimai sumažinantys ligos simptomus ir pagerinantys pacientų gyvenimo kokybę.

Pristatydama genitalijų sklerozinės kerpligės Europos gydymo gaires, dr. D. Jasaitienė apžvelgė ne tik šios palyginti retos, lėtinės eigos, nežinomos kilmės uždegimo odos ir gleivinių ligos, kuri gali prasidėti bet kurioje kūno vietoje, bet kurio amžiaus ar lyties asmenims, bet dažniausiai pažeidžianti išorinių lyties organų sritį, patogenezę, bet ir gydymo tiek moterims, tiek vyrams ypatumus.

 

Odos priedų ligos

Atitinkamas dėmesys konferencijoje buvo skirtas ir akneforminiams veido odos pažeidimams – aknei ir rožinei, vaikų aknei, skirtingų formų lėtinėms ir ūminėms dedervinėms, dažniausiems nagų plokštelių pažeidimams, įgimtos pachionichijos (labai reta, autosominiudominantiniu būdu paveldima liga, pasireiškianti nagų, padų, burnos gleivinės, liežuvio, dantų bei plaukų pažeidimu) aktualijoms bei odos ir gleivinių simptomų (bėrimų) kompleksui, grybelinių infekcijų gydymo naujienoms. Pirmoji konferencijos diena baigėsi visuotiniu Lietuvos dermatovenerologų draugijos narių susirinkimu, kuriame šios draugijos prezidentė pateikė veiklos ir finansinės atsakomybės ataskaitą.

 

Infekcinės odos ligos

Antroji konferencijos diena buvo skirta infekcinėms odos ligoms, onkodermatologijai ir estetinei dermatologijai. Polimorfinė eritema (simptomų kompleksas, pasireiškiantis odos ir ar gleivinių bėrimais, atsirandančiais staiga, simetriškai, savaime regresuojančiais, linkusiaiskartotis) – tai simptomas ar liga? – tokį klausimą kėlė viena šio pranešimo autorių dr. G. S. Lapinskaitė. Gydytojos nuomone, toks klausimas kyla dėl atvejų klinikinės įvairovės, esant sisteminės ligos vaizdui ir polimorfinės eritemos bėrimams. Na, o atradimas, kad per 90 proc. šios ligos atvejų susiję su HSV infekcija, iškėlė dar daugiau klausimų. Deja, kol kas nėra vieningos nuomonės apie šio fenomeno mechanizmą. Atsakymo ieškoma žmogaus herpeso virusų savybėse ir jų santykyje su žmogaus imunine sistema. Anot pranešėjos, kadangi HSV yra užsikrėtę absoliuti dauguma gyventojų, o serga tik vienetai, svarbu įvertinti, ar nėra kitų sveikatos sutrikimų.

Su Laimo liga, sukeliančia daug pažeidimųir simptomų, susiduria įvairių specialybių gydytojai: dermatovenerologai, infektologai, neurologai, reumatologai, pediatrai ir kt. Todėl, anot pranešėjo A. Petkevičiaus, nuo 1982 metų, kai buvo nustatytas Laimo ligos sukėlėjas, daugelyje mokslinių straipsnių publikuoti naujausių tyrimų duomenys apie ligos kliniką, diagnostiką ir gydymo metodus sukėlė daug kontraversijų. Ligos diagnozę bei ją patvirtinančius tyrimus ir gydymo metodiką plačiai apžvelgęs bei klinikinių tyrimų rezultatais besiremiantis pranešėjas pabrėžė, jog pakartotinis ilgalaikis gydymas antibiotikais dažnai yra neefektyvus ir sukelia daug šalutinių reiškinių, todėl neaišku, kas lemia „pogydyminį Laimo ligos sindromą“: išlikusios nesunaikintos borelijos, įsijungęautoimuniniai mechanizmai ar kiti etiologiniaiveiksniai? Dėl to kyla problemų skiriant tolesnį gydymą...

