Trauminis pneumotoraksas
Anatomija
Kvėpavimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: kvėpavimo takai ir plaučiai. Kvėpavimo takuose cirkuliuoja įkvėptas ir pašalintas iš plaučių oras. Plaučiuose vyksta deguonies pasisavinimas į kraują ir anglies dvideginio šalinimas. Plaučius iš visų pusių dengia labai plona plėvelė, vadinama pleura. Ji taip pat iškloja ir vidinį krūtinės ląstos paviršių. Tarp krūtininės ir plaučių (visceralinės) pleuros susidaro siauras uždaras tarpas, vadinamas pleuros ertme. Joje yra šiek tiek skysčio, kurio pagrindinė funkcija – neleisti plaučiams trintis į krūtinės ląstą kvėpavimo metu.
Ligos aprašymas
Pneumotoraksas – tai oro patekimas ir susikaupimas pleuros ertmėje. Šis oras spaudžia plautį iš išorės ir plautis subliūkšta. Skiriamos šios pneumotorakso rūšys: trauminis, spontaninis (įvykstantis savaime), jatrogeninis (po įvairių medicininių procedūrų). Trauminis pneumotoraksas gali būti: atviras, uždaras ir spaudžiantis. Ši pneumotorakso rūšis – dažniausiai pasitaikanti komplikacija po krūtinės ląstos traumų.
Ligos priežastis
Trauminį pneumotoraksą sukelia krūtinės ląstos trauma. Jis gali atsirasti po įvairių aštriais ir bukais daiktais padarytų traumų (dūrio peiliu, adata imant biosinę medžiagą, autoįvykio metu, lūžus šonkauliams ir pan.).
Simptomai
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
Dusulys,
Aštrus vienos krūtinės ląstos pusės skausmas (priklausomai nuo to, kur yra pažeidimas).
Pats paprasčiausias pneumotorakso tipas – atviras. Jo metu yra žaizda krūtinės ląstoje, per kurią oras iš aplinkos patenka į pleuros ertmę ir iš jos pasišalina kvėpavimo metu. Uždaras pneumotoraksas yra kiek sudėtingesnis, sukelia aukščiau minėtus simptomus. Labai pavojingas, reikalaujantis greitos pagalbos – spaudžiantis pneumotoraksas. Jo metu su kiekvienu įkvėpimu oro pleuros ertmėje vis didėja, spaudžiamas ne tik plautis, bet ir širdis, kuri gali sustoti.
Diagnostika
Pagrindinis diagnostikos metodas – krūtinės ląstos rentgenograma. Gali būti atliekama ir kompiuterinė tomografija.
Gydymas
Gydymas labai priklauso nuo trauminio pneumotorakso tipo. Atviro pneumotorakso metu svarbu kuo greičiau hermetizuoti krūtinės ląstą, o tuomet drenuoti pleurą (įvedamas tuščiaviduris vamzdelis, per kurį oras pasišalina į išorę). Uždaro pneumotorakso metu – drenuojama pleuros ertmė. Esant spaudžiančiam pneumotoraksui – pirmiausia jis verčiamas atviru, kad kuo greičiau pasišalintų perteklinis oras. Tuomet krūtinės ląsta hermetizuojama ir įvedamas drenas.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas