Meniu

Alergija lateksui

2018-06-12

Alergija lateksui

Įvadas

Pirmieji europiečiai, tarp jų ir Cristoforas Colombas, lankydamiesi Amazonės regione ir kitose pietinėse bei centrinėse Amerikos dalyse pastebėjo, kad vietiniai gyventojai savo reikmėms naudojo elastingą medžiagą, iš kurių gamino šokinėjančius kamuolius, nedūžtančius indus ir vandeniui atsparius drabužius. Šią medžiagą jie gaudavo iš jų kraštuose augančio brazilinio kaučiukmedžio (lot. Hevea brasiliensis) [1]. Šio medžio kamiene padarius įpjovas, sunkiasi balkšvas klampus skystis, kuris ore oksiduojasi ir stingsta . Šis skystis vadinamas lateksu (lot. latex – skystis, sultys). Tai dispersinė sistema, kurią sudaro vanduo ir jame pasiskirstę riebalai, dervos, angliavandeniai, neorganinės medžiagos, baltyminės medžiagos, sausoji dalis – kaučiuko dalelės (cis-1,4 poliizoprenas) [2–4]. Teisinga šią emulsiją vadinti gamtiniu kaučiukiniu lateksu [2], tačiau straipsnyje toliau ši emulsija bus vadinama tiesiog lateksu.

Kurį laiką latekso produktai nebuvo plačiai naudojami, nes natūralūs ir neapdirbti latekso gaminiai buvo trapūs, santykinai neelastingi, drumsti ir lengvai suskaidomi [1]. Padėtis pasikeitė, kai 1843 metais Charlesas Goodas Yearas atrado vulkanizacijos procesą. Šiuo būdu apdorojant gamtinį kaučiukinį lateksą, gaunamas elastingesnis, stipresnis ir stabilesnis produktas. Dar labiau šių produktų paplitimą paskatino britų verslininkas 1876 metais, perveždamas šių medžių sėklas į tuometes Britanijos kolonijas pietryčių Azijoje, kur komerciniais tikslais imtos auginti šių medžių plantacijos [2]. Didžiausios jų – Malaizijoje, Indonezijoje, Tailande, Vietname, Vakarų Afrikoje [1, 2].

Kaučiukmedžių išskiriamas lateksas gali būti apdirbamas 2 būdais:

  • gamtinio sauso kaučiuko gamybai – apie 90 proc. latekso yra panaudojama sausam kaučiukui išgauti. Šiame procese lateksas koaguliuojamas rūgštinant terpę, naudojant skruzdžių ar acto rūgštį. Gaunamas kietas kaučiukas, kuris apdirbamas papildomais būdais (malaksacija, vulkanizacija, kt.), gaunamas kietas kaučiuko produktas, naudojamas padangų gamybai, medicinoje – dangtelių, stūmoklių, kaukių, kaniulių gamybai. Šių procesų metu yra suskaldomi baltymai, todėl galutiniame produkte jų lieka labai mažai [5–9];
  • 10 proc. medžio syvų panaudojami plonų ir elastingų produktų gamybai (pvz., pirštinių, prezervatyvų, balionų, kt.) naudojant mirkymo techniką. Į išgautą ir koncentruotą skystį, pridedant konservantų, antioksidantų ir kitų medžiagų, mirkant ir džiovinant liejimo formą, yra suformuojamas plonas gamtinio kaučiukinio latekso gumos sluoksnis, gaunamas galutinis produktas. Šio proceso metu gauti produktai turi didesnį kiekį nesuskaidytų baltymų [5, 7–10].

Gamtinio kaučiukinio latekso gaminiai imti plačiai naudoti pasaulyje dėl daugelio gerų savybių. Galutiniai produktai patvarūs, priklausomai nuo apdirbimo būdo, gali būti įvairaus elastingumo ir kietumo, nepraleidžia vandens. Dažnai lateksas yra tapatinamas su guma, tačiau tai nėra teisinga, nes guma yra sudėtinis junginys, susidedantis iš gamtinio kaučiuko ir įvairių mažos molekulinės masės priedų. Maždaug ketvirtadalis pasaulio guminių produktų yra natūralaus kaučiukinio latekso kilmės [1].

Norint geriau suprasti, kas yra lateksas ir kokiu būdu jis tapo svarbus alergologijoje, būtina panagrinėti jo istoriją medicinoje.

Latekso istorija medicinoje

 Pirmosios pirštinės pradėtos dėvėti chirurginiame sektoriuje atliekant operacijas ir autopsijas, taip siekiant apsisaugoti nuo mechaninių sužalojimų. Tuo metu pirštinės buvo gaminamos iš odos, medvilnės, šilko, įvairių gyvūnų žarnų ar pūslių. Vėliau pirštinės ėmė atlikti ir kitą apsisaugojimo funkciją – nuo sergančių pacientų ir tuo metu pradėtų naudoti baktericidinių medžiagų, kurios labai dirgino rankų odą [11]. 1813 metais Adamas Eliasas von Sieboldas pirmasis pasiūlė dėvėti pirštines gimdant infekcinėmis ligomis sergančioms pacientėms, norint sumažinti personalo užsikrėtimo riziką. Jis sugalvojo dėvėti rankų dangalus, pagamintus iš kiaulės, arklio šlapimo pūslės arba riebalais impregnuotas linines pirštines [12]. 1830 metais Thomas Hancockas patentavo guminių drabužių, tarp jų ir pirštinių, gamybą. Tiesa, tuo metu jos buvo labai nepatvarios, todėl jų naudojimas buvo ribotas iki 1843 metų, kai buvo išrastas vulkanizacijos procesas (cheminis procesas, skirtas natūraliam kaučiukui paversti tvirtesne medžiagas kaitinant jį su siera ar kt. Pagerinamos gamtinio kaučiuko savybės). 1867 metais pradėti naudoti antiseptikai labai dirgino chirurgų ir personalo rankų odą, todėl pirštinės imtos plačiau dėvėti apsisaugojimui nuo šių medžiagų. Reguliariai pirštines ėmė naudoti daktaras Bloodgoodas, kuris 1899 metais paskelbė klinikinių atvejų seriją, kai visam chirurginiam personalui dėvint pirštines buvo gerokai sumažintas pooperacinių infekcijų dažnis [12]. Ankstyvaisiais 1900 metais guminių pirštinių dėvėjimo idėja ėmė vis plačiau plisti tarp chirurgų Europoje ir Amerikoje [12]. Pirmojo pasaulinio karo metais latekso importas į Europą tapo ribotas, todėl tuo metu imta gaminti dirbtinės kilmės nitrilo, neopreno, stireno butadieno ir silikonines pirštines [1], tačiau jos neprilygo latekso pirštinėms elastingumu, patvarumu. Nors po Pirmojo pasaulinio karo jau buvo įprasta chirurgams dėvėti pirštines, tačiau tai dar nebuvo populiaru tarp kitų medicinos darbuotojų.

1987 metais paplitus krauju perduodamoms infekcijoms – hepatito C ir B virusui bei ŽIV – imtasi visuotinių atsargumo priemonių, mažinančių infekcijos plitimą [13, 14]. Dėl šių priežasčių Jungtinių Amerikos Valstijų Užkrečiamų ligų centras išleido Visuotinių atsargumo priemonių gaires, todėl labai padidėjo latekso pirštinių naudojimas sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose pramonės šakose (pvz., maisto pramonėje). Prieš paskelbiant šias gaires, Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus buvo parduodama apie 300 mln. vienetų pirštinių, o 1990 metų pabaigoje šis skaičius padidėjo iki 36 mlrd. vienetų per metus [13].

