Meniu

APIE URODINAMINIUS TYRIMUS PAPRASTAI

2018-10-29

APIE URODINAMINIUS TYRIMUS PAPRASTAI

ĮVADAS

Urodinaminiai tyrimai – tai funkciniai mėginiai, kurais nustatomas šlapimo pūslės sugebėjimas kaupti ir laikyti šlapimą, įvertinamas šlapimo pūslės ištuštinimas, šlapimo tėkmės greitis, šlaplės sfinkterio tonusas ir dubens raumenų funkcinė būklė šlapinantis. Tyrimu galima nustatyti apatinių šlapimo takų simptomų priežastį, klinikinę išraišką susieti su gautais rezultatais, o didžiausias šių tyrimų privalumas tas, kad juos atliekant objektyvizuojama šlapinimosi sutrikimų rūšis [1, 2].

2005 metais, siekiant nustatyti apatinių šlapimo takų simptomų paplitimą, keturiose Europos šalyse ir Kanadoje atliktas tyrimas. Iš viso ištirti kiek daugiau nei 19 tūkst. vyresnių nei 18 metų savanorių. Bent vienu apatinių šlapimo takų simptomu skundėsi net 64 proc. tiriamųjų. Nustatyta, kad apatinių šlapimo takų simptomų paplitimas populiacijoje yra labai didelis ir vargina daugybę žmonių, todėl urodinaminiai tyrimai yra labai svarbūs, siekiant išsiaiškinti ir objektyvizuoti apatinių šlapimo takų simptomus, pateikti šių simptomų patofiziologinį paaiškinimą [3].

Dažniausiai urodinaminiai tyrimai atliekami:

  • dėl apatinių šlapimo takų simptomų;
  • prieš planuojamas apatinių šlapimo takų operacijas;
  • nustatant indikacijas operaciniam gydymui;
  • vertinant operacijų, atliktų dėl šlapimo nelaikymo, rezultatus;
  • išsivysčius komplikacijų po operacijos.  

Gera urodinaminių tyrimų praktika apima tris pagrindinius elementus: tiksli rezultatų analizė ir jų pateikimas, tikslūs ir kokybiški matavimai pateikiant galutinę dokumentaciją, aiškus ir tinkamas matavimų parinkimas [4].

 

URODINAMINIŲ TYRIMŲ KLASIFIKACIJA

  1. Neinvaziniai:
  • šlapinimosi dienoraštis;
  • urofloumetrija;
  • elektromiografija (EMG) naudojant paviršinį odos elektrodą.
  1. Invaziniai:
  • cistometrija;
  • šlaplės spaudimo profilometrija (statinė ir dinaminė);
  • EMG, naudojant vidinį elektrodą;
  • grįžtamojo ryšio terapija (angl. Biofeedback);
  • nuotėkio slėgio matavimas.
  1. Vaizdinimo (vaizdinė urodinamika)
  2. Ambulatorinė urodinamika (duomenys registruojami ambulatoriškai per parą).

Kasdienėje klinikinėje praktikoje dažniausiai atliekami urodinaminiai tyrimai yra šlapinimosi dienoraštis, urofloumetrija, cistometrija, šlaplės spaudimo profilometrija ir vaizdinė ourodinamika. Šiuos metodus aptarsime plačiau.

 

ŠLAPINIMOSI DIENORAŠTIS

Tai neinvazinis urodinaminis tyrimas, nuo kurio paprastai prasideda paciento, kurį vargina apatinių šlapimo takų simptomai, ištyrimas. Šlapinimosi dienoraštis – tai speciali anketa, kurioje registruojama išgerto skysčio ir šlapimo kiekis bei šlapinimosi dažnis per 24 val., taip pat gali būti registruojamas tuštinimasis, vartojami vaistai, įklotų naudojimas. Kitaip tariant, šlapinimosi dienoraštis yra dokumentas, kuriama žymima, kiek skysčių buvo suvartota, apsilankymai tualete, šlapimo nelaikymo atvejai, priežastys, dėl kurių nepavyko sulaikyti šlapimo (1 lentelė). Šiuos duomenis registruoja pats ligonis. Šlapinimosi dienoraštis dažniausiai pildomas 3–5 paras.

Pagrindinės indikacijos pildyti šlapimosi dienoraštį yra:

  • dažnas šlapinimasis;
  • šlapimo nelaikymas;
  • nikturija [2].

 

1 lentelė. Šlapinimosi dienoraščio pavyzdys

Diena (val.)

Išgerta skysčių (ml)

Pasišlapinta (ml)

Nenumaldomo noro šlapintis epizodai

+ lengvas,

++ vidutinis, +++ sunkus)

Šlapimo nesulaikymas

(+/–)

Šlapimo nesulaikymas fizinio krūvio metu

Tuštinimasis

Vaistai

Įklotų ar sauskelnių naudojimas

8:00

300

 

 

 

 

 

 

+

9:00

 

50

 

 

 

 

 

 

10:00

 

150

+

+

 

 

 

 

ir t. t.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UROFLOUMETRIJA

                      Tai labai paprastai atliekamas neinvazinis tyrimas, skirtas šlapinimosi funkcijai įvertinti.

Indikacijos:

  • apatinių šlapimo takų simptomai;
  • infravezikinės obstrukcijos ar šlapimo pūslės raumens (detruzoriaus) funkcijos sutrikimo įtarimas;
  • atrankos tyrimas, kai sprendžiama, ar reikalingas detalesnis urodinaminis ištyrimas.

 Urofloumetrijai atlikti reikalinga speciali įranga, vadinama urofloumetru (1 pav.). Paciento atskiroje patalpoje paprašomas pasišlapinti į specialų indą. Pacientas gali šlapintis stovėdamas arba sėdėdamas, svarbu, kad šlapimo pūslė būtų pilna, bet neperpildyta, šlapinimasis būtų kuo natūralesnis. Urofloumetras surenka šlapimą šlapinantis, gauta informacija siunčiama į kompiuterį, kur yra apdorojama, pavaizduojama grafiškai urofloumetrogramoje ir apskaičiuojami parametrai: šlapimo tūris, maksimalus šlapimo tėkmės greitis (Qmax), vidutinis šlapimo tėkmės greitis, šlapimo tėkmės laikas, šlapinimosi laikas, laikas iki maksimalaus šlapimo tėkmės greičio. Tinkamai tyrimo interpretacijai svarbu kartu įvertinti klinikinius simptomus, kreivės pobūdį ir apskaičiuotus parametrus.

 

Gyd. rez. Gintarė Andreikaitė, gyd. Marija Barisienė, doc. Aušra Černiauskienė, gyd. rez. Vaiva Genytė

 

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos

Plačiau skaitykite leidinyje "Urologija" 2018 m.

 

 

Rašyti komentarą

Captcha