Onichomikozė – dažniausia nagų liga pasaulyje. Jos gydymas – sudėtingas, reikalauja daug kantrybės, dažnai tampa nelengvu iššūkiu dermatovenerologams. Būtent apie šios sudėtingos ligos gydymo galimybes ir ypač – naujus gydymo būdus savo mintimis dalijosi dr. J. Grigaitienė. Atitinkamas dėmesys buvo skirtas ir virusinės egzantemos (odos ir/ar gleivinių bėrimas, atsirandantis sergantiesiems sisteminėmis ligomis), kasdienės vaikų sausosodos priežiūros aktualijoms apžvelgti.

 

Lytiškai plintančios infekcijos

Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. S. Čaplinsko, sergamumo ŽIV rodiklis per pastaruosius 5 metus Lietuvoje išliko stabilus ir ženkliai nesiskyrė nuo ES vidurkio. Tačiau problema lieka aktuali, nes pastaraisiais metais daugėja šiuo virusu užsikrėtusių moterų. Nuo 2013 m. ŽIV epidemija pereina į naują ŽIV plitimo stadiją, kai daugiau naujų atvejų registruojama tarp užsikrėtusių lytinių santykių metu nei tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Sergamumo AIDS rodiklis per pastaruosius 5 metus linkęs didėti ir viršija ES vidurkį.

Konferencijos dalyviai, klausydami šio seminaro pranešimų, turėjo galimybę plačiaususipažinti su Europos sifilio gydymo 2014 m. gairėmis, neįprastais antrinio sifiliopožymiais, dažniausiai lytiškai plintančia chlamidine infekcija, moters anogenitalinių kondilomų diagnostika ir gydymo galimybėmis, profilaktikos priemonėmis.

 

Onkodermatologija

Pastaruoju metu vis dažniau dėmesio skiriama bazalinių ląstelių karcinomos – vieno dažniausių nemelanominių odos navikų, kuris susijęs su ilgalaikiu saulės spindulių poveikiu, problematikai. Pranešimą šia tema parengusios R. Jurčiukonytė ir prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė ne tik pristatė šios ligos daugiapakopį vystymosi procesą, jos agresyvumą, bet ir džiaugėsi molekulinės biologijos ir genetikos laimėjimais, modernių biotechnologijų atsiradimu, suteikiančių daugiau galimybių tirti odos vėžio raidos mechanizmus. Išreikšta viltis, kad tiek sveikų, tiek piktybinių ląstelių molekulinių tyrimų rezultatai padės rasti naujų odos vėžio žymenų, leisiančių gydytojams greičiau diagnozuoti ligą bei parinkti tikslesnį gydymą.

Su bazalinių ląstelių karcinomos nechirurginio gydymo metodais supažindino daktaras R. Razukevičius. Išplitusių odos onkologinių ligų gydymo naujienomis dalijosi žinomas onkologijos ir chemoterapijos specialistas gyd. A. Česas. Apie inovatyvių antinavikinių vaistų sukeltas šalutines odos reakcijas kalbėjo gyd. J. Česienė. Dalyviams buvo pristatyti odos lejomiosarkomos (labai reto piktybinio lygiųjų raumenų naviko) bei Kapoši sarkomos klinikiniai atvejai, aptartos gydymo galimybės.

Estetinės dermatologijos aktualijos buvo aptariamos šiai temai skirtame seminare, kuriame, be plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialisto J. Drąsučio, pranešimus skaitė iš Didžiosios Britanijos atvykęs dr. Ph. Hamida-Pisal bei lektorė iš Latvijos – I. Kermen.

Norisi priminti, jog konferencijoje pranešimus skaitė gerai žinomi bei įvairią klinikinio darbo patirtį turintys specialistai: prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė, dr. J. Grigaitienė, dr. J. Lapinskaitė, A. Bieliauskienė, J. Lauraitis, M. Krivickaitė, J. Keršulytė, E. Naruševičiūtė-Skripkienė, R. Buivydaitė, E. Buinauskaitė, D. Jasaitienė, D. Vanagaitė, R. Mačiulienė, A. Ramanauskaitė, E. Okuškaitė, I. Valavičienėir kt. Na, o kad išgirstos žinios bus labai naudingos kasdienėje praktikoje, – neabejojo nė vienas kalbintas dalyvis. Už tai jie reiškė didžiulę padėką konferencijos organizatoriams...

Parengė R. Pečeliūnienė

Šaltinis "Lietuvos gydytojo žurnalas"