Natūralaus kaučiukinio latekso pirštinės buvo pasirenkamos naudoti dėl išskirtinio lankstumo, stiprumo, elastingumo, atsparumo temperatūrai ir mažos kainos [15]. 

Vadinamoji latekso alergijos epidemija 

Pirmoji greitojo tipo reakcija į lateksą paminėta 1927 metais [16], po 6 metų pranešta apie latekso pirštinių sukeltą kontaktinį dermatitą elektros kompanijos darbuotojams [17]. Vėlesnis atvejis aprašytas tik 1979 metais. Nuo to laiko publikacijų ėmė po truputį daugėti, aprašant skirtingas reakcijas ir simptomus – nuo odos bėrimų, niežtinčios nosies, rinorėjos ir čiaudulio, iki dusulio ir anafilaksijos [18]. 1987 metais pritaikius visuotines atsargumo priemones ir padidėjus vienkartinių latekso pirštinių naudojimui, paraleliai ėmė daugėti ir klinikinių latekso alergijos atvejų.

Pastebėtos ir išskirtos padidėjusios rizikos asmenų grupės, kuriose įsijautrinimas buvo didesnis, palyginti su bendrąja populiacija. Buvo nustatyti įsijautrinimo ir alergijos lateksui rizikos veiksniai:

  • dažnas kontaktas su latekso alergenais;
  • genetinis polinkis gaminti imunoglobulino E (IgE) antikūnus (atopija).

Atliktus tyrimus, kuriais siekta nustatyti latekso alergijos dažnį, labai sudėtinga palyginti dėl skirtingų atrankos kriterijų ir skirtingo teigiamumo vertinimo kriterijų, kurie gali būti derinys alergijos simptomų, odos dūrio mėginių (ODM) ar specifinių. Asmeniui, kuriam nustatytas teigiamas ODM ar specifiniai IgE latekso alergenams, nebūtinai pasireiškia alergijos simptomai, tai vadinama įsijautrinimu ar sensibilizacija, o alergija – tai alergijos simptomų pasireiškimas įsijautrinusiam asmeniui.

Vaikai nuo gimimo susiduria su latekso gaminiais – pieno buteliukų čiulptukais, sauskelnėmis, balionais, guminiais žaislais ir pan. Nepaisant to, tik nedidelė bendrosios populiacijos vaikų dalis įsijautrina šiam alergenui [14]. 1992–1995 metais atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 3 269 bendrosios populiacijos vaikai, teigiamais ODM nustatytas įsijautrinimas lateksui siekė 1,7 proc. vaikų, o 1 proc. buvo patvirtinta alergija lateksui [19]. 1998 metais tirti 1 175 bendrosios populiacijos 7–11 metų vaikai, 0,7 proc. jų nustatytas įsijautrinimas lateksui, tačiau nė vienas vaikas nebuvo patyręs alergijos lateksui simptomų [20]. Vaikai, turintys įskiląjį stuburą (lot. spina bifida), buvo vieni pirmųjų, kuriems pastebėtas dažnesnis alergijos lateksui išsivystymas nei kitiems vaikams. 1992–1999 metais, įvairių autorių tyrimų duomenimis, latekso alergija dažniau išsivystė būtent šiems vaikams. Pavyzdžiui, vienų autorių duomenimis, įsijautrinimas tarp įskiląjį stuburą turinčių vaikų siekė net 64,5 proc., iš jų 49 proc. buvo pasireiškusi reakcija į lateksą anamnezėje [21]. Kito autoriaus duomenimis, įsijautrinimas lateksui nustatytas 55 proc. šių vaikų, iš kurių 62,5 proc. (33,6 proc. visų tirtų pacientų) patvirtinta alergija provokaciniais mėginiais [22]. Pastebėta, kad alergijos išsivystymo dažnis tiesiogiai priklausė nuo patirtų operacijų skaičiaus, šlapimo pūslės kateterizavimo dažnio, ventrikuloperitoninio šunto suformavimo [22–25]. Manyta, kad įsijautrinimas įvyksta per dažną latekso gaminių kontaktą su asmens gleivinėmis [26].

Pastebėta, kad vaikams, patiriantiems daug operacijų ir įvairių chirurginių intervencijų, ypač sergantiems įgimtosiomis anomalijomis, tokiomis kaip stemplės atrezija, omfalocelė ar cerebrinis paralyžius, dėl tų pačių priežasčių gali dažniau pasireikšti latekso alergija, palyginti su bendrosios populiacijos vaikais [27].

Kita padidėjusios rizikos grupė – tai asmenys, kurių darbo aplinkoje naudojami gamtinio kaučiukinio latekso gaminiai, yra medicinos darbuotojai, valytojai, dažytojai, statybininkai, maisto pramonės darbuotojai, kirpėjai [28–31]. Dėl paplitusio latekso pirštinių dėvėjimo tarp medicinos darbuotojų, didžioji dalis tyrimų atlikta šių asmenų grupėse. Aplinkos mėginių ėmimo tyrimais patvirtina, kad latekso pirštinių naudojimo dažnis koreliuoja su latekso alergenų lygiu ore ligoninėse [32] ir tai yra susiję su padidėsiu alergijų išsivystymu šių darbuotojų grupėse [33].

Dar 1980 metais Suomijoje ODM ir naudojimo mėginiais patvirtintas 2,9 proc. įsijautrinimas lateksui tarp medicinos darbuotojų, labiausiai paplitęs tarp operacinių darbuotojų (7,4 proc. – chirurgams, 5,6 proc. – slaugytojas). Taip pat patvirtinta, kad įsijautrinimo riziką lateksui didina atopija ir rankų egzema [9, 34, 35]. 1990 metais medicinos darbuotojų latekso įsijautrinimo paplitimas, įvairių autorių duomenimis, buvo skirtingas, kai kurių autorių duomenimis, jis siekė net 17 proc., pusė šių asmenų jautė astmos simptomus, susijusius su pirštinių dėvėjimu jų darbo aplinkoje [34]. Nors įsijautrinimo ir alergijos dažnis skirtingas, tačiau vienareikšmiškai jis buvo didelis, nes, tuo metu pateiktais duomenimis, 1997 ir 1998 metais bendroje populiacijoje įsijautrinimas latekso alergenams siekė apie 1 proc. (0,7–1,1 proc.) [19, 20]. Natūralaus kaučiukinio latekso alergenai pripažinti profesiniais alergenais. Tuo metu tai buvo didelė problema tiek pačiam darbuotojui, tiek įstaigai, nes tai veikė žmogų fiziškai, psichologiškai ir finansiškai. Tarp tokių darbuotojų padažnėjo nedarbingumas, kai kurie jų turėjo keisti darbo vietą, atsirado guminių gaminių baimė. Medicinos įstaigos turėjo keisti darbo aplinką, tai atsiliepė finansiškai [33].

Visuotinai pripažinus, kad alergija lateksui tapo opi problema, 1991 metais Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija (angl. US Food and Drug Administration – FDA) surengė tarptautinį simpoziumą alergijos lateksui tema.

 Kas lėmė alergijos lateksui paplitimą?

 Alergijos lateksui epidemija siejama su labai staiga padidėjusiu gamtinio kaučiukinio latekso pirštinių naudojimu, tačiau paplitimui įtaką darė dar keletas veiksnių.

Jau anksčiau pastebėta, kad talkas pirštinėse sukelia odos granuliomas, todėl 1960 metais jis buvo pakeistas į krakmolo miltelius. Šie milteliai latekso baltymus absorbuoja efektyviau nei talkas ir labai palengvina alergenų patekimą į aplinką [1]. Atsiradus dideliam pirštinių poreikiui, labai paspartėjo pirštinių gamyba, tam tikros gamybos procedūros buvo trumpinamos, suprastėjo darbo kokybė. Pavyzdžiui, pirštines pradėta mažiau skalauti, sutrumpėjo gaminių išlaikymo laikotarpis. Visa tai lėmė didelį alergenų kiekį galutiniame vartotoją pasiekusiame produkte [14, 36].

 Latekso alergenai

 Gamtiniame kaučiukiniame latekse randama daugiau nei 240 skirtingų baltymų, tačiau nustatytų ir Pasaulinės sveikatos organizacijos bei Tarptautinės imunologų draugijų alergenų nomenklatūros komiteto sąjungos (angl. The Allergen Nomenclature Subcommittee of the International Union of Immunological Societies – IUIS; https://www.allergen.org) patvirtintų alergenų šiuo metu yra 15 (Hev b 1–15) [9]. Hevb 1 ir Hev b 3 yra pagrindiniai alergenai, įjautrinantys vaikus, turinčius įskiląjį stuburą, o Hev b 2 ir Hev b 4 yra pagrindiniai profesiniai medicinos darbuotojų alergenai [14]. Hev b 5, 6, 7, 8, 12 – svarbiausi kryžminių reakcijų išsivystymui [9].

 

Alergijos lateksui simptomai

Gamtinio kaučiukinio latekso gaminiai gali sukelti 2 tipų alergines reakcijas:

  • alerginį kontaktinį dermatitą, kuris pasireiškia odos niežuliu, lokaliu bėrimu kontakto su latekso guma vietoje. Tai IV (lėtojo) tipo padidėjusio jautrumo reakcija, kurią sukelia ne latekso baltymai, tačiau įvairios gaminių sudėtyje esančios cheminės medžiagos, kurios naudojamos apdirbant ir gaminant produktus [14];
  • I tipo (greitojo) nuo IgE priklausomas padidėjusio jautrumo reakcijas, kai alergenai yra latekso baltymai. Įsijautrinusiam asmeniui klinikiniai simptomai pasireiškia priklausomai nuo to, per kur į organizmą patenka alergenas. Simptomai pasireiškia greitai, dažniausiai iki 30 min. nuo kontakto su alergenu ir greitai praeina jį nutraukus [1].

 Kontaktinė dilgėlinė

Tai dažniausia alergijos lateksui pasireiškimo forma. Užsitęsus kontaktui su alergenu, gali pasireikšti anafilaksija. Kontaktas su gleivinėmis gali sukelti angioedemą [5]. Latekso alergenai yra dažniausias profesinis alergenas, sukeliantis kontaktinę dilgėlinę [37]. Iritacinis rankų dermatitas gali padidinti įsijautrinimo latekso baltymams riziką.

Retais atvejais latekso baltymai gali sukelti baltymų sukeltą kontaktinį dermatitą. Kliniškai toks dermatitas pasireiškia kaip lėtinė egzema, bet su pasikartojančiais ūminiais epizodais. Manoma, kad tai yra I ir IV reakcijų tipo derinys [37]. 

Alerginis rinitas ir astma

Įkvėpus ore esantį alergeną, pasireiškia tipiški kvėpavimo takų alerginės reakcijos simptomai – rinitas, čiaudulys, kosulys ar švokštimas. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia medicinos darbuotojams, kurie susiduria su latekso alergenais darbo aplinkoje, nes pagrindinis ore esančio alergeno šaltinis yra pirštinių milteliai. Lateksas traktuojamas kaip profesinis alergenas, ypač daug problemų sukėlęs naudojant pudruotas pirštines [38–45].

 Sisteminės reakcijos

2001–2002 metų duomenimis, lateksas buvo 2 vietoje pagal anafilaksijos dažnį po miorelaksantų atlikus bendrąją anesteziją [46, 47]. Dažniausiai pasireiškia kardiovaskulinės sistemos simptomai, nors odos bėrimai ir bronchospazmas taip pat dažni [46–49]. Alergija lateksui paprastai pasireiškia palaikomojoje anestezijos fazėje, o reakcija į miorelaksantus ar opiatus – pradinėje anestezijos fazėje. Didesnė rizika atliekant pilvo, ginekologines ir ortopedines operacijas [50–54]. Be to, latekso baltymų gali patekti į maistą, jei jis gaminamas mūvint pirštines. Toks maistas įsijautrinusiam asmeniui gali sukelti anafilaksiją [55–57].

 Latekso ir maisto sindromas

Pacientams, alergiškiems latekso baltymams, gali išsivystyti alerginės reakcijos į tam tikrą augalinės kilmės maistą. Šio kryžminio pasireiškimo imunopatologinis pagrindas yra skirtingų šaltinių antigenų kryžminis reaktyvumas dėl molekulinio panašumo tarp jų epitopų [58]. Šiuo atveju lemia struktūriniai baltymų panašumai tarp Hev b grupės alergenų ir augalinės kilmės maisto baltymų. Kryžminių reakcijų pasireiškimas tarp latekso ir tam tikro augalinės kilmės maisto produktų, skirtingų autorių duomenimis, pasitaiko nuo 21 proc. [59–69] iki 58 proc. [65, 70]. Manoma, kad tokį didelį skirtumą lemia skirtingi diagnostiniai metodai ir asmenų valgymo įpročiai [65, 71]. Dažniausiai reakcijos pasireiškia valgant bananą, kivį, avokadą, kaštoną, papają, bulvę ir pomidorą. Klinikinio pasireiškimo spektras yra labai įvairus – nuo silpnų simptomų iki anafilaksijos. Skirtingais duomenimis, anafilaksija pasitaiko nuo 5 proc. [72] iki 50 proc. [66]. Bananai, avokadai, kaštonai ir kiviai dažniausiai yra susiję su anafilaksinėmis reakcijomis [66, 71]. Kitas maistas – figos, papajos ir pomidorai – dažniausiai nesukelia sisteminių reakcijų. Tuo tarpu bulvės retkarčiais sukelia lengvas vietines reakcijas [71].

 Diagnostika

ODM – pirmojo pasirinkimo diagnostikos metodas, norint patvirtinti ar paneigti alergiją lateksui. Standartizuoti ekstraktai gali pasiekti 93 proc. jautrumą ir 100 proc. specifiškumą [73–75], jie yra pakankamai saugūs, nors būta ir pavienių anafilaksijos reakcijų [76]. Įodiniai mėginiai nerekomenduojami [5].

Odos lopo mėginiai naudojami lėtojo tipo reakcijų diagnostikai, kurios daugiausia nėra susijusios su latekso baltymais. Gumos priedus rekomenduojama tirti naudojant jų mišinius (karbamidų, parafenilendiaminų ir tiuramų mišinį), išskyrus N-I- parafenilendiaminą ir merkaptobenzothiazolą [76–80]. Latekso odos lopo mėginiai be priedų nerekomenduojami [78].

Specifinių IgE tyrimas atliekamas norint nustatyti kraujyje susidariusius specifinius IgE klasės antikūnus.

Provokaciniai mėginiai rekomenduojami, kai, anamnezės duomenimis, yra buvę alerginių reakcijų į lateksą, tačiau alerginiai mėginiai neigiami ar abejotini. Taip pat šiais mėginiais galima atskirti tikras alergines reakcijas nuo asimptominio įsijautrinimo [5].

Trynimo mėginiai gali būti klaidingai teigiami ir nėra standartizuoti, todėl jų diagnostinė reikšmė maža ir jie nėra naudojami [81].

Pirštinės naudojimo mėginio protokolai labai skiriasi, rekomenduojant naudoti nuo 15 min. iki 2 val. Sutarta, kad pirmiausia rekomenduojama dėvėti vieną antpirštį ant sudrėkinto piršto. Jeigu rezultatas neigiamas, tik tuomet dėvėti visą pirštinę (pudruotą). Vinilinė ar nitrilinė pirštinė naudojama ant kitos rankos kaip neigiama kontrolė. Rezultatas laikomas teigiamu, jei kontaktas su pirštine pasireiškia eritema, niežuliu, pūslelėmis ar kvėpavimo sistemos simptomais [5].

Gali būti atliekami provokuojamieji gleivinių mėginiai [5].

Gydymas

Alergijos lateksui gydymas susideda iš esamos reakcijos gydymo ir būsimų reakcijų prevencijos. Medikamentinis gydymas turėtų būti vykdomas pagal esamos reakcijos simptomus, naudojant latekso neturinčias medžiagas ir aplinkoje, kurioje nėra latekso alergenų. Svarbu diegti tinkamas priemones, kad ateityje būtų išvengta alerginių reakcijų [5].

Pacientų mokymas

Pacientai turi suvokti, kaip svarbu suprasti alergiją ir žinoti, kur gali būti latekso ir kaip jo išvengti. Ši atsargumo priemonė ypač svarbi sveikatos priežiūros įstaigose. Paciento medicininiuose dokumentuose, klinikinėje istorijoje aiškiai ir nedviprasmiškai turi būti nurodoma latekso alergija, pažymima slaugos užrašuose, chirurginėse ataskaitose ir prie paciento lovos [5].

 Latekso vengimas

Visiškas latekso vengimas laikomas neįmanomu, atsižvelgiant į tai, kaip plačiai jis yra paplitęs [82, 83], nors daugeliui alergiškų pacientų, kurie toleruoja kasdienius guminius daiktus, dažnai yra nereikalingas [84].

Galimos latekso alternatyvos

Daugumai gamtinio kaučiukinio latekso gumos gaminių yra alternatyva – neoprenas, polivinilchloridas, silikonas, poliuretanas ir vinilas. Svarbiausia latekso pirštinių, pagrindinių latekso alergenų šaltinio, pakeitimas sveikatos priežiūros įstaigose. Ne visos alternatyvos tinka visoms ligoninėse vykdomoms procedūroms. Polivinilchlorido (arba tiesiog vinilo) pirštinės neturi tokio paties barjero kaip latekso pirštinės [85–88], todėl nėra tinkama alternatyva apsaugai nuo infekcijų. Nitrilo (akrilonitrilo butadieno) pirštinės apsaugo nuo infekcijų panašiai kaip ir latekso pirštinės [87] ir yra panašaus citotoksinių medžiagų pralaidumo [88]. Chirurginėms procedūroms rekomenduojami sintetiniai polimerai, tokie kaip neoprenas (polichloroprenas), poliizoprenas, butadienas ir elastiprenas, atsižvelgiant į jų biomechanines ir barjerines savybes. Tačiau jų naudojimas yra ribotas, nes jie yra brangūs [89].

Kryžmiškai reaguojančių vaisių vengimas

Pacientai, kuriems pasireiškia latekso ir vaisių sindromas, turėtų vengti vaisių, su kuriais lateksas reaguoja kryžmiškai. Tačiau bendro sutarimo šiuo klausimu nėra [5].

 Prevencija, bendrieji reikalavimai ir ženklinimas

Vienas svarbiausių alergiškų pacientų poreikių yra teisingas visų latekso produktų ženklinimas dėl lengvesnio alergeno identifikavimo. Europos Sąjungoje vienkartinių medicininių pirštinių ženklinimas yra reglamentuotas. Taip pat egzistuoja direktyva dėl sanitarinių gaminių produktų ženklinimo ir vaistų, kuriuose kaip pagalbinė medžiaga gali būti latekso.

Kiti latekso gaminiai, tokie kaip prezervatyvai, namų apyvokos pirštinės ir kamuoliai, nėra įtraukti į šias taisykles [5].

Pirminė prevencija

Buvo rekomenduojami patvirtinti protokolai atliekant operacijas, siekiant išvengti alerginių reakcijų vaikams, turintiems įskiląjį stuburą. Šių protokolų taikymas sumažino įjautrintų pacientų skaičių, turėjusiems tą patį skaičių operacijų [26, 90–95]. Chirurginės intervencijos nėra vienintelis įjautrinimo būdas. Egzistuoja atopiškų vaikų dalis, kuriems niekada nebuvo atlikta chirurginė intervencija, bet jie yra jautrūs lateksui [90, 96], todėl vengimo priemonės turėtų būti įgyvendinamos ne tik ligoninėse, bet ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, odontologų kabinetuose ir bet kurioje vietoje, kurioje dalyvauja padidėjusios rizikos grupės vaikai.

Pastaraisiais metais prevencijos strategijos buvo sukurtos daugiausia sveikatos priežiūros įstaigoms. Visų sterilių pirštinių pakeitimas į kitų medžiagų yra prieštaringas. Nors ir negalima pasiekti visiško šių pirštinių pakeitimo alternatyvių medžiagų pirštinėmis, turėtų būti skatinamas tinkamas ir racionalus latekso pirštinių naudojimas [97]. Be to, įvairūs mokslo ir sveikatos priežiūros sektoriai vis tiek skatina naudoti pirštines be latekso. 2002 metais Amerikos alergijos akademija, Astmos ir imunologijos akademija paskelbė rekomendacijas, kaip išvengti latekso alergenų sensibilizacijos ir alergijos vystymosi sveikatos priežiūros įstaigose [98]:

  • racionalus latekso naudojimas;
  • nesterilių pirštinių naudojimas be miltelių; 
  • sterilių pirštinių atveju naudojimas be miltelių, o jei pudruotos, mažai baltymų turinčių pirštinių naudojimas.

Vėliau SEAIC Latekso komitetas paskelbė racionalių pirštinių naudojimo dokumentą [98]. Pagrindinės šio dokumento rekomendacijos yra naudoti pirštines tik tuomet, kai tai reikalinga, vengti pudruotų latekso pirštinių ir visada naudoti sintetines pirštines prižiūrint alergišką pacientą. Atlikti ir pateikti pagrindiniai sveikatos priežiūros darbuotojų pirminių prevencijos programų tyrimai, kurių duomenimis, taikant šias prevencijos priemones sumažėjo naujų alergijos atvejų per metus, teigiamų ODM, alergiškų pacientų skaičius [99–106].

Antrinė prevencija

Antrinė sveikatos priežiūros darbuotojų prevencija

Naudojant nepudruotas pirštines ir pirštines su mažu latekso baltymų kiekiu, sumažėja darbuotojų, kuriems pasireiškia alergijos simptomai ir sumažėja specifinio IgE koncentracijos [107–110]. Tyrimai patvirtina latekso priemonių vengimo naudą, o tai leidžia sveikatos priežiūros darbuotojams tęsti savo darbą [5].

Antrinė pacientų, esančių sveikatos priežiūros įstaigose, prevencija

Chirurginės operacijos yra viena sudėtingiausių spręstinų problemų, ypač tinkamas operacinių patalpų paruošimas. Keliuose paskelbtuose protokoluose (dažniausiai slaugos žurnaluose) rekomenduojamos skirtingos diagnostinės ir gydomosios procedūros latekso alergija sergantiems pacientams [111–115].

Antrinė pacientų, esančių už sveikatos priežiūros įstaigų ribų, prevencija

Kai kurie autoriai nurodo, kad pacientai negali visiškai išvengti latekso kasdieniame gyvenime. Tai gali būti problema nedidelėje labai įjautrintų pacientų grupėje, kurie linkę į labai sunkias alergines reakcijas [116–119]. Nepaisant to, kiek suteikiama informacijos, vis dar pasitaiko reakcijų. Kartais reakcijos labai sunkios dėl suvartoto alergeno maisto produktuose [120–122], žaisluose ar kituose objektuose [123–125].

 Kokia padėtis šiandien?

Per pastaruosius 15 metų lateksinių pirštinių gamintojai pritaikė naujus gamybos standartus – ėmė pirštinėse nenaudoti miltelių, papildomais apdirbimo būdais pačiose pirštinėse sumažino latekso baltymų kiekį. Didžiausią įtaką padarė pradėta sintetinių gumos pirštinių gamyba iš nitrilo butadieno gumos. Buvo investuota į polimerų chemiją, siekiant pagaminti pirštines, kurios būtų nepralaidžios virusams, atsparios mechaniniams dirgikliams, elastingos [9].

Didžiosios Britanijos Chirurginių medžiagų tyrimo laboratorija paskelbė duomenis, kad 1996 metais pudruotos latekso pirštinės turėjo 515 μg/g baltymų, o 2003 metais pirštinės be miltelių turėjo jau gerokai mažiau – 35 μg/g [126].

2017 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose galutinai uždrausta gaminti ir parduoti pudruotas medicinines pirštines [127].

Padidėjusi alergijos lateksui rizika asmenims, turintiems įskiląjį stuburą, dažnai mūvintiems lateksines pirštines ir atopiškiems asmenims išlieka, palyginti su bendrąja populiacija [9].

 Apibendrinimas

Latekso gaminiai yra labai paplitę, su jais susiduriame kasdien. Skirtingi gumos gaminiai gali turėti skirtingą kiekį alergenų, taip pat atsitiktinai patekti su maistu į organizmą ir sukelti įvairias alergines reakcijas. Pasibaigus epidemijos periodui ir įstaigose nustojus naudoti miltelines pirštines, padėtis, regis, stabilizavosi. Tai nebėra kasdienė gydytojo praktika, tačiau nederėtų pamiršti, kad lateksui alergiškų asmenų vis dar esama.

 

Literatūra:

