Meniu

Suaugusiųjų respiracinis sindromas

Anatomija
Kvėpavimo sistemą sudaro kvėpavimo takai ir plaučiai. Skiriami viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai. Apatinius kvėpavimo takus sudaro trachėja ir bronchai. Bronchai keletą kartų šakojasi ir pereina į bronchioles (labai smulkūs bronchai), kurios daug kartų išsišakoja vis labiau smulkėdamos ir galiausiai pereina į alveoles (bronchų tęsinys – plaučiai). Alveolėse vyksta dujų apykaita.

 

Ligos aprašymas
Ūminis respiracinis distreso sindromas – tai įvarių priežasčių sukeltas ūminis kvėpavimo nepakankamumas, kurio metu dėl plaučių edemos (skysčio kaupimosi alveolėse) staiga sutrinka deguonies pasisavinimas iš alveolių į kraują.

 

Ligos priežastis
Šio sindromo metu skystis plaučiuose atsiranda iš smulkiausių plaučių kraujagyslių. Skystis pro kraujagysles gali pereiti tik tokių būklių metu, kai yra pažeidžiama jų membrana (sienelė). Dažniausiai respiracinis distreso sindromas pasitaiko sunkiai sergantiems ar sužalotiems žmonėms. Dažniausios šią patologiją sukeliančios būklės yra šios:
Sepsis (išplitusi kraujo infekcija);
Aspiracija skrandžio turiniu (turinys iš skrandžio patenka į plaučius);
Labai sunkus plaučių uždegimas;
Galvos ar krūtinės ląstos trauma.

 

Simptomai
Respiracinio distreso sindromo metu klinikiniai simptomai vystosi labai greitai, per keletą valandų. Jų pasireiškimas priklauso nuo būklės sunkumo. Dažniausiai pasireiškia:
Striprus dusulys;
Dažnas kvėpavimas;
Didelis silpnumas, nuovargis, sumišimas;
Sumažėjęs kraujo spaudimas.

 

Diagnostika
Diagnozuojant šią patologiją nustatomi parcialiniai kraujo dujų slėgiai (kvėpavimo nepakankamumo požymiai). Krūtinės ląstos rentgenogramoje susirgimui būdingi pokyčiai nustatomi jau pirmąją parą. Kartais gali būti atliekama ir kompiuterinė tomografija (tiksliau nustatomi pakitimai plaučių audinyje).

 

Gydymas
Liga gydoma intensyvios terapijos skyriuje. Dažnai prijungiamas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas. Skiriami antibakteriniai preaparatai. Stabilizavus būklę, gydomas pagrindinis susirgimas. Šio susirgimo prognozė nėra gera. Miršta 50-90 % sergančiųjų.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha