Alkoholinė abstinencija ir jos gydymas vaistais nuo epilepsijos

2017-03-27 | Ligos.lt

Įvadas

Alkoholis (etanolis) yra bene plačiausiai vartojama priklausomybę sukelianti medžiaga. Alkoholis sukelia daugybę sunkių (ne tik sveikatos) problemų asmeniui, jo šeimai ir visuomenei, tampa sunkia finansine našta valstybei. Medikai su šiuo klausimu susiduria tuomet, kai nuo gausaus ar ilgalaikio alkoholio vartojimo trinka girtaujančiojo sveikata. Viena tokių problemų – absti­nencijos sindromas. Tyrimais įrodyta, kad vaistus nuo epilepsijos veiksmingai galima taikyti visuose alkoho­lizmo gydymo etapuose. Šiame straipsnyje kiek plačiau apžvelgsime jų skyrimą gydant alkoholinę abstinenciją.

Alkoholinė abstinencija ir jos simptomai

Alkoholio abstinencijos sindromas (AAS) – tai pa­tologinių vegetacinių, somatinių, neurologinių ir psi­chikos simptomų kompleksas, išsivystantis priklauso­miems nuo alkoholio asmenims po alkoholio nutrau­kimo ar staigaus jo dozės sumažinimo po ilgo, gausaus girtavimo. AAS vystosi po 6–48 val. nuo paskutinio al­koholio išgėrimo.

AAS išsivysto po 2–7 metų piktnaudžiavimo alkoho­liu, bet tam tikrais atvejais, kai alkoholiu piktnaudžiau­jama labai intensyviai, gali pasireikšti jau po 1–1,5 gir­tavimo metų. Pastaraisiais metais stebima, kad AAS for­muojasi po daug trumpesnio girtavimo stažo ir gerokai jaunesniems asmenims (tai aiškinama įgimtu polinkiu į priklausomybę, kad girtauti pradeda vis jaunesnio am­žiaus asmenys). Svarbu tai, kad daugelį metų susilaikius nuo alkoholio vartojimo (po ilgalaikės remisijos) ir vėl pradėjus girtauti, AAS pasireiškia klinikiniais požymiais tos pačios stadijos, nuo kurios prasidėjo remisija. Priklau­somo nuo alkoholio žmogaus abstinencijos simptomai po kiekvieno kito gėrimo periodo pasireiškia jau nuo mažes­nio alkoholio kiekio ir po trumpesnių girtavimo periodų. AAS metu gali būti stebimi tokie simptomai (1 lentelė):

● drebulys;

● ažitacija;

● prakaitavimas;

● tachikardija;

● hipertenzija;

● traukuliai (dažnai naktimis);

● kliedėjimas.

 Ligos.lt

Paklausus, pacientas išsako, kad:

● nemiega (migdomieji paprastai nebepadeda);

● yra didelis nerimas, baimė;

● pykina, vemia, viduriuoja.

Sunkiais atvejais gali pasireikšti:

● nutraukimo delyras – pacientas nesiorientuoja vie­toje ir laike, bet suvokia save, būdingos bauginamo turinio haliucinacijos ir iliuzijos (regos, taktilinės ar klausos);

● kartais psichikos sutrikimai be pažeistos sąmonės – psichozės su kliedesiais.

Stebint šiuos simptomus, reikia atmesti kitas prie­žastis, galinčias sukelti panašų vegetacinės nervų sis­temos hiperaktyvumą ir psichinės būsenos pakitimą. Daug pažeidimų, būdingų AAS, yra nespecifiniai – gal­vos skausmas, svaigimas, nuovargis, silpnumas, trošku­lys, liežuvio apnašos, pykinimas, pilvo pūtimas, vidu­riavimas, padidėjęs kraujospūdis, diskomfortas širdies plote ar širdies skausmas, bloga nuotaika ir kita. Šie po­žymiai būdingi ne tik alkoholikams, bet ir kitiems pagi­rių būsenos asmenims (po piktnaudžiavimo alkoholiu). Kaip ir paprastų pagirių (postintoksikacijos) simptomai, taip ir AAS simptomai priklausomiems nuo alkoholio asmenims yra tuo sunkesni, įvairesni ir jų pasireiškimas labiau tikėtinas, kuo asmuo vyresnis, kuo prastesnė jo somatoneurologinė būsena (kaip minėta, alkoholikams AAS sunkumą lemia girtavimo gausumas ir trukmė).

Yra požymių, būdingų tik alkoholikams, tai:

● didelis noras išgerti alkoholio (pagiriotis);

● vidinė įtampa;

● dirglumas;

● disforija;

● prislėgta nuotaika;

● psichomotorinis nerimas.

Reikia pažymėti, kad daugelį metų girtaujantiems asmenims pasireiškia dar ir kitų simptomų, tačiau juos lemia toksinis alkoholio poveikis. Tai – nevisavertis, pa­viršutiniškas, su prabudimais miegas, ryškūs, bauginan­tys sapnai, hiperakuzija, pavienės klausos ir regėjimo iliuzijos, hipnagoginės haliucinacijos, santykio ir apsi­kaltinimo kliedėjimo idėjos, viso kūno, rankų, vokų, liežuvio drebėjimas, traukuliai, nistagmas, prakaitavi­mas, tachikardija, kt.

Kai kuriais atvejais, kai sergantieji alkoholizmu yra jauni (t. y. liga santykinai trumpa) ir dar tebeturi gerus kompensuojamuosius organizmo pajėgumus, AAS simptomai gali ribotis patologiniu potraukiu alkoholiui ir šiek tiek stipriau išreikšta vegetacine simptomatika (prakaitavimu, tachikardija, sustiprėjusiu dermografiz­mu). Į šiuos simptomus jauniems žmonėms dažnai ne­kreipiama daug dėmesio, jie nepastebimi.

Ligos.lt

Alkoholio veikimas smegenyse

Alkoholis (etanolis) yra centrinės nervų sistemos (CNS) depresantas (slopintojas) ir jo poveikis iš dalies panašus į slopinančių CNS vaistų, pavyzdžiui, ramina­mųjų, migdomųjų ir anestetikų, poveikį.

Su alkoholio poveikiu susiję daug neurocheminių sistemų, o svarbiausios jų – gama aminosviesto rūgštis (GASR) ir jos receptoriai, glutamatas ir N-metil-D-as­partatui (NMDA) jautrūs receptoriai bei opioidų siste­ma. GASR yra pagrindinis slopinamasis neuromedia­torius smegenyse. Pavyzdžiui, benzodiazepinai, kurių sukeliamas poveikis panašus į alkoholio, taip pat page­rina Cl– pernašą per GASRA receptorius. Vaistai, kurie imituoja GASR veikimą, sustiprina ir pailgina alkoholio sukeltą poveikį, o priešingo veikimo nei GASR vaistai slopina alkoholio poveikį. Tai patvirtinta atliekant ty­rimus su gyvūnais, kurie parodė, kad benzodiazepinų receptorių antagonistai blokuoja daugelį alkoholio da­romų pažinimo, elgsenos ir neurofiziologinių poveikių.

Glutamatas – pagrindinis sužadinamasis (jaudina­masis, ekscitatorinis) neuromediatorius smegenyse. Manoma, kad jis susijęs su alkoholio sukeliama intok­sikacija ir elgsenos pokyčiais.

Elektrofiziologiniai tyrimai parodė, kad, slopinant NMDA receptorius, sukeliami elgsenos pokyčiai, pa­našūs į sukeliamus alkoholio.  AAS simptomai daugiausia susijęs su GASR re­ceptorių hipofunkcija ir NMDA receptorių funkcijos suaktyvėjimu (1 pav.).

Ligos.lt

Alkoholinės abstinencijos gydymas vaistais nuo epilepsijos

Alkoholinės abstinencijos metu benzodiazepinus rekomenduojama rinktis pirmiausia, tačiau reikia turėti omenyje, kad šie vaistai: gali sukelti sujaudinimą, gali­ma tikėtis nepalankios sąveikos su kitais vaistais, ypač opioidais; jų nesaugu skirti ambulatoriškai, nes esti ri­zika, kad pacientas vėl girtaus. Kartu su alkoholiu jie kryžmiškai didina priklausomybės riziką.

Vaistai nuo epilepsijos (VNE) (dar vadinami anti­konvulsantais, vaistais nuo traukulių, nuotaikos stabi­lizatoriais) gana seniai taikomi gydant įvairias priklau­somybes. Tyrimai su VNE atliekami jau daugiau nei 4 dešimtmečius. Tyrimai parodė, kad šie medikamentai yra taikytini visose alkoholizmo stadijose. Verta pri­durti, kad VNE sėkmingai ir veiksmingai taikomi gy­dant ne tik priklausomybes, bet ir bipolinius afektinius, nuotaikos, nerimo, asmenybės sutrikimus, taigi pelny­tai juos galime vadinti bene universaliausią poveikį tu­rinčiais psichofarmakologiniais vaistais. Antikonvul­santai pasižymi daug silpnesniu slopinamuoju povei­kiu nei benzodiazepinai bei maža pripratimo tikimybe. Šie vaistai pirmiausia veikia tas pačias neurotransmite­rių sistemas, kurios įsijungia pasireiškiant nutraukimo sindromui ir pasireiškus potraukiui tam tikrai psicho­aktyviajai medžiagai.