  1. Custovic A. Allergen avoidance. In: Custovic A and Platts-Mills TAE, editors. Managing allergy. Oxford, UK: Medical Publishing, Inc. 2009, revised edition 2012. pp. 131–146.
  2. Kumar RP. Latex Allergy in Clinical Practice. Indian Journal of Dermatology. 2012;57(1):66-70.
  3. Chin HC. Method measuring the dry rubber content of field latex. RRIM training manual on analytical chemistry. Latex and Rubber Analysis RRIM KUala Lumpur 63, 1979.
  4. George UU, Andy JA., Joseph A. Biochemical and Phytochemical characteristic of Rubber Latex (Hevea brasiliensis) obtained from a Tropical Environment in Nigeria. International journal of Scientific & Technology Research, 2014;3( 8) 377-380.
  5. Cabañes N, Igea JM, de la Hoz B, et al. Latex allergy: position paper. J Investig Allergol Clin Immunol. 2012;22:313–330.
  6. Subramaniam A. The chemistry of natural rubber latex. In: Latex Allergy. Ed: Fink NJ. Immunol Allergy Clin N Am. 1995;15:1-21.
  7. Walls RS. Latex allergy: a real problem. Med J Aust. 1996;164:707-708.
  8. Archer BL, Barnard D, Cockbain EG, et al. Structure, composition and biochemistry of Hevea latex. In: The chemistry and physics of rubber-like substances, Bateman L (Ed), John Wiley & Sons, New York 1963. p.41.
  9. KellyKJ, Sussman G. Latex Allergy: Where Are We Now and How Did We Get There? J Allergy Clin Immunol Pract 2017; 5:1212–1216.
  10. Perera ALHA, Perera BGK. Development of an Economical Method to Reduce the Extractable Latex Protein Levels in Finished Dipped Rubber Products. Biomed Res Int 2017; 2017:9573021.
  11. Ellis H. Evolution of the Surgical Glove. Journal of the American College of Surgeons. 2008;207(6): 948-950.
  12. Randers-Pehrson J. The surgeon’s glove. Springfield (IL): Charles C. Thomas; 1960.
  13. Kelly KJ. Latex Allergy In: Leung DYM, editor. Pediatric Allergy: Principles and Practice. 2nd ed. Philadelphia, PA: Elsevier Saunders 2010: 613-639.
  14. Levy DA, Leynadier F. Latex allergy: review of recent advances. Curr Allergy Rep. 2001 Jan; 1(1):32-28.
  15. Alikhan A, Lachapelle JM, Maibach H. Textbook of Hand Eczema. Howard I.Springer-Verlag Berlin Heidelberg 2014; 296 p.
  16. Fuchs T. Latex allergy. J Allergy Clin Immunol 1994;93:951-952.
  17. Downing JG. Dermatitis from rubber gloves. N Engl J Med 1933;208:196-198.
  18. Ownby DR. A history of latex allergy. J Allergy Clin Immunol. 2002;110(2):27–32.
  19. Ylitalo L, Turjanmaa K, Palosuo T, Reunala T: Natural rubber latex allergy in children who had not yet undergone surgery and children who had undergone multiple operations. J Allergy Clin Immunol 1997, 100:606–612.
  20. Bernardini R, Novembre E, Ingargiola A, et al.: Prevalence and risk factors of latex sensitization in an unselected pediatric population. J Allergy Clin Immunol 1998, 101:621–625.
  21. Yassin MS, Sanyurah S, Lierl MB, Fischer TJ, Oppenheimer S, Cross J, O'Brien K, Steinmetz C, Khoury J. Evaluation of latex allergy in patients with meningomyelocele. Ann Allergy. 1992;69:207-211.
  22. Niggemann B, Buck D, Michael T, Wahn U. Latex provocation tests in patients with spina bifi da: who is at risk of becoming symptomatic? J Allergy Clin Immunol. 1998;102:665-670.
  23. Slater JE. Rubber anaphylaxis. N Engl J Med 1989; 320:1126-1130.
  24. Kelly KJ, Kurup V, Zacharisen M, et al. Skin and serologic testing in the diagnosis of latex allergy. J Allergy Clin Immunol 1993; 91:1140-1145.
  25. Kelly KJ, Pearson ML, Kurup VP, et al. A cluster of anaphylactic reactions in children with spina bifida during general anesthesia: epidemiologic features, risk factors, and latex hypersensitivity. J Allergy Clin Immunol 1994; 94:53-61.
  26. Niggemann B, Breiteneder H: Latex allergy in children. Int Arch Allergy Immunol 2000, 121:98–107.
  27. Hourihane JO, Allard MN, Wade AM, McEwan AI, Strobel S. Impact of repeated surgical procedures on the incidence and prevalence of latex allergy: a prospective study of 1263 children. J Pediatr 2002;140:479-482.
  28. Valks R, Conde-Salazar L, Cuevas M. Allergic contact urticaria from natural rubber latex in healthcare and non-healthcare workers. Contact Dermatitis 2004;50(4):222–224.
  29. Nettis E, Dambra P, Soccio AL, Ferrannini A, Tursi A. Latex hypersensitivity: relationship with positive prick test and patch test responses among hairdressers. Allergy 2003;58(1):57–61.
  30. Conde-Salazar L, Gatica ME, Barco L et al. Latex allergy among construction workers. Contact Dermatitis 2002;47(3):154–156.
  31. Bousquet J, Flahault A, Vandenplas O, Ameille J, Duron JJ, Pecquet C, Chevrie K, Annesi-Maesano I. Natural rubber latex allergy among health care workers: a systematic review of the evidence. J Allergy Clin Immunol. 2006 Aug;118(2):447-454.
  32. Heilman DK, Jones RT, Swanson MC, Yunginger JW. A prospective, controlled study showing that rubber gloves are the major contributor to latex aeroallergen levels in the operating room. J Allergy Clin. Immunol 1996;98(2):325–330.
  33. Ahmed SM et al. NHS Plus, Royal College of Physicians, Faculty of Occupational Medicine. Latex allergy: occupational aspects of management. A national guideline. London: RCP, 2008.
  34. Turjanmaa K, Alenius H, Reunala T, Palosuo T. Recent developments in latex allergy. Curr Opin Allergy Clin Immunol 2002;2(5):407–412.
  35. Wang WL, Kelly KJ, Klancnik M, Petsonk EL. Self-reported hand symptoms: a role in monitoring health care workers for latex sensitization? Ann Allergy 2012;109:314-318.
  36. Kekwick R, Bhambri S, Chabane MH, et al.: The allergenic properties of fresh and preserved Hevea brasiliensis latex protein preparations. Clin Exp Immunol 1996, 104:337–342.
  37. Doutre.MS. Occupational contact urticaria and protein contact dermatitis Eur J Dermatol. 2005;15(6):419-424.
  38. Carrillo T, Cuevas M, Munoz T, Hinojosa M, Moneo I. Contact urticaria and rhinitis from latex surgical gloves. Contact Dermatitis. 1986 Aug;15(2):69-72.
  39. Heilman DK, Jones RT, Swanson M, Yunginger JW. A prospective, controlled study showing that rubber gloves are the major contributor to latex aeroallergen levels in the operating room. J Allergy Clin Immunol. 1996;98:325-330.
  40. Jaeger D, Kleinhans D, Czuppon AB, Bauer X. Latex-specific proteins causing immediate-type cutaneous, nasal, bronchial, and systemic reactions. J Allergy Clin Immunol. 1992;9:501-507.
  41. Dieguez MC, Pulido Z, de la Hoz B, Blanco R, Cerecedo I, Fernandez-Caldas E, Swanson M. Latex allergy in healthcare workers: An epidemiological study in a Spanish hospital. Allergy Asthma Proc. 2007;28(5):564-570.
  42. Lleonart R, Corominas M. Rinitis ocupacional en una fabrica de esquies. Alergol Inmunol Clin. 2005;20(ext 2):142.
  43. Vandenplas O. Occupational asthma caused by natural rubber latex. Eur Respir J. 1995;8:1957-65.
  44. Ho A, Chan H, Tse KS, Chan-Yeung M. Occupational asthma due to latex in health care workers. Thorax. 1996;51:1280-1282.
  45. Acero S, Alvarez MJ, Garcia BE, Echechipia S, Olaguibel JM, Tabar AI. Occupational asthma from natural rubber latex. Specifi c inhalation challenge test and evolution. J Investig Allergol Clin Immunol. 2003;13:155-161.
  46. Laxenaire MC, Mertes PM; Groupe d'Etudes des Reactions Anaphylactoides Peranesthesiques. Anaphylaxis during anaesthesia. Results of a two-year survey in France. Br J Anaesth. 2001 Oct;87(4):549-58.
  47. Mertes PM, Laxenaire MC; GERAPAnaphylactic and anaphylactoid reactions occurring during anaesthesia in France. Seventh epidemiologic survey (January 2001-December 2002). Ann Fr Anesth Reanim. 2004;23(12):1133-1143.
  48. Mertes PM, Alla F. Laxenaire MC. Anaphylactic and anaphylactoid reactions occurring during anesthesia in France in 1999-2000. Anesthesiology. 2003;99:536-545.
  49. Sanchez-Rodenas L, Sanchez-Ortega JL. Intraoperative anaphylaxis in a patient with undiagnosed latex sensitivity. Rev Esp Anestesiol Reanim. 2005;52(2):67-70
  50. Thong BY, Yeow-Chan. Anaphylaxis during surgical and interventional procedures. Ann Allergy Asthma Immunol. 2004;92(6):619-628.
  51. Karila C, Brunet-Langot D, Labbez F, Jacqmarcq O, Ponvert C, Paupe J, Scheinmann P, de Blic J. Anaphylaxis during anesthesia: results of a 12-year survey at a French pediatric center. Allergy. 2005;60(6):828-834.
  52. Lieberman P. Anaphylactic reactions during surgical and medical procedures. J Allergy Clin Immunol. 2002;110(2):64-69.
  53. Draisci G, Nucera E, Pollastrini E, Forte E, Zanfi ni B, Pinto R,Patriarca G, Schiavino D, Pietrini D. Anaphylactic reactions during cesarean section. Int J Obstet Anesth. 2007;16(1):63-67.
  54. Ogata J, Minami K. Synthetic oxytocin and latex allergy. Br J Anaesth. 2007;98(6):845-846.
  55. Spears FD, Liu DW. Anaphylactoid reaction to syntocinon? Anaesthesia. 1994;49:550-551.
  56. Beezhold D, Reschke J, Kostyal D. Latex Protein: a “hidden” food allergen? Allergy and Asthma Proc. 2000;21:301-306.
  57. Bernardini R, Novembre E, Lombardi E, Pucci N, Vierucci A. Anaphylaxis to latex after ingestion of a cream-fi lled dougnhut contaminated with latex. J Allergy Clin Immunol. 2002;110:534-535.
  58. Blanco C. The Latex-Fruit Syndrome: A Review on Clinical Features. Internet Symposium on Food Allergens 2(3):2000.
  59. Kim KT, Hussain H. Prevalence of food allergy in 137 patients. Allergy Asthma Proc. 1999;20:95-97.
  60. Makinen-Kiljunen S. Banana allergy in patients with immediate-type hypersensitivity to natural rubber latex: characterization of cross-reacting antibodies and allergens. J Allergy Clin Immunol. 1994;3:990-996.
  61. M'Raihi L, Charpin D, Pons A, Bougrand P, Vervloet D. Crossreactivity between latex and banana. J Allergy Clin Immunol. 1991;87:129-130.
  62. Rodriguez M, Vega F, Garcia MT, Panizo C, Laffond E, Montalvo A, Cuevas M. Hypersensitivity to latex, chestnut, and banana. Ann Allergy. 1993;70:31-34.
  63. Fernandez de Corres L, Moneo I, Munoz D, Bernaola G, Fernandez E, Audicana M, Urrutia I. Sensitization from chestnuts and bananas in patients with urticaria and anaphylaxis from contact with latex. Ann Allergy. 1993;70:35-39.
  64. Anibarro B, Garcia-Ara MC, Pascual C. Associated sensitization to latex and chestnut. Allergy. 1993;70:130-131.
  65. Carriles Hulett A, Sanchez Borges M, Von Scanzoni C, Medina Jr. Very low frecuency of latex and fruti allergy in patients with spina bifi da from Venezuela: infl uence of socioeconomic factors. Ann Allergy Asthma Immunol. 1995;75:62-64.
  66. Blanco C, Carrillo T, Castillo R, Quiralte J, Cuevas M. Avocado hypersensitivity. Allergy. 1994;49:454-459.
  67. Blanco C. Latex-fruit syndrome. Curr Allergy Asthma Rep.2003;3:47-53.
  68. Wagner S, Radauer C, Hafner C, Fuchs H, Jensen-Jarolim E, Wuthrich B, Scheiner O, Breiteneder H. Characterization ofcross-reactive bell pepper allergens involved in the latex-fruit syndrome. Clin Exp Allergy. 2004;34:1739-1746.
  69. Karisola P, Kotovuori A, Poikonen S, Niskanen E, Kalkkinen N, Turjanmaa K, Palosuo T, Reunala T, Alenius H, Kulomaa MS. Isolated hevein-like domains, but not 31-kd endochitinases, are responsible for IgE-mediated in vitro and in vivo reactions in latex-fruit syndrome. J Allergy Clin Immunol. 2005;115(3);598-605.
  70. Lavaud F, Prevost A, Cossart C, Guerin L, Bernard J, Kochman S. Allergy to latex, avocado pear, and banana: evidence for a 30 kD antigen in immunoblotting. J Allergy Clin Immunol. 1995;95:557-564.
  71. Beezhold DH, Sussman GL, Liss GM, Chang NS. Latex allergy can induce clinical reactions to specifi c foods. Clin Exp Allergy. 1996;26:416-422.
  72. Brehler R, Theissen U, Mohr C, Luger T. "Latex-fruit syndrome": frequency of cross-reacting IgE antibodies. Allergy. 1997;52:404-410.
  73. Andre C, Sicard H, Hrabina M, Tran TX. Latex allergy diagnosis: in vivo and in vitro standardization of a natural rubber latex extract. Allergy. 1997 Jan;52(1):41-50.
  74. Lombardero M, Barber D, Rico P, Wikborg T, Sastre J. Characterization of latex extract for clinical use. In vitro measurements. J Allergy Clin Immunol. 2000;105:261.
  75. AAACI Position Statement: The use of Standardized Allergen Extracts. From the Committee on llergen Standardization. 1997. www.aaaai.org.
  76. Nicolaou N, Johnston GA. Anaphylaxis following prick testing with natural rubber latex. Contact Dermatitis. 2002;47(4):251-252.
  77. Rietschel RL, Fowler JF. Allergy to rubber. In: Fisher’s Contact Dermatitis. 5th ed. Philadelphia. Lippincott Williams & Wilkins 2001; 31:533-560.
  78. Wakelin SH, Jenkins RE, Rycroft RJ, McFadden JP, White IR. Patch testing with natural rubber latex. Contact Dermatitis. 1999 Feb;40(2):89-93.
  79. Wilkinson SM, Beck MH. Allergic contact dermatitis from latex rubber. Br J Dermatol. 1996 May;134(5):910-914.
  80. Bendewald MJ, Farmer SA, Davis MD. An 8-year retrospective review of patch testing with rubber allergens: the Mayo Clinic experience. Dermatitis. 2010 Feb;21(1):33-40.
  81. Turjanmaa K, Reunala T, Rasanen L. Comparison of diagnostic methods in latex surgical glove contact urticaria. Contact Dermatitis. 1988;19:241-247.
  82. Poley GE, Slater JE. Latex allergy. J Allergy Clin Immunol. 2000;105:1054-1062.
  83. Alenius H, Turjanmaa K, Palosuo T. Natural rubber latex allergy. Occup Environ Med. 2002;59:419-424.
  84. Valls A, Pascual CY, Caballero MT, Martin Esteban M. Alergia al latex. Allergol Immunolpathol. 2004;32:295-305.
  85. Korniewicz DM. Barrier protection of latex. Immunol Allergol Clin North Am. 2005;15:123-137.
  86. Douglas A, Simon T, Goddard M. Barrier durability of latex and vinyl medical gloves in clinical settings. Am Ind Hyg Assoc J. 1997;58:672-676.
  87. Rego A, Roley L. In-use barrier integrity of gloves: latex and nitrile superior to vinyl. Am J Infect Control. 1999;27:405-410.
  88. Wallemacq PE, Capron A, Vanbinst R, Boeckmans E, Gillard J, Favier B. Permeability of 13 different gloves to 13 cytotoxic agents under controlled dynamic conditions. Am J Health Syst Pharm. 2006;63:547-556.
  89. Lleonart R, Rubira NM. Prevencion de la alergia al latex en el personal sanitario. J Investig Allergol Clin Immunol. 2006;2:85-88.
