Virusinės karpos

Ligos aprašymas

Karpos yra vienas dažniausių odos susirgimų. Karpų atsiranda odoje, gleivinėse ir netgi gerklose (ant balso stygų). Tai blyškios spalvos nelygaus paviršiaus gerybiniai dariniai. Visas karpų rūšis sukelia virusai, priklausantys Papova virusų grupei. Karpomis užsikrečiama tiesioginio kontakto metu per pažeistą odą, tačiau galima užsikrėsti ir per daiktus. Virusui prasiskverbti padeda: odos sausumas, pažeidimai, padidėjęs prakaitavimas, sumažėjęs odos pH. Vieną kartą užsikrėtus, virusas plinta pažeisdamas kitus odos arba gleivinių plotus, pvz.: nusidraskius karpą, kraujas kartu su virusu patenka ant kitų odos vietų, kur atsiranda nauja karpa, tačiau į gilesnius sluoksnius virusas nesiskverbia ir kartu su krauju į kitas kūno vietas neplinta.

Karpų rūšys

Padų karpos;
Paprastosios karpos;
Plokščiosios karpos;
Siūlinės karpos;
Smailiagalės kondilomos.

Simptomai

Užsikrėtus karpas sukeliančiu virusu, karpos pradeda augti ne iškart. Inkubacinis periodas, kurio metu karpos virusas yra organizme, tačiau išoriškai nepasireiškia, yra 1-8 mėnesiai.

Padų karpomis užsikrečiama pirtyse, baseinuose, ypač jei nedėvima avalynė. Šios karpos panašios į nuospaudas – tai kieti odos dariniai, lygiu paviršiumi, virš odos neiškilę. Nuo nuospaudų karpos skiriasi tuo, kad jų paviršiuje yra maži juodi taškeliai, apie karpas sustorėja oda ir jos būna labai skausmingos.

Paprastosios karpos dažniausiai atsiranda ant plaštakų. Iš pradžių atsiranda smeigtuko galvutės dydžio virš odos iškilęs mazgelis, kuris didėja. Mazgeliai neturi aiškių ribų, yra gruoblėtu paviršiumi, kieti, šviesios spalvos dariniai, kartais jų paviršiuje matomi maži juodi taškeliai. Dažniausiai karpų neskauda, tačiau augdamos prie nagų  jos gali būti skausmingos.

Siūlinės karpos dažniausiai aptinkamos veido, kaklo odoje, aplink lūpas ir akis. Tai ilgi, ploni, minkšti, nelygaus paviršiaus, normalios odos spalvos speneliai.

Plokščiosios karpos – šiek tiek virš odos pakilę, lygiu paviršiumi, apvalios arba daugiakampės formos mazgeliai. Paprastai jų dydis neviršija 3 mm. Šios rūšies karpos yra rausvos arba rudos spalvos, kartais su gelsvu atspalviu. Dažniausiai aptinkamos veide, plaštakose, kelių odoje. Neretai šios karpos išnyksta savaime negydant ir nepalikdamos randų.

Smailiagalėmis kondilomomis užsikrečiama lytiškai santykiaujant arba per užkrėstus daiktus. Jų plitimą skatina uždegiminiai procesai (pašutimas, gonorėja, chlamidiozė) ir netinkama asmens higiena. Šios rūšies karpos nedidelės, smeigtuko galvutės dydžio, rausvos išaugos. Vėliau jos gali pradėti šlapiuoti, labai padidėti. Dažniausiai aptinkamos aplink išangę, varpos galvutės srityje, lytinėse lūpose makštyje, sėdmenų odoje, tarpvietėje. Negydomos smailiagalės kondilomos labai išveša, šlapiuoja, gali užkimšti šlaplę, makštį. Net ir išgydžius ligą, ji gali atsinaujinti.

Gydymas

Karpų gydymo metodai yra labai įvairūs. Pagrindiniai gydymo metodai yra du – konservatyvus ir chirurginis. Egzistuoja ir mišrūs gydymo metodai, kai taikomas ir konservatyvus, ir chirurginis gydymas.

Konservatyvūs gydymo metodai – salicilo rūgšties, sidabro nitrato, kantakuro, podofilino preparatai, gydymas imunomoduliatoriais ir citostatikais.

Chirurginiai gydymo metodai – karpų šalinimas elektrokauteriu („prideginimas“), krioterapija (šaldymas skystu azotu), fotodinaminė terapija, lazerinė chirurgija.

Profilaktika

O ką daryti kad karpų apskritai neatsirastų?

Pirmiausia, lankantis viešuose baseinuose, pirtyse reikėtų dėvėti savo avalynę, rankšluosčius. Taip pat, reikėtų prižiūrėti savo odą – vengti sausumo, per didelio nuolatinio prakaitavimo, nuolatinio odos buvimo šlapioje ar drėgnoje aplinkoje. Jei karpų yra nuolat traumuojamose vietoje (pvz.:vyrams barzdos srityje) tam, kad apsisaugoti nuo karpų išplitimo reikėtų esamas karpas pašalinti. Ir galiausiai – stiprinkite savo imuninę sistemą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas