Meniu

Avanafilis – efektyvus vaistas erektilinei disfunkcijai gydyti

2016-11-10

Avanafilis – efektyvus vaistas erektilinei disfunkcijai gydyti

Įvadas

Erektilinė disfunkcija (ED) – tai vyro nesugebėji­mas pasiekti ar išlaikyti pakankamą erekciją sėkmin­gam lytiniam aktui atlikti. Šis sutrikimas vargina apie 18 mln. vyrų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir daugiau nei 150 mln. vyrų pasaulyje. Erekcijos su­trikimų dažnis – 26 nauji atvejai 1 tūkst. vyrų per metus (1–4). Dėl vis senėjančios žmonių populiaci­jos ED gydymo poreikis toliau tik didės.

Erekcijos sutrikimų priežastys dažniausiai yra dau­giaveiksnės, apimančios tiek organinius, tiek psichoge­ninius veiksnius. Šiuolaikiniam ED gydymui yra var­tojami fosfodiesterazės 5 inhibitoriai (PDE-5i), varpos protezai, vazoaktyvių vaistų (alprostadilio) injekcijos į varpą, vakuuminiai prietaisai (5). Dėl gero efektyvumo, paprasto naudojimo, retai pasitaikančių lengvų nepa­geidaujamų poveikių, PDE-5i paplito kaip pirmo pa­sirinkimo vaistai esant ED (6–9). Šiuo metu JAV var­tojami keturi PDE-5i: I kartos (sildenafilis, vardenafi­lis, tadalafilis), antros kartos – avanafilis. Šis vaistas yra vėliausiai atėjęs į rinką PDE-5i, kurį 2012 metais balandžio mėnesį JAV Maisto ir vaistų administraci­ja (angl. United States Food and Drug Administra­tion – FDA) patvirtino ED gydyti (10). Kiti II kartos PDE-5i, registruoti kitose šalyse, yra mirodenafilis, lo­denafilis, udenafilis.

Visi šie medikamentai veikia inhibuodami PDE- 5, kurios didelės koncentracijos aptinkamos varpos akytkūniuose. Tam, kad įvyktų varpos erekcija, azo­to oksidas (NO) stimuliuoja cGMP (angl. Cyclic Gu­anosine Monophosphate) varpos akytkūnių krauja­gyslių lygiuosiuose raumenyse. Tada per viduląsteli­nių kelių grandinę cGMP mažina kalcio koncentraci­ją ląstelių viduje, taip sukeldamas akytkūnių lygiųjų raumenų atsipalaidavimą ir varpos arterijų išsiplėti­mą (11). PDE-5 yra pagrindinis fermentas, skaidan­tis cGMP akytkūnio ląstelėse. Taigi PDE-5i slopina PDE-5 fermentą, kuris sukelia cGMP degradaciją, todėl akytkūniuose didėja cGMP koncentracija, su­kelianti lygiųjų raumenų atsipalaidavimą, padidėju­sį kraujo pritekėjimą į varpos kraujagysles ir erek­cijos išlaikymą (7, 8, 12). PDE-5i yra cGMP struk­tūriniai analogai, kurie konkurencingai prisijungia prie PDE-5 katalitinės zonos ir slopina jos hidroli­zinį aktyvumą (7, 8, 12). Geriamųjų PDE-5i, blo­kuojančių šį fermentą ir taip sukeliančių erekciją, įžvalgus atradimas buvo tikra revoliucija gydant ED.

I kartos PDE-5i (sildenafilis, tadalafilis, vardena­filis) pasiekė 80 proc. efektyvumą gydant ED paci­entams, sergantiems cukriniu diabetu, hipertenzija, kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, neurologi­niais sutrikimais, įskaitant dauginę sklerozę, nugaros smegenų traumą, inkstų nepakankamumą, po inks­tų transplantacijos, esant urologinėms operacijoms anamnezėje. Tokie efektyvumo rezultatai buvo do­kumentuoti vartojant vaistą pagal poreikį ir nuolat (7, 9, 13–16). Tačiau PDE-5i taip pat gali sukelti ne­pageidaujamų reakcijų, dažniausiai galvos skausmą, veido paraudimą, dispepsijos požymius, regos sutri­kimus, nugaros skausmą, tachikardiją, nosies užgu­limą (1 lentelė) (7, 8, 12, 17). Šios nepageidaujamos reakcijos yra susijusios su PDE-5i poveikiu kitiems PDE izofermentams (7, 8, 12, 17).

