ALFAadrenoblokatoriai

ALFA ADRENOBLOKATORIAI

Pagrindinė alfa1 adrenoblokatorių indikacija – šlapinimosi sutrikimų, sergant gėrybine prostatos hiperplazija, gydymas. Išskyrus doksazoziną ir anksčiau vartotą prazoziną, kiti šios grupės preparatai (alfuzozinas ir tamsulozinas) kardiologinių indikacijų (arterinė hipertenzija) neturi, tačiau jų hipotenzinis poveikis, įskaitant „pirmosios dozės“ ortostatinę hipotenziją, neabejotinas.

Sąveika su AKF inhibitoriais

Sąveikos rezultatas.

Hipotenzijos, įskaitant ir ortostatinio kolapso, pavojus.

Komentarai.

Pirmoji alfaadrenoblokatoriaus dozė turi būti minimali ir skiriama vakare po valgio. Būtina stebėti arterinį kraujospūdį.

Šaltinis: Bainbridge A. D., Meredith P.A., Elliott H. L. A clinical pharmacological assessment of doxazosin and enalapril in combination. Br J Clin Pharmacol. 1993 Dec;36(6):599-602.

Sąveika su Angiotenzino II receptorių blokatoriais

Sąveikos rezultatas.

Stipresnis antihipertenzinis poveikis.

Komentarai.

Nors formaliai tikėtina didesnė ortostatinės hipotenzijos rizika, duomenų apie tokią sąveiką nėra.

Sąveika su betaadrenoblokatoriais

Sąveikos rezultatas.

Hipotenzija, įskaitant ortostatinį kolapsą.

Komentarai.

Alfaadrenoblokatoriai dėl jų vazodilatacinio poveikio sukelia refleksinę tachikardiją. Betaadrenoblokatoriai blokuoja minėtą tachikardiją ir sustiprina

hipotenzinį poveikį.

Šaltinis: Seideman P. et al. Prazosin first dose phenomenon during combined treatment with a beta-adrenoceptor blocker in hypertensive patients. Br J Clin Pharmacol. 1982 Jun;13(6):865-70.

Sąveika su centrinio poveikio miorelaksantais (tizanidinu)

Sąveikos rezultatas.

Hipotenzija, įskaitant ortostatinę.

Komentarai.

Farmakodinaminė sąveika dėl tizanidino alfa2 adrenoreceptorius stimuliuojančios poveikio.

Rekomenduojama laikytis bendrų alfaadrenoblokatorių skyrimo rekomendacijų (skirti mažiausią dozę vakare po valgio, stebėti arterinio kraujospūdžio pokyčius).

Šaltinis: www.vvkt.lt. Tizanidino „Preparato charakteristikų santrauka“.

Sąveika su 5-fosfodiesterazės

inhibitoriais (sildenafiliu, vardenafiliu, taladafiliu ir avanafiliu)

Sąveikos rezultatas.

Hipotenzija, įskaitant ortostatinį kolapsą.

Komentarai. Jeigu pacientas ilgą laiką vartoja alfaadrenoblokatorius, ortostatinės hipotenzijos rizika yra mažesnė. Taladafilio derinys su alfa1 adrenoreceptorių blokatoriais yra įtrauktas į gėrybinės prostatos hiperplazijos gydymo rekomendacijas.

Šaltiniai: Kloner R. A. et al. Interaction between the phosphodiesterase 5 inhibitor, tadalafil and 2 alpha-blockers, doxazosin and tamsulosin in healthy normotensive men. J Urol. 2004 Nov;172(5 Pt 1):1935-40. Kloner R. A. Pharmacology and drug interaction effects of the phosphodiesterase 5 inhibitors: focus on alpha-blocker interactions. Am J Cardiol.

2005 Dec 26;96(12B):42M-46M. Epub 2005 Dec 5.

Sąveika su tiazidiniais diuretikais

Sąveikos rezultatas.

Hipotenzija, įskaitant ortostatinę.

Komentarai.

