Nušalimas

NUŠALIMAS

Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia toje aplinkoje.
Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Paprastai nušalimo galima išvengti; nušąlama tik labai nepalankiomis aplinkybėmis, kurios priklauso arba nepriklauso nuo paties žmogaus.

Klasifikacijair priežastys
Pagrindinės nušalimą sukeliančios priežastys.
1. Klimatinės sąlygos: temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai padidina sušalimo  tikimybę. Žemesnė už 00 C temperatūra bei drėgmė (sausa ir šalta) padidina nušalimo riziką. Nulinė ir aukštesnė už nulį temperatūra bei drėgmė padidina apkasų pėdos ir imersinės pėdos atsiradimo tikimybę  (kūno dalis, dažniausiai kojos, ilgą laiką būna šlapios). Garavimas pučiant menkiausiam vėjeliui labai pagreitina kūno šilumos praradimą ir gali pasunkinti nušalimą.
2. Palyginti stacionari veikla, pavyzdžiui, budėjimas stebėjimo poste didina nušalimo tikimybę. Be to, galima greičiau sušalti, jeigu žmogus:
•liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);
•priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone);
•stovi vandens apsemtame apkase;
•turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti;
•nenormaliai maitinasi ir nepailsi;
•neturi sąlygų asmens higienai.
3.Fizinis nuovargis sukelia apatiją, kuri nulemia neveiklumą, nesirūpinimą savimi, todėl sumažėja šilumos gamyba. Visa tai padidina nušalimo riziką.
4. Apranga bei avalynė irgi turi tam didelės įtakos.
5. Nesaikingas alkoholio ir apskritai bet kokių narkotinių medžiagų vartojimas didina riziką ne tik priimti blogus sprendimus, bet ir prarasti sąmonę šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju atsiranda sąlygos nušalti.

Lokalūs šalčio sukelti pažeidimai skirstomi į tris pagrindines grupes.
1.Nuožvarba. Tai nesunkus šalčio sukeltas pažeidimas, dėl kurio neapsaugota oda, ypač ilgesnį laiką, t.y. kelias valandas, būdama šaltyje, sutrūkinėja. Sutrūkusias odos vietas niežti, jos būna jautrios. Daugiausiai nuožvarbos atsiradimą skatina odos sausumas ir nešvarumas.
2.Apkasų pėda, imersinė pėda. Apkasų pėda pasireiškai tuo atveju, jeigu ji ilgai būna drėgnoje pliusinėje temperatūroje. Nejudrios pėdos, ypač jei kojinės sudrėkusios ir spaudžia batai (tas pablogina kraujotaką), yra labai pažeidžiamos. Tai rimtas pažeidimas, gresiantis net kojų pirštų ar pėdų netekimu. Pėdos vandenyje išbuvusios labai ilgai, gali ištinti tiek, kad net gali užspausti kraujagysles ir sustabdyti kraujotaką.
3.Nušalimas. Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas, kurį sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinėje temperatūroje. Be to jis priklauso nuo vėjo, buvimo laiko tokioje aplinkoje ir aprangos. Labiausiai nušalti gali skruostai, noris, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Nušalimas gali pažeisti odą (paviršinis) arba ir gilesnius audinius (gilus). Gilus nušalimas – labai rimtas pažeidimas ir tik tinkama pirmoji pagalba gali padėti išvengti rankų ir kojų pirštų, plaštakų, pėdų ar jų dalių netekimo pavojaus arba jį sumažinti.

Kaip atpažinti ?

Nuožvarbą galima atpažinti iš pažeistoje vietoje esančios patinusios, raudonos, jautrios ir niežtinčios odos. Nors negydoma nuožvarba ir nėra labai grėsminga, tačiau besitęsiantis pažeidimas gali virsti užkrėstomis, išopėjusiomis ir kraujuojančiomis žaizdomis.

„Apkasų pėdai“  yra būdinga tai, kad pažeistų pėdų dalys būna šaltos ir beskausmės, kartais sustingusios, pulsas silpnas, jose gali būti jaučiamas karštis, gali atsirasti deginantis skausmas. Vėliau oda išblykšta, ant jos atsiranda melsvų dėmių, pulsas silpnėja. Gali atsirasti pūslių, patinimas, paraudimas, karštis, kraujavimas ir gangrenavimas.
Nušalimo požymiai:
•bet kurios kūno dalies jautrumo netekimas (sustingimas);
•staigus pažeistos dalies odos pabalimas, virpėjimas;
•odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);
•pūslės;
•tinimas arba jautrumas;
•pažeistų vietų nejautrumas skausmui;
•išbalusi, pageltusii, vašką primenanti oda;
•kietai sušalę audiniai.


Pirmoji pagalba
Tikslai
1. Užtikrinti savo saugumą.
2. Nutraukti šalčio poveikį ir atšildyti.
3. Įvertinti nukentėjusiojo būklę, suteikti pagalbą, vadovaujantis ABCD principu bei malšinti skausmą.
4. Kviesti pagalbą.

Veiksmai
Užtikrinkite savo saugumą (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie nukentėjusiojo).

Jeigu yra nuožvarbai.
1. Palaikykite pažeistą vietą prie savo kūno kelias minutes, kad ji apšiltų. Šildykite pažeistą kūno dalį stipriai spausdami rankomis ar glausdami ją pažastyse arba prie kitos kūno dalies.

Svarbu! Jokiu būdu netrinkite ir nemasažuokite.

Jeigu yra apkasų pėda.
1. Atsargiai nuvilkite spaudžiančius drabužius, nuaukite batus, nuimkite papuošalus ir bet kokius kitus spaudžiančius daiktus.
2. Šildykite pažeistas kūno dalis rankomis arba savo ar nukentėjusiojo pažastyje.  
3. Apsaugokite pažeistas kūno dalis nuo traumos ir gresiančios infekcijos.
4. Perrenkite (jeigu yra galimybė) nukentėjusįjį sausais laisvais drabužiais ir apklokite keliais šiltais apklotais.
5. Kuo greičiau perkelkite nukentėjusįjį į šiltą patalpą.
6. Kuo greičiau organizuokite nukentėjusiojo gabenimą į gydymo įstaigą.
Kai pažeistos dalys atšyla, nukentėjusysis gali jausti deginantį skausmą. Simptomai gali neišnykti dar kelias dienas ar savaites.

Jeigu yra nušalimas.
1. Šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba prie pilvo.
2. Ant veido, ausų ir nosies uždėkite delnus paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus.
3. Jei nušalo rankos, atsekite megztinį ir nukentėjusiojo rankas priglauskite prie jo kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų kūno šilumos.
4. jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno.
5. Nešildykite nukentėjusiojo pėdų ar kitų nušalusių vietų, jei jam reikės eiti ar keliauti į gydymo įstaigą tolesniam gydymui. Papildomų pažeidimų galimybė vaikštant yra mažesnė, kai pėdos yra sušalusios, nei tada, kai jos sušildytos (geriausia išvengti vaikščiojimo.) Šildymas lauke padidina infekcijos, gangrenos ir kitų pažeidimų riziką.
6. Atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus.
7. Uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga). Kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistas vietas nepažeistumėte dar labiau.
8. Pamerkite nušalusią kūno dalį į 38-400 C temperatūros vandenį.  
9. Atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį.
10. Pakelkite pažeistas kūno dalis, kad sumažėtų tinimas.
11. Organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

Pavojai ir pastabos
•    Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išvengti kūno dalių praradimo
•    Negalima:
– šildyti kūno dalių masažuojant arba laikant arti atviros ugnies, nes sušalusios dalys, būdamos nejautrios, gali nudegti;
-trinti pažeistų dalių sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;
-tepti tepalu
-duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.