  90. Nieto A, Mazon A, Pamies R, Lanuza A, Munoz A, Estornell F, Garcia-Ibarra F. Effi cacy of latex avoidance for primary prevention of latex sensitization in children with spina bifi da. J Pediatr. 2002;140:370-372.
  91. Cremer R, Hoppe A, Kleine Diepenbruck U, Blaker F. Longitudinal study on latex sensitization in children with pina bifida. Pediatr Allergy Immunol. 1998;9:40-43.
  92. Cremer R, Kleine-Diepenbruck U, Hering F, Holschneider AM. Reduction of latex sensitization in spina bifi da patients by a primary prophylaxis programme (fi ve years experience). Eur J Pediatr Surg. 2002;12:19-21.
  93. Cremer R, Kleine Diepenbruck U, Hoppe A, Blaker F. Latex allergy in spina bifi da patients--prevention by primary prophylaxis. Allergy. 1998;53:709-711.
  94. Niggeman B, Buck D, Michael T, Haberl H, Wahn U. Latex allergy in spina bifi da: at the turning point? J Allergy Clin Immunol. 2000;106:1201.
  95. Cremer R, Hoppe A, Klein-Diepenbruck U, Blaker F. Effects of prophylaxis on latex sensitization in children with spina bifida. Eur J Pediatr Surg. 1998;8:59.
  96. Cremer R, Lorbacher M, Hering F, Engelskirchen R. Natural rubber latex sensitisation and allergy in patients with spina bifida, urogenital disorders and oesophageal atresia compared with a normal paediatric population. Eur J Pediatr Surg. 2007;17:194-198.
  97. Warshaw HM. Latex allergy. J A Acad Dermatol. 1998;39:1-24.
  98. Charous BL, Blanco C, Tarlo S, Hamilton RG, Baur X, Beezhold D, Sussman G, Yuginger JW. Natural rubber latex allergy after twelve years: recommendations and perspectives. J Allergy Clin Immunol. 2002;109:31-34.
  99. Bousquet J, Flahault A, Vandenplas O, Ameille J, Duron JJ, Pecquet C, Chevrie K, Annesi-Maesano I. Natural rubber latex allergy among health care workers: a systematic review of the evidence. J Allergy Clin Immunol. 2006 Aug;118(2):447-54.
  100. Saary J, Kanani A, Alghadeer H, Holness DL, Tarlo SM. Changes in rates of natural rubber latex sensitivity among dental school students and staff after changes in latex globes. J Allergy Clin Immunol. 2002;109:131-135.
  101. Hunt LW, Kelkar P, Reed CE, Yunginger JW. Management of occupational allergy to natural rubber latex in a medical center: the importance of quantitative latex allergen measurement and objective follow-up. J Allergy Clin Immunol.2002;110(Suppl):96-106.
  102. Tarlo SM, Easty A, Eubanks K, Parsons CR, Min F, Juvet S, Liss GM. Outcomes of a natural rubber latex control program in an Ontario teaching hospital. J Allergy Clin Immunol. 2001 Oct;108(4):628-633.
  103. Schmid K, Christoph Broding H, Niklas D, Drexler H. Latex sensitization in dental students using powder-free gloves low in latex protein: a cross-sectional study. Contact Dermatitis. 2002;47:103-8.
  104. Latza U, Haamann F, Baur X. Effectiveness of a nationwide interdisciplinary preventive programme for latex allergy. Int Arch Occup Environ Health. 2005;78:394-402.
  105. Allmers H, Schmengler J, Skudlik C. Primary prevention of natural rubber latex allergy in the German health care system through education and intervention. J Allergy Clin Immunol. 2002;110:318-23.
  106. Turjanmaa K, Kanto M, Kautiainen H, Reunala T, Palosno T. Long-term outcome of 160 adult patients with natural rubber latex allergy. J Allergy Clin Immunol. 2002;110:70-74.
  107. Merget R, van Kampen V, Sucker K, Heinze E, Taeger D, Goldscheid N, Haufs MG, Raulf-Heimsoth M, Kromark K, Nienhaus A, Bruening T. The German experience 10 years after the latex allergy epidemic: need for further preventive measures in healthcare employees with latex allergy. Int Arch Occup Environ Health. 2010 Dec;83(8):895-903.
  108. Vandenplas O, Delwiche JP, Delpechin S, Sibille Y, Vande Weyer R, Delaunois L. Latex gloves with a lower protein content reduce bronchial reactions in subjects with occupational asthma caused by latex. Am J Respir Crit Care Med. 1995;151:887-891.
  109. Hamilton RG, Brown RH. Impact of personal avoidance practices on health care workers sensitized to natural rubber latex. J Allergy Clin Immunol. 2000;105:839-841.
  110. Vandenplas O, Jemart J, Delwiche JP, Evrard G, Larbanois A. Occupational asthma caused by natural rubber latex: outcome according to cessation or reduction of exposure. J Allergy Clin Immunol. 2002;109:125-130.
  111. Yuill GM, Saroya D, Yuill SL. A national survey of the provision for patients with latex allergy. Anaesthesia. 2003 Aug;58(8):775-777.
  112. Reines HD, Seifert PC. Patient safety: latex allergy. Surg Clin North Am. 2005;85:1329-1340.
  113. Steelman VM. Latex allergy precautions. A research-based protocol. Nurs Clin North Am. 1995;30:475-493.
  114. Rhodes A. Latex allergy awareness and protocol. Br J Perioper Nurs. 2000 Mar;10(3):157-162.
  115. Patriarca B, Korniewicz DM. Latex allergy and implications for urology nursing. Urol Nurs. 1999;19:187-191.
  116. Gentili A, Lima M, Ricci G, Pigna A, Fae M, Di Lorenzo E, Masi M, Baroncini S. Secondary prevention of latex allergy in children: analysis of results. Pediatr Med Chir. 2006;28:83-90.
  117. Ylitalo L, Alenius H, Turjanmaa K, Palosuo T, Reunala T. Natural rubber latex allergy in children: a follow up study. Clin Exp Allergy. 2000;30:1611-1617.
  118. Dieguez MC, Anton M, Blanco R, Pulido Z, Muriel A, de la Hoz B. Allergy to latex in childhood: a follow-up study. Allergologia et Immunopathol. 2006;34:17-22.
  119. Levy DA, Moudiki P, Leynadier F. Deproteinised latex condoms are well tolerated by latex allergic patients. Sex Transm Inf. 2001;77;202-203.
  120. Schwartz HJ. Latex: a potential hidden "food" allergen in fast food restaurants. J Allergy Clin Immunol. 1995 Jan;95(1 Pt 1):139-140.
  121. Beezhold AH, Reschke JE, Allen JM, Kostyal DA, Sussmen GL. Latex Protein: a “hidden” food allergen? Allergy Asthma Proc. 2000;21:301-306.
  122. Hughes TM. Natural rubber latex allergy to adhesive in chocolate bar wrappers. Contact Dermatitis. 2001 Jan;44(1):46-47.
  123. Fiocchi A, Restani P, Ballabio C, Bouygue GR, Serra A, Travaini M, Terracciano L. Severe anaphylaxis induced by latex as a contaminant of plastic balls in play pits. J Allergy Clin Immunol. 2001;108(2):298-300.
  124. Cogen FC, Beezhold DH. Hair glue anaphylaxis: a hidden latex allergy. Ann Allergy Asthma Immunol. 2002;88:61-63.
  125. Wakelin SH. Contact anaphylaxis from natural rubber latex used as an adhesive for hair extensions. Br J Dermatol. 2002;146:340-341.
  126. Personal communication from UK Surgical Materials Testing Laboratory at Latex Allergy Conference, Royal Free Hospital 2007.
  127. Food and Drug Administration. Banned devices; powdered surgeon’s gloves, powdered patient examination gloves, and absorbable powder for lubricating a surgeon’s glove. Pasiekiama https://www.federalregister.gov/documents/2016/12/19/2016-30382/banned-devices-powdered-surgeons-gloves-powderedpatient-examination-gloves-and-absorbable-powder. Accessed July 17, 2017.

 

Gyd. Simona Kašinskaitė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija Imunologijos ir alergologijos klinika

Leidinio „Internistas“ priedas Alergija. Astma. Imunologija, 2018 m.

 

 

 

 

Rašyti komentarą

Captcha