Ligos.lt

Vis dar pasitaiko pacientų, kuriems nepasireiškia vaisto klinikinis poveikis dėl netoleravimo, efekty­vumo trūkumo ar dėl abiejų veiksnių (8). Daugiau nei 70 proc. vyrų, besigydančių ED, nutraukia me­dikamentinį gydymą po 2–3 metų (22, 23). Tyrėjai toliau ieško naujų alternatyvių formulių maksima­lizuoti vaisto efektyvumą ir minimalizuoti nepagei­daujamus poveikius.

Ši apžvalga apie avanafilį – didelio selektyvumo II kartos geriamąjį PDE-5i, pasižymintį greitu po­veikiu, pakankamai ilga veikimo trukme, retai suke­liantį nepageidaujamų reakcijų, palyginti su kitais I kartos PDE-5i. Avanafilio unikalios farmakologinės savybės vyrams suteikia perspektyvią peroralinę te­rapiją gydant erekcijos sutrikimus.

Avanafilio cheminės savybės

Avanafilis – tai chemiškai karboksamido darinys, pirimidinas. Egzistuoja vienintelis šio pirimidino derivato enantiomeras su S stereochemija (8, 12, 26). Išgrynintoje cheminėje struktūroje – tai balti kristaliniai milteliai, kurie yra minimaliai tirpūs van­denyje ir vidutiniškai tirpūs organiniame tirpiklyje. Vertinant tirpumą, įvairių pH reikšmių tirpikliuose buvo nustatytas geresnis tirpumas rūgštiniuose tir­pikliuose (pH apie 4) ir blogesnis tirpumas neutra­liose ir bazinėse terpėse (12, 26).

Avanafilio farmakodinamika

Nustatyta 11 fosfodiesterazės fermentų potipių, kurių organizme aptinkama įvairiose vietose skir­tingomis koncentracijomis. PDE-5i, vartojami ED gydyti, specifiškai veikia PDE fermentą, lokalizuo­tą varpos akytkūniuose. Vartojant vaistą, gali pasi­reikšti nepageidaujamų reakcijų dėl poveikio kitiems PDE izofermentams, esantiems kituose audiniuose. Būtent vaisto selektyvumas PDE izofermentui labiau nei jo stiprumas farmakodinamiškai skiria įvairius PDE-5i. PDE potipių (1, 6 ir 11) blokavimas suke­lia daugelį nepageidaujamų reakcijų, susijusių su PDE-5i vartojimu (27).

PDE-1 izofermentai, esantys kraujagyslėse, su­kelia kraujagyslių lygiųjų raumenų susitraukimą. Todėl PDE-5i blokuojant šį izofermentą, gali pasi­reikšti vazodilatacija, veido raudonis, tachikardija ir kiti kardiovaskuliniai požymiai (27). Sunkesnės nepageidaujamos reakcijos (hipotenzija) gali pasi­reikšti kartu vartojant nitratų. PDE-5i vartojimas su nitratais yra kontraindikuotinas. Taip pat PDE-5i gali sukelti simptominę hipotenziją, skatindami alfa ad­renoblokatorių veikimą. Pastarųjų vaistų vartojimas su PDE-5i yra santykinė kontraindikacija (18–21).

PDE-6 izofermentai veikia tinklainėje ir yra su­siję su šviesos transdukcija. Tiek sildenafilis, tiek vardenafilis, kurie kryžmiškai reaguoja su PDE-6, sukelia praeinančią cianopsiją (kai dauguma spalvų matomos kaip mėlyna), neaiškų matymą, jautrumą šviesai, negalėjimą atskirti mėlynos ir žalios spal­vų (18,19). PDE-11 izofermento inhibicija yra su­sijusi su mialgija ir apatinės nugaros dalies skaus­mu (20). Avanafilis yra daug selektyvesnis PDE-5 izofermentui negu PDE-1, PDE-6 ar PDE-11, pa­lyginti su kitų PDE-5i selektyvumu (27). Avanafi­lis pasižymi panašiu selektyvumu kaip ir tadalafi­lis PDE-1 ir PDE-6 izofermentams, tačiau priešin­gai tadalafiliui, avanafilis minimaliai veikia PDE-11 (28). Toks didelis selektyvumas minimalizuoja ava­nafilio farmakodinaminį poveikį kitiems PDE izo­fermentams ir pagerina jo toleravimą.

Duomenys iš in vitro studijos, kurioje avanafi­lio inhibicijos poveikis PDE-11 izofermentui buvo palygintas su sildenafilio, vardenafilio ir tadalafilio inhibavimo efektais, parodė, kad avanafilis stipriai blokavo PDE-5 konkurenciniu, nuo dozės priklau­somu būdu (29). Palyginus visų 11-kos PDE izofer­mentų inhibicijos selektyvumą, nustatyta, kad visi 4-i PDE-5i pasižymėjo panašiai dideliu selektyvumu PDE2–4 ir PDE7–10 izofermentams. Tačiau skirtingi PDE-5i pasižymėjo nevienodu selektyvumu PDE-1, PDE-6 ir PDE-11. Palyginus su sildenafiliu, avanafi­lis sukėlė silpnesnę PDE-11, PDE-6 ir PDE-1 inhibi­ciją. Pastarieji izofermentai atitinkamai yra išsidės­tę sėklidėse, tinklainėje ir širdyje (12). Toks didelis avanafilio selektyvumas ir retos kryžminės reakcijos yra nepageidaujamų poveikių, dažnai pasireiškian­čių vartojant kitus PDE-5i (regos sutrikimų, hemo­dinamikos pokyčių, raumenų ir kaulų sistemos su­trikimų), dažnio sumažėjimo priežastis.

Avanafilio farmakokinetika

Visi PDE-5i pasižymi panašiu veikimo mecha­nizmu ir geru klinikiniu efektyvumu. Nė vienas šios grupės vaistų nebuvo pranašesnis vertinant efekty­vumą ir saugumą, nors palyginamųjų studijų ir nėra daug (9, 23). Didžiausi skirtumai nustatyti vertinant vaisto poveikio pasireiškimo pradžią ir poveikio tru­kmę, vaisto toleravimą (2 lentelė).

Ligos.lt

Kaip rodo avanafilio pusinės ir maksimalios in­hibicijos koncentracija plazmoje (4,3–5,2 nM), vais­tas yra stiprus PDE-5i (35). Išgėrus vaisto, jis greitai absorbuojamas, pasiekia maksimalią koncentraciją plazmoje praėjus 30–45 min. po suvartojimo (12, 21, 27, 35, 36). Palyginti I kartos PDE-5i (sildenafilis, vardenafilis ir tadalafilis), atitinkamai maksimalias koncentracijas jie pasiekia per 60 min., 60 min. ir 120 min. (18–20). Šios farmakokinetinės savybės lemia greitą avanafilio poveikio pasireiškimą – net 67–72 proc. sėkmingų seksualinių mėginimų per 15 min. po vaisto suvartojimo.

Avanafilio metabolizmas

Avanafilį kepenyse metabolizuoja citochromo P450 (CYP) 3A4 fermentas. Vartojamas 1 ar 2 k./d., vaistas nesiakumuliuoja (12). Pusinės eliminacijos periodas yra 6–17 val., 62 proc. pašalinama su iš­matomis, 21 proc. – su šlapimu (21, 29). Vaisto do­zavimo koreguoti nereikia vyresnio amžiaus paci­entams (28).

Svarbu, kad PDE-5i veikti ir pasigaminti cGMP yra būtina seksualinė stimuliacija. Tai­gi vaistas ir jo dozavimas yra parenkamas pagal abiejų lytinių partnerių poreikius (11). Avanafilio farmakokinetinės savybės, ypač greitesnis efekto pasireiškimas, yra svarbus tiek pacientams, sie­kiantiems didesnio seksualinio spontaniškumo, tiek pacientams, iš anksto planuojantiems lyti­nius santykius (11).

Klinikinis avanafilio efektyvumas III fazės tyrimuose

Avanafilio efektyvumas ir saugumas gydant ED buvo plačiai tyrinėjami III fazės klinikiniuose ty­rimuose. Svarbu paminėti, kad jokių maisto ir al­koholio apribojimų tiriamiesiems nebuvo taikoma tam, kad būtų atkurtos realaus gyvenimo situacijos. 2011 metais Korėjoje atliktas daugiacentris, dvigu­bai aklas, III fazės tyrimas, kuriame siekta įvertinti avanafilio poveikį seksualinei funkcijai. Tyrime da­lyvavo 200 tiriamųjų, sirgusių ED. Jie 12 savaičių buvo gydomi placebu arba avanafiliu (100 mg ar 200 mg). Tyrimo pabaigoje tiriamieji turėjo užpildy­ti Tarptautinį erekcijos funkcijos indekso (angl. In­ternational Index of Erectile Function) klausimyną, Seksualinio pasitenkinimo dienoraštį (angl. Sexual Encounter Profile – SEP), Bendrojo pasitenkinimo klausimyną (angl. Global Assessment Questionnai­re – GAQ). Tyrimo rezultatai vaisto efektyvumui nustatyti buvo vertinami pagal IIEF klausimyno erekcijos funkcijos domeno balų pasikeitimą. Taip pat vaisto efektyvumas buvo vertinamas pagal at­sakymus į SEP2 bei SEP3 klausimus, užduotus po kiekvienų lytinių santykių, bei pagal atsakymus į GAQ klausimą: ar gydymas, kuris buvo skiriamas klinikinio tyrimo metu, pagerino jūsų erekciją? Vi­sos nepageidaujamos reakcijos, įvykusios atliekant tyrimą, buvo fiksuojamos ir tiriamos vaisto saugu­mui vertinti (39).

Tyrimo rezultatai atskleidė reikšmingą efekty­vumo skirtumą tarp pacientų, vartojusių avanafi­lį ir placebą. Tarpinių vizitų metu atliktos analizės parodė, kad abiejose avanafiliu gydytose grupės (100 mg ir 200 mg), bet ne placebo grupėje, statis­tiškai reikšmingai padidėjo IIEF klausimyno erek­tilinės funkcijos domeno (angl. Erectile Function Domain – EFD) balas (p<0,001). Praėjus 12 savai­čių nuo tyrimo pradžios, vidutiniai IIEF klausimyno EFD balo pokyčiai 100 mg avanafilio, 200 mg ava­nafilio ir placebo grupėse buvo atitinkamai 8,5, 8,8 ir 3,5 (p<0,001). Galutiniai IIEF klausimyno EFD balai 100 mg avanafilio grupėje buvo 23,7, 200 mg grupėje – 22,9, placebo grupėje – 18,0. Tarp skir­tingų avanafilio dozių grupių statistiškai reikšmin­go skirtumo nustatyta. Vertinant atsakymus į SEP 2-ąjį ir 3-iąjį klausimus bei GAQ klausimą, tarp avanafilio ir placebo grupių nustatyti statistiška reikšmingi skirtumai (p<0,001). Apskritai avanafi­lis buvo gerai toleruojamas, visos nepageidaujamos reakcijos pagal intensyvumą buvo lengvos arba vi­dutinio sunkumo ir panašios į tas, kurios nustatytos kituose tyrimuose, kuriuose tirti PDE-5i. Dažniausia nepageidaujama reakcija buvo veido raudonis (39).

Daugiacentriame, dvigubai aklame, placebu kon­troliuojamame Goldsteino ir kolegų atliktame 12 sa­vaičių trukmės tyrime dalyvavo 646 vyrai, sergantys įvairaus laipsnio ED. Tiriamieji buvo gydomi 50 mg, 100 mg, 200 mg avanafiliu arba placebu. Skirtingą avanafilio dozę gaunantys tiriamieji buvo suskirsty­ti į 3 pogrupius pagal ED sunkumą: 1) lengva ED; 2) vidutinio sunkumo ED; 3) sunki ED. Šis skirsty­mas atliktas pagal IIEF klausimyno EFD balus. Vi­dutinis tiriamųjų amžius buvo 56 metai. Sergantys komplikuotomis gretutinėmis ligomis (pvz., cukri­niu diabetu) pacientai į tyrimą nebuvo įtraukti. Prieš tai gavę ED gydymą pacientai tyrime galėjo daly­vauti. Vidutinė ED trukmė placebo grupėje buvo 75 mėnesiai, o avanafilio grupėse – 79 mėnesiai. Pla­cebo grupėje pradinis IIEF klausimyno EFD balas buvo 12,4, o avanafilio grupėse – 12,7 (30).

Tyrimo rezultatai parodė IIEF EFD balo pokytį nuo pradinio, SEP2 ir SEP3 pokyčius. Visų 3 ava­nafiliu gydytų grupių pacientų seksualinės funkcijos rodikliai reikšmingai pagerėjo, palyginti su placebo grupe. 50 mg, 100 mg ir 200 mg avanafilio grupė­se IIEF klausimyno EFD balai padidėjo atitinkamai nuo 12,6 iki 18,1, nuo 12,6 iki 20,9 ir nuo 12,8 iki 22,2. Reikšmingas sėkmingos vaginalinės penetra­cijos (SEP2) procento padidėjimas nustatytas ski­riant įvairias avanafilio dozes, palyginti su placebu (p<0,001). 50 mg avanafilio grupėje SEP2 padidėjo 45–64 proc., 100 mg grupėje – 47–77 proc., 200 mg grupėje – 48–77 proc. (30).

