Meniu

Alergija maistui: kas lemia jos išsivystymą?

2018-07-10

Alergija maistui: kas lemia jos išsivystymą?

Įvadas

Alergija maistui yra apibrėžiama kaip imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą. Statistiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius alergija maistui labai paplito. Pagrindine anafilaksijos vaikams priežastimi išlieka anafilaksija, pasireiškianti kaip alerginės reakcijos forma į maisto alergenus. Alergija maistui glaudžiai siejama ir su atopiniu dermatitu. Sensibilizacija maisto alergenams nustatoma 30–80 proc. pacientų, sergančių atopiniu dermatitu, tačiau klinikinė reikšmė patvirtinama daug mažiau pacientų.

Straipsnyje apžvelgiama keletas mokslinių tyrimų krypčių, siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia alergijos maistui išsivystymo riziką.

 

Ar maitinimas motinos pienu apsaugo nuo alergijos maistui išsivystymo?

Norėdami atsakyti į šį klausimą ir ieškodami atliktų šia tema studijų, susiduriame su keletu problemų. Vertinant tokių tyrimų patikimumą, vienas pagrindinių kriterijų yra atsitiktinių imčių sudarymas. Kūdikiai turėtų būti suskirstyti į grupes, iš kurių viena būtų maitinama motinos pienu, o kita – dirbtiniais mišiniais. Dėl etinių problemų sunku būtų atlikti tokio modelio klinikinį tyrimą ir vertinti jo rezultatus. Būtent tai, kad šie tyrimai atliekami nenaudojant atsitiktinių imčių skirstymo, ir trukdo juos deramai vertinti.

Muraro su bendraautoriais, išanalizavę 29 atliktus tyrimus, priėjo prie išvados, kad 4 mėnesius kūdikio maitinimas motinos pienu gali sumažinti alergijos karvės pienui išsivystymą didelės rizikos kūdikiams (tiems, kurių pirmosios eilės giminaitis serga alergine liga – alergija maistui, atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu, astma). Keletas naujesnių kohortinių tyrimų šias išvadas  paneigė. Tiesa, visi tyrėjai sutaria, kad maitinimas motinos pienu yra naudingas tiek motinai, tiek vaikui, ir žindymas krūtimi yra pirmojo pasirinkimo prevencinė priemonė stengiantis išvengti alerginių ligų.

 

Ar yra ryšys tarp vitamino D kiekio ir alergijos maistui?

Atlikti ekologiniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp mažos vitamino D koncentracijos kraujyje ir alergijos maistui rizikos. Vienoje studijoje nustatyta, kad automatinių adrenalino injektorių, skirtų maisto sukeltai anafilaksijai gydyti, daugiau parduodama šalyse, kurios yra labiau nutolusios nuo pusiaujo. Taip pat įrodyta, kad šiose šalyse gyvenančių vaikų vitamino D kiekis kraujyje būna mažesnis dėl saulės šviesos trūkumo.

Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad hospitalizacija dėl alergijos maistui yra daug dažnesnė tarp vaikų, kurie gimę žiemą ir rudenį, palyginti su gimusiais pavasarį ir vasarą. Šie rezultatai buvo susiję su mažesniu vitamino D kiekiu, kuris priklauso nuo gimimo laiko.

Kitame tyrime, ištyrus Australijoje gyvenančius kūdikius, nustatyta, kad sergantiems vitamino D nepakankamumu vaikams alergijos išsivystymo rizika riešutams ir kiaušiniams padidėja 3 kartus.

Matuojant vitamino D kiekį tarp maistui alergiškų vaikų, nepakankamas jo kiekis buvo nustatytas 6 kartus dažniau nei sveikiems vaikams.

Atliktas studijas buvo rekomenduojama pratęsti, norint toliau išanalizuoti ir patvirtinti vitamino D reikšmę alergijos maistui išsivystymui. Šiandien trūksta duomenų teigti, kad prevencinis vitamino D vartojimas didelę alergijos riziką turintiems kūdikiams būtų moksliškai pagrįstas.

 

Alergija žemės riešutams: vengti ar vartoti?

Lietuvoje alergija žemės riešutams gana reta, tačiau pasaulyje ji yra viena dažniausių alergijų. Tyrimai rodo, kad Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Kanadoje šia alergija sergančių vaikų skaičius per pastaruosius 10 metų padidėjo 2 kartus. Kadangi šios šalys yra didžiausios žemės riešutų vartotojos ir gamintojos, problema išlieka labai opi. Alergija žemės riešutams dažnai sukelia gyvybei grėsmingas reakcijas. Šio produkto išvengti kasdienybėje gali būti sunku, nes riešutų pėdsakų gali būti įvairiuose kasdien vartojamuose produktuose. Pavojų gali sukelti net mažas šio produkto kiekis.

Dėl galimo pavojaus ir didelio įsijautrinimo sveikatos priežiūros organizacijos laikėsi rekomendacijos iki 3 metų vaikams nevartoti žemės riešutų ar bet kokių jų turinčių produktų. Tokiomis rekomendacijomis mokslininkai ėmė abejoti, pastebėję, kad kitose šalyse, kuriose vaikai šį produktą gauna daug anksčiau, alergijos paplitimas yra mažesnis. Iškelta hipotezė, kad ankstyvas ir nedidelio kiekio šių alergenų vartojimas didelės rizikos pacientams gali sumažinti alergijos išsivystymą ir alergijos žemės riešutams plitimą. Šiai hipotezei pagrįsti buvo atliktas LEAP (angl. Learning Early About Peanut allergy) atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 640 vaikų nuo 4 iki 11 mėnesių. Visi tiriamieji buvo suskirstyti į 2 grupes: viena grupė vengė, o kita vartojo žemės riešutus. Rezultatai įvertinti po 5 metų. Išvados parodė, kad 4–11 mėnesių vaikų grupėje, kuri gavo žemės riešutų, tik 3 proc. tiriamųjų išsivystė alergija žemės riešutams. Grupėje, kuri vengė žemės riešutų, net 17 proc. tiriamųjų buvo nustatyta alergija žemės riešutams iki 5 metų. Suformuluota galutinė išvada – didelės rizikos kūdikiams pradėjus anksti vartoti alergeną, galima sumažinti alergijos išsivystymą. Todėl buvo paneigtas vyravęs teiginys, kad reikia atidėlioti žemės riešutų įtraukimą į maisto racioną didelės rizikos pacientams.

 

Koks mišinys geriausias kūdikiui, kurio šeiminėje anamnezėje yra alergija?

Niekas nepaneigs, kad geriausias maistas kūdikiui yra motinos pienas. Tačiau kokį mišinį parinkti kūdikiui, kurio šeiminėje anamnezėje yra nustatyta alergijos atvejų? Kaip tokia mityba atsilieps alergijos pasireiškimui paauglystėje? Atliktas atsitiktinių imčių, dvigubai aklas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 2 252 sveiki naujagimiai, kuriems nustatyta padidėjusi alergijos rizika. Tokiais buvo laikomi kūdikiai, kurių mažiausiai vienas iš tėvų arba kiti šeimos nariai turi teigiamą alergijos anamnezę. Priskyrimas tyrimo grupei buvo atsitiktinis. Bet kuris naujagimis galėjo pakliūti į grupę ir gauti iš dalies hidrolizuotus išrūgų baltymus, pilnai hidrolizuotus išrūgų baltymus, pilnai hidrolizuotus kazeino baltymus, standartinį karvės pieno mišinį ir būti žindomu daugiau kaip  4 mėnesius. Pirmaisiais 4 gyvenimo mėnesiais atsitiktinai parinkti tiriamieji mišiniai buvo skirti tik esant būtinybei. Duomenų analizė atlikta po 15 metų – išanalizuoti 1 337 tyrimo dalyvių duomenys. Analizė atlikta išnagrinėjus užpildytus klausimynus tyrimo centre, atlikus pacientų medicininę apžiūrą ir kraujo tyrimus. Prieita prie išvados, kad ankstyvas tinkamo hidrolizato vartojimas turi ilgalaikį apsauginį poveikį. 15 metų stebėjimas aiškiai parodė, kad hidrolizatų naudojimas kūdikių mitybai nepadidino kvėpavimo takų alerginių ligų. Stebėjimas patvirtino, kad ne visi, o tik klinikinių tyrimų patvirtinti hidrolizatai yra efektyvūs.

 

Alergijos maistui ir filagrino ryšys

Filagrinas yra baltymas, kurį gamina keratinocitai grūdėtajame sluoksnyje. Šis baltymas atsakingas už vandens surišimą. Jo pritrūkus, sutrinka odos barjerinė funkcija. Atopinio dermatito patogenezėje odos barjerinės funkcijos sutrikimas yra svarbiausias veiksnys. Atlikus mokslinius tyrimus, nustatyta, kad šio baltymo geno mutacija gali lemti alergijos maistui išsivystymą. Pastebėta, kad filagrino sintezę koduojančio geno mutacija lemia pakitusį odos barjerą ir padidina tikimybę sensibilizacijai maisto produktams išsivystyti. Tiesa, vien mutacijos nustatymas neleidžia identifikuoti, ar ji sukels tik sensibilizaciją ar kartu pasireikš ir alergijos simptomai.

2 atsitiktinių imčių klinikinėse studijose, kurios buvo atliktos naudojant emolientus ir taikant odos drėkinimą kasdien kūdikiams nuo gimimo, pastebėta, kad egzemos simptomai sumažėjo net 50 proc. pacientų, bet nepatvirtino hipotezės, kad dažnas ir ankstyvas emolientų naudojimas sumažina ir alergijos maistui išsivystymo tikimybę. Apibendrinus rezultatus nurodoma, kad kasdienis emolientų naudojimas turėjo teigiamą poveikį mažinant atopinio dermatito išsivystymo riziką.

Dar viename Carlsteno ir kolegų atliktame tyrime pastebėta, kad vaikai, kuriems nustatyta ankstyvoji atopinio dermatito pradžia, turi didesnę alergijos maistui išsivystymo riziką per pirmuosius 2 gyvenimo metus.

 

Apibendrinimas  

  • Alerginę anamnezę turintiems kūdikiams nereikėtų atidėlioti potencialių alergenų įtraukimo į mitybos racioną.
  • Maitinimas motinos pienu neapsaugo nuo alergijos maistui išsivystymo, tačiau nepaneigia maitinimo krūtimi naudos kūdikio sveikatai.
  • Vitamino D kiekio sumažėjimas daro įtaką alergijos maistui išsivystymui, tačiau trūkta duomenų ir papildomų tyrimų apie jo skyrimą prevencijai.
  • 15 metų tyrimo rezultatai patvirtina rekomendacijas vartoti tik kliniškai patvirtintą hidrolizatą karvės pieno alergijos prevencijai kūdikiams, kurių šeiminėje anamnezėje yra nustatyta alergijos atvejų.

 Literatūra:

  1. Herbert L, Shemesh E, Bender B. Clinical management of psychosocial concerns related to food allergy. J Allergy Clin Immunol: In Practice 2016;4:205-213.  
  2. Young MC. Elimination Diets in Eczema-A Cautionary Tale. J Allergy Clin Immunol: In Practice 2016;4(2):237-238.  
  3. Allen K JJennifer J. Koplin JJ, Prospects for Prevention of Food Allergy. J Allergy Clin Immunol: In Practice 2017;4(2):215-220.
  4. Venter C, Brown KER, Maslin K, Palmer DJ. Maternal dietary intake in pregnancy and lactation and allergic disease outcomes in offspring. Ped Allergy Immunol 2017;3:135-143.
  5. Savage J, Sicherer S, Wood R. The Natural History of Food Allergy.  J Allergy Clin Immunol: In Practice 2016;4:196-203.

 

Gyd. Tomas Slomskis

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centras

Žurnalo "Internistas" priedas "Alergija. Astma. Imunologija", 2018.

Rašyti komentarą

Captcha