Denverio (JAV) Skubiosios psichiatrinės pagalbos skyriaus vadovas gyd. Simpsonas dalijasi patirtimi, kad VNE vartojimas ne pagal indikacijas (angl. fff-label use) gydant alkoholinę abstinenciją gali sumažinti rizi­ką, kuri dažniau pasireiškia gydant kitais vaistais. Gyd. Simpsonas teigia, kad jų skyriuje po detoksikacijos pa­cientą išleidžia ambulatoriniam gydymui, paskirdami VNE monoterapiją. Jei pacientą tenka stacionarizuoti dėl sunkios alkoholinės abstinencijos, VNE ligoninė­je skiriamas taip pat, bet jau kaip papildomas vaistas.

Gabapentinas saugus sergantiesiems kepenų li­gomis, be to, menkai sąveikauja su kitais vaistais. 1 200 mg paros dozė gali būti lyginama su įpras­tai skiriama lorazepamo doze, ski­riama abstinencijai gydyti. Be to, šis vaistas padės išvengti atkry­čio po detoksikacijos, abstinenci­jos simptomų sumažinimo. Daug pacientų nurodo, kad gabapenti­nas pagerina miegą. Tačiau vaistas gali sukelti virškinimo trakto sutri­kimus, lengvą svaigimą. O sergan­tiesiems sunkiomis inkstų ligomis reikėtų mažinti gabapentino dozę.

Karbamazepinas. Atsitikti­nės imties, dvigubai aklame ty­rime karbamazepinas buvo pra­našesnis už lorazepamą, nes ge­riau apsaugojo nuo atsinaujinan­čių abstinencijos simptomų ir nuo girtavimo po gydymo. Tiesa, abu vaistai veiksmingai sumažino abs­tinencijos simptomus. Dėl vaistų sąveikos nereikėtų rūpintis, ne­bent vaistas bus skiriamas ilgesnį laiką (savaites).

Gydant alkoholinę abstinenci­ją (Lietuvoje patvirtinta ši karba­mazepino indikacija), vidutinė pa­ros dozė yra 600 mg (200 mg ryte ir 400 mg vakare). Sunkiais atve­jais pradinę dozę galima didinti iki 1 200 mg/p. Gydymas baigia­mas po 7–10 dienų, laipsniškai mažinant dozę. Nepatariama kar­bamazepino vartoti su raminamaisiais arba migdomai­siais vaistais, bet jį galima skirti su kitais preparatais, kurie paprastai vartojami alkoholinei abstinencijai gy­dyti. Vengti skirti karbamazepino, jei kepenų fermentai serume 3 kartus viršija normą, sergama inkstų ligomis, neuropatija, trombocitopenija ar leukopenija. Karba­mazepino kiekis kraujyje turi būti nuolat tiriamas. Dėl nepageidaujamo poveikio centrinei ir periferinei nervų sistemai tokius pacientus reikia stebėti ypač atidžiai.

Valprotai, derinyje su benzodiazepinais (jei jų pa­pildomai reikia), sutrumpina abstinenciją ir medicininių komplikacijų riziką. Neskirti valproatų, jei yra trombo­citopenija, leukopenija ar sunki kepenų liga.

Apibendrinimas

AAS – tai patologinių simptomų kompleksas, išsi­vystantis priklausomiems nuo alkoholio asmenims. AAS pasireiškia po alkoholio nutraukimo ar staigaus jo dozės sumažinimo po ilgo ar gausaus girtavimo. AAS simpto­mai daugiausia susijęs su GASR receptorių hipofunkcija ir NMDA receptorių funkcijos suaktyvėjimu. Nesunkūs AAS atvejai gali būti gydomi ambulatoriškai. Gydant AAS, gali būti skiriama VNE monoterapija ar deriniai su kitais vaistais.

Parengė gyd. Alvyda Pilkauskienė, Dainavos poliklinikos Psichikos dienos stacionaras

Šaltinis: "Internistas", 2017m., Nr.1