Sėkmingų seksualinių santykių (SEP3) dažnis padidėjo 13–41 proc. 50 mg avanafilio grupėje, 14– 57 proc. – 100 mg avanafilio grupėje, 12–57 proc. – 200 mg avanafilio grupėje. Placebo grupėje reikš­mingų SEP2, SEP3 dažnio ir IIEF EFD balo page­rėjimo neužfiksuota (30). Vertinant sėkmingų seksu­alinių santykių (SEP3) laiką po vaisto suvartojimo, pacientai jautė pagerėjimą po 15 min. nuo vaisto su­vartojimo. Išgėrus 50 mg avanafilio, per šį laikotarpį sėkmingų seksualinių mėginimų nustatyta 64 proc. pacientų, išgėrus 100 mg vaisto – 67 proc., o 200 mg avanafilio grupėje – 71 proc. pacientų. Placebo gru­pėje tik 27 proc. pacientų nurodė pagerėjimą (30).

Dažniausi nustatyti nepageidaujami reiškiniai buvo veido paraudimas, nosies užgulimas, nazofa­ringitas, nugaros skausmas. Mieguistumas ir sinkopė pasireiškė Nerve-sparing Radical Prostatectomy – NSRP), atveju. Re­miantis šio tyrimo rezultatais, avanafilis pasižymėjo auštu saugumo profiliu ir efektyvumu, pacientams, turintiems ED, išsivysčiusią po NSRP (41). Saugu­mui įvertinti buvo fiksuojamos nepageidaujamos re­akcijos kiekvieno vizito metu. Dažniausiai pasireiš­kė galvos skausmas, veido raudonis, nazofaringitas.

Goldsteino ir kolegų atliktame atsitiktinės imties, dvigubai aklame, placebu kontroliuojamame tyrime buvo vertinamas avanafilio efektyvumas gydant ED pacientams, sergantiesiems cukriniu diabetu. Nusta­tyta, kad avanafilis yra gerai toleruojamas ir efekty­vus vaistas gydant įvairaus sunkumo ED. 12 savaičių tyrime gydymas 100 mg ir 200 mg avanafilio dozė­mis buvo statistiškai reikšmingai efektyvesnis nei placebu, vertinant pagal visus 3 rodiklius: 1) seksua­linių mėginimų, kurių metu tiriamieji galėjo išlaikyti pakankamos trukmės erekciją, kad atliktų sėkmin­gą lytinį aktą (SEP3), procentinį pokytį; 2) seksu­alinių mėginimų, kurių metu tiriamiesiems pavyko įstumti varpą į partnerės makštį (SEP2), procentinį pokytį; 3) IIEF klausimyno EF domeno balo poky­tį (p≤0,002). Tyrimo rezultatai įrodė, kad avanafilis yra efektyvus vaistas pagal poreikį gydant su cukri­niu diabetu susijusią ED (40).

Gydymas šiuo vaistu buvo gerai toleruojamas: tik vienas pacientas nutraukė dalyvavimą tyrime dėl su vaistu susijusios nepageidaujamos reakcijos – galvos skausmo. Didžiųjų kardiovaskulinių įvykių bei sąveikos su vaistais nuo diabeto nenustatyta.

Kitas III fazės tyrimas, vykdytas 2013 metais, patvirtino, kad avanafilis yra efektyvus ir gerai to­leruojamas ilgalaikiam ED gydymui ir pasižymi iš­liekančiu teigiamu poveikiu, vaistą vartojant ilgiau nei 1 metus (37).

Vaisto saugumas ir toleravimas

Corona su kolegomis atliko metaanalizę (23), kurioje įvertino 100 mg ir 200 mg avanafilio do­zių efektyvumą ir saugumą, palyginti su placebu. Nustatyta, kad abiejų dozių efektyvumas nepri­klauso nuo ED sunkumo tyrimo pradžioje ir ED trukmės. Vyresniems pacientams 100 mg dozė buvo mažiau efektyvi nei 200 mg. Palyginti su placebu, abi avanafilio dozės reikšmingai padidi­no sėkmingų seksualinių santykių (SEP3) dažnį praėjus 15 min. nuo vaisto suvartojimo. Taip pat nustatyti didesni IIEF klausimyno balai, geresni SEP2 rezultatai (23).

