Meniu

Alergija ambrozijoms

2018-08-07

Alergija ambrozijoms

Įvadas

Ambrozijos (lot. Ambrosia) – astrinių (lot. Asteraceae) šeimai priklausanti augalų gentis [1], turinti apie 50 rūšių, iš kurių labiausiai paplitusios yra triskiautės ambrozijos (lot. Ambrosia trifida), plikavarpės ambrozijos (lot. Ambrosia psilostachya) ir kietinės ambrozijos (lot. Ambrosia artemisiifolia) [2, 3]. Kietinės ambrozijos yra plačiausiai paplitusi ambrozijų rūšis, todėl šiame straipsnyje ambrozijos ir kietinės ambrozijos vartojamos sinonimiškai.

Ambrozijos – Šiaurės ir Pietų Amerikoje savaime augančios piktžolės [4], tačiau kaip invaziniai augalai sutinkami ir kituose žemynuose, pavyzdžiui, Europoje, Azijoje, Australijoje [1–4]. Europoje jos pirmą kartą rastos Prancūzijoje 1846 metais [4]. Europoje pagrindinės šių augalų buveinės yra Rusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Italijoje [2, 3]. Greitas šių augalų plitimas kelia nerimą, nes ambrozijų žiedadulkės yra vienos pavojingiausių įkvepiamųjų alergenų pasaulyje, keliančių daug problemų alergiškiems žmonėms.

 

Ambrozijos Lietuvoje

Ambrozijos Lietuvoje pirmą kartą rastos 1884 metais Klaipėdoje [4]. Lietuvoje šis augalas nėra paplitęs, bet pavienių aptinkama kasmet. Ambrozijos pradeda žydėti vėlai – liepos pabaigoje ir rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Ore žiedadulkių fiksuojama rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais visoje šalies teritorijoje. Šių augalų plitimui didelę įtaką turi žemės ūkio paskirties žemės naudojimo pokyčiai ir šiltėjantis klimatas, ypač šiltas ir ilgas ruduo [4]. Ambrozijų žiedadulkės labai lakios, todėl į Lietuvą jų gali atskrieti net iš tolimiausių Europos kampelių. Ore sklandančių žiedadulkių kiekį Lietuvoje stebi ir tiria Šiaulių universiteto mokslininkai.

 

Ambrozijų žiedadulkės

Ambrozijos – vėjadulkiai, vienmečiai žoliniai 20–180 cm augalai, subrandinantys ir paskleidžiantys labai daug žiedadulkių. Ambrozijų vaisiai – 4–5 mm ilgio vienasėkliai lukštavaisiai, o žiedadulkės (2 pav.) beveik apvalios (vidutinis skersmuo per polius – 17,4 µm), o ties pusiauju – apvalios arba ovalios (vidutinis skersmuo per polius – 18,8µm), mažos ir labai lengvos, nes sienelės plonos, paviršius nelipnus [4]. Ambrozijų koncentracijos, sukeliančios alergijos simptomus, slenkstis yra 10 žiedadulkių m³

Šiuo metu nustatyti 22 alergenai, išskirti iš ambrozijų [3]. Amb a 1 – didysis ambrozijų alergenas, į jį reaguoja apie 95 proc. šiems augalams alergiškų žmonių [2, 5]. Amb a 11 – antrasis didysis alergenas, į kurį reaguoja apie 66 proc. pacientų [2, 6]. Kai kurie alergenai yra genčiai ar rūšiai specifiški, o kiti – panalergenai, kurie lemia kryžmiškumą šeimoje. Ambrozijos ir kiečiai (lot. Artemisia vulgaris) priklauso Asteraceae šeimos Asteroideae pošeimiui. Nustatyta, kad beveik visi pacientai, įsijautrinę kiečių žiedadulkėms, reaguoja ir į ambrozijų žiedadulkes, o dauguma ambrozijoms įsijautrinusių pacientų nereaguoja į kiečių alergenus [2, 7]. Kiečių žiedadulkių alergenas Art v 1 yra homologiškas ambrozijų Amb a 4, o Art v 6 – ambrozijų Amb a 1 alergenui, todėl galimos kryžminės reakcijos [7, 9].

 

Klinika

1875 metais amerikiečių gydytojas Morrillis Wymanas pirmasis aprašė ambrozijų žiedadulkių alergiją kaip rudens katarą [2]. Ambrozijų žiedadulkių sukeltas rinokonjunktyvitas paprastai simptomais nesiskiria nuo kitos etiologijos alerginio rinokonjuntyvito, o astma dažniausiai išsivysto jau esant ambrozijų žiedadulkių sukeltam rinitui. Astmos simptomams yra būdingas sezoniškumas, tačiau po kelerių metų (intervalas priklauso nuo individualių ir kitų veiksnių, tokių, kaip rūkymas, genetinė predispozicija), jei neskiriamas tinkamas gydymas, epizodinė astma progresuoja į visus metus trunkančią astmą [2].

Burnos (oralinės) alergijos sindromas, t. y. dėl kryžminių alerginių reakcijų išsivystanti alergija vaisiams, daržovėms ar kitiems produktams, dažniausiai pažeidžia burną ir ryklę. Simptomai pasireiškia greitai, trunka apie 5–30 min. Simptomus sukelia karščiui neatsparūs šviežių vaisių ir daržovių alergenai, kurie kryžmiškai reaguoja su žiedadulkių alergenais [10, 11]. Pavyzdžiui, pacientams, alergiškiems ambrozijų žiedadulkėms, simptomai gali išsivystyti suvalgius meliono, arbūzo, bananą, cukiniją, agurką [12].

Ambrozijos priklauso seskviterpenoidiniams augalams, todėl po tiesioginio kontakto su augalo dalimis gali išsivystyti dermatito simptomai [2].

 

Apibendrinimas

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvą dažniau pasiekia oro masės, atslinkdamos iš teritorijų, kuriose ambrozijos natūralizavosi ir suformavo gausius sąžalynus. Tai leidžia prognozuoti, kad daugės dienų, kai ore bus fiksuojama ambrozijų žiedadulkių. Manoma, kad iki 2050 metų šių augalų žiedadulkių koncentracija ore Europoje gali padidėti 4 kartus. Svarbu žinoti, kad alergijos simptomus gali sukelti ir Lietuvoje kol kas neįprasti, reti augalai – ambrozijos.

 

Gyd. Miglė Kuprienė

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centras

 

Literatūra:

  1. Fireman Ph., Slavin R.G. Atlas of allergies, 1999;29.
  2. Buters J, Alberternst B, Nawrath S, et al. Ambrosia artemisiifolia (ragweed) in Germany – current presence, allergological relevance and containment procedures. Allergo J Int 2015;24:108-120.
  3. Oswalt ML, Marshall GD. Ragweed as an Example of Worldwide Allergen Expansion. Allergy, Asthma, and Clinical Immunology 2008;4(3):130-135.
  4. Šaulienė I, ir kt. Kietinė ambrozija Lietuvoje (biologija, ekologija, poveikis): metodinė priemonė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2011, p. 8-28.
  5. Wopfner N, Gadermaier G, Egger M, et al. The spectrum of allergens in ragweed and mugwort pollen. Int Arch Allergy Immunol 2005;138:337-46.
  6. Bouley J, Groeme R, Le Mignon M, et al. Identi­cation of the cysteine protease Amb a 11 as a novel major allergen from short ragweed. J Allergy Clin Immunol 2015;doi: 10.1016/j.jaci.2015.03.
  7. Jahn-Schmid B, Hauser M, Wopfner N, et al. Humoral and cellular cross-reactivity between Amb a 1, the major ragweed pollen allergen, andits mugwort homolog Art v 6. J Immunol 2012;188:1559-67.
  8. Asero R, Wopfner N, Gruber P, et al. Artemisia and Ambrosia hypersensitivity: co-sensitization or co-recognition? Clin Exp Allergy 2006;36:658-65.
  9. Asero R, Bellotto E, Ghiani A, et al. Concomitant sensitization to ragweed and mugwort pollen: who is who in clinical allergy? Ann Allergy Asthma Immunol 2014;113:307-13.
  10. Rudzevičienė O. Vaikų alergija maistui, mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015;35-36.
  11. Werfel T, Asero R, Ballmer-Weber BK, et al. Position paper of the EAACI: food allergy due to immunological cross-reactions with common inhalant allergens, 1080.
  12. Dubakienė R. Klinikinė alergologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2011;25.

 

Plačiau skaitykite žurnalo "Internistas" priede "Alergija. Astma. Imunologija", 2018.

Rašyti komentarą

Captcha