Alfaadrenoblokatoriai sulaiko skysčius organizme, taigi, derinys farmakodinaminiu požiūriu gali būti naudingas. Antra vertus, 2013 m. Europos hipertenzijos draugijos rekomendacijose alfaadrenoblokatoriai rekomenduojami tik kaip „trečiojo“ pasirinkimo vaistai rezistencinei hipertenzijai gydyti, o jų deriniai su diuretikais, nors ir nelaikomi racionaliais, tačiau nėra kontraindikuotini.

Šaltinis: Maruenda J., Bhatnagar V., Lowenthal D. T. Hypertension in the elderly with coexisting benign prostatic hyperplasia. Urology. 1999 Mar;53(3 Suppl 3a):7-12; discussion 12-3, 41-2.

Sąveika su kalcio kanalų blokatoriais (verapamiliu, diltiazemu)

Sąveikos rezultatas.

Hipotenzija, įskaitant ortostatinę.

Komentarai.

Verapamilis ir diltiazemas slopina alfaadrenoblokatorius (doksazoziną, alfuzoziną ir tamsuloziną) metabolizuojančius fermentus, todėl didina alfaadrenoblokatorių koncentraciją plazmoje. Taip pat galima (įskaitant ir dihidropiridininius kalcio antagonistus) ir farmakodinaminė sąveika.

Pats verapamilis turi alfaadrenoreceptorius blokuojančių savybių.

Pirmoji alfaadrenoblokatoriaus dozė turi būti minimali ir skiriama vakare po valgio. Stebėti arterinį

kraujospūdį.

Šaltinis: Michel M. C. et al. A 6-month large-scale study into the safety of tamsulosin. Br J Clin Pharmacol. 2001 Jun;51(6):609-14.

Sąveika su maistu

Sąveikos rezultatas.

Maistas lėtina alfaadrenoblokatorių rezorbciją į kraują ir jų maksimalią koncentraciją plazmoje.

Komentarai.

Nustatyta, kad maistas mažina ortostatinės hipotenzijos pavojų. Todėl visais atvejais alfaadrenoblokatorius rekomenduojama vartoti po valgio.

Šaltinis: Jauregui-Garrido B., Jauregui-Lobera I. Interactions between antihypertensive drugs and food. Nutr Hosp. 2012 Nov-Dec;27(6):1866-75.

Sąveika su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo

Sąveikos rezultatas.

Sumažėjęs antihipertenzinis poveikis.

Komentarai.

NVNU slopina vazodilatacinių prostaglandinų sintezę. Antra vertus, ši sąveika (skirtingai nuo kitų antihipertenzinių vaistų) nelaikoma kliniškai reikšminga.

Šaltinis: Llorca C.S. et al. Interactions between ibuprofen and antihypertensive drugs: Incidence and clinical relevance in dental practice. Med Oral Patol Oral Cir Bucal. 2008 Nov 1;13(11):E717-21.

Tamsulozino sąveika su kitais vaistais

Tamsulozinas dėl savo santykinai nedidelio poveikio arteriniams kraujospūdžiui ir selektyvumo prostatos lygiesiems raumenims yra dažniausiai vartojamas alfaadrenoblokatorius gėrybinei prostatos hiperplazijai gydyti.

Vaistą metabolizuoja fermentai CYP2D6 ir CYP3A4 fermentai, todėl tamsulozino, greičiausiai ir doksazozino, sąveika su minėtų fermentų inhibitoriais gali būti kliniškai reikšminga.

Sąveika su ŽIV-proteazės inhibitoriais

Sąveikos rezultatas.

Hipotenzija, įskaitant ortostatinę.

Komentarai.

Daugelis ŽIV-proteazių inhibitorių (pvz., ritonaviras) stipriai slopina fermentus, metabolizuojančius tamsuloziną. Dėl to kliniškai reikšmingai didėja tamsulozino koncentracija plazmoje ir jo hipotenzinis poveikis.

Tamsulozinas nevartotinas su dauguma ŽIV-proteazės inhibitorių, taip pat kitais minėtus fermentus stipriai slopinančiais vaistais, pvz., klaritromicinu.

Šaltiniai: Hughes P. J. et al. Protease Inhibitors for Patients With HIV-1 Infection: A Comparative Overview. P. T. 2011 Jun;36(6):332-45. Taip pat žr. atskirų vaistų „Preparato charakteristikų santraukas“ (www.vvkt.lt).