Vertinant vaisto saugumą, jokio skirtumo tarp 100 mg ir 200 mg avanafilio ir placebo grupėse už­fiksuotų sunkių nepageidaujamų reakcijų nustaty­ta. Vis dėlto abi vaisto dozės bendrai padidino su vaistu susijusių nepageidaujamų reakcijų riziką, palyginti su placebu. Reikšmingai dažniau avana­filio grupėse pasireiškė galvos skausmas ir veido raudonis, o reikšmingų skirtumų, vertinant nuga­ros skausmą, nosies užgulimą, nustatyta, palygin­ti su placebu (23).

Kitoje Cheno ir bendraautorių atliktoje meta­analizėje nustatyta, kad avanafilis, palyginti su ki­tais PDE-5i, pasižymi mažiausiu su vaistu susijusių nepageidaujamų reakcijų dažniu. 50 mg avanafilio dozė sukėlė mažiausiai nepageidaujamų reakcijų, o 20 mg vardenafilio dozė – daugiausiai (38).

Eksperto nuomonė

Prieš porą dešimtmečių I kartos PDE-5i padarė revoliuciją gydant ED. Šie vaistai efektyvūs stimu­liuojant natūralią fiziologinę erekciją. Jų farmako­loginės savybės įgalino platų vartojimą tarp vyrų. Vis dėlto išlieka ED gydymo iššūkių, nes ne visi vaisto vartotojai patiria tokį patį poveikį, vis dar pasitaiko vaisto nutraukimo atvejų. Avanafilis šiuo metu yra vienintelis JAV ir Europos Sąjungoje pa­tvirtintas II kartos PDE-5i, pasižymintis keliomis unikaliomis savybėmis, kurias vertina tiek gydyto­jai, tiek pacientai.

Vienas iš I kartos PDE-5i trūkumų yra efekty­vumo stoka, išreikšta per pacientų nepasitenkinimą ir vaisto vartojimo nutraukimą. Nors tiesioginio pa­lyginimo tyrimų mažai, Corona su kolegomis (23) išanalizavo ir palygino duomenis, susijusius su di­džiausių PDE-5i dozių vartojimu. Avanafilis pasi­žymi panašiu efektyvumu kaip ir I kartos PDE-5i, bet sukelia mažiausiai nepageidaujamų reakcijų. Tai susiję su dideliu avanafilio selektyvumu PDE-5 izofermentui.

Svarbiausias tikslas gydant ED – sugrąžinti pa­cientui normalų seksualinį gyvenimą. Viena dabar­tinių vaistų ED gydyti neigiamų savybių yra ilgesnis laikas iki poveikio pasireiškimo. Tai turi įtakos sek­sualiniam spontaniškumui. Kadangi PDE-5i veikti būtina seksualinė stimuliacija, išrašant šiuos vaistus būtina pasirinkti medikamentą ir jo dozavimą pagal paciento ir jo partnerės seksualinius poreikius (11). Tyrimų duomenimis, sėkmingus seksualinius san­tykius per 15 min. nuo vaisto suvartojimo pasiekė daugiau nei 70 proc. pacientų, vartojusių avanafilį. Palyginimui, laikas iki I kartos PDE-5i poveikio pa­sireiškimo yra 30–60 min. Taigi greitas avanafilio poveikis (jau po 15 min.) labai pagerina seksualinių santykių spontaniškumą ir natūralumą.

Nė viename avanafilio tyrime nebuvo maisto ir alkoholio vartojimo apribojimų, siekiant atkurti rea­laus gyvenimo sąlygas. Tiesa, pacientams svarbu pa­sakyti, kad gydymo avanafiliu rezultatai gali būti ge­resni, jei prieš išgerdami vaisto jie nevartos maisto.

Apibendrinimas

Remiantis klinikinių tyrimų ir klinikinės prak­tikos duomenimis, avanafilis yra efektyvus ir gerai toleruojamas II kartos PDE-5i ED gydyti. Šis vais­tas pasižymi greičiausiu poveikio pasireiškimu (per 15 min). Tai lemia jo didelis selektyvumas PDE-5 izofermentui. Avanafilis gali būti pasirenkamas il­galaikiam vartojimui, yra tinkamas pacientams, ku­riems ED pasireiškia dėl įvairių priežasčių.

Šiuo metu avanafilis erekcijos sutrikimams gy­dyti yra patvirtintas JAV, 40-yje Europos Sąjungos valstybių, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Parengė gyd. Agnė Petrėnaitė
Šaltinis: "internistas" Nr.7, 2016m.

Rašyti komentarą

Captcha