Meniu

Šlapimo nelaikymas, nepatikslintas

Kas tai yra?

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas. Aiškinant šiek tiek paprasčiau - tai šlapinimasis tuomet, kai žmogus to nenori (negalėjimas sulaikyti šlapimo). Šis sutrikimas pasitaiko pakankamai dažnai. Patologija nustatoma maždaug 15 % vyresnio amžiaus žmonių (virš 60 metų), tačiau ji gali atsirasti ir jaunesniame amžiuje. Moterims šlapimo nelaikymas diagnozuojamas šiek tiek dažniau nei vyrams.

 

Sutrikimo priežastis

Šlapimo nelaikymas nėra laikomas liga. Tai tiesiog tam tikras simptomas, kuris gali atsirasti dėl labai daug įvairių priežasčių: gyvenimo įpročių, fizinės veiklos ar ligos. Paprastai šlapimo nelaikymas atsiranda tuomet, kai dėl šių priežasčių sutrinka šlaplės sfinkterio (rauko, sulaikančio šlapimą pūslėje) valinga kontrolė.

 

Rizikos faktoriai

Skiriami nekeičiamieji šlapimo nelaikymo rizikos veiksniai – tai amžius (dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje) ir lytis (moterims išsivysto dažniau). Taip pat yra keičiamieji (modifikuojamieji) rizikos veiksniai – tai rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas. Šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko tarp sergančiųjų inkstų ligomis bei cukriniu diabetu.

 

Simptomai

Egzsituoja įvairūs šlapimo nelaikymo tipai. Kai kuriems nevalingo šlapimo tekėjimo epizodai pasitaiko nedažnai, paties šlapimo būna nedaug, vos keletas lašų, kitiems šis sutrikimas gali labai pabloginti gyvenimo kokybę, kadangi šlapimas teka beveik nuolat. Skiriami šie šlapimo nelaikymo tipai:

Streso šlapimo nelaikymas. Jis atsiranda tam tikrų būklių metu, kuomet padidėja spaudimas: kosulio metu, čiaudint, juokiantis, keliant sunkius daiktus. Šių būklių metu dėl susilpnėjusio šlaplės rauko išteka nedaug šlapimo. Streso šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko moterims dėl fizinių pokyčių po gimdymo, menopauzės ar kitų būklių.
Šlapimo nelaikymas dėl staiga atsiradusio noro šlapintis. Šios būklės metu dėl įvairių priežasčių (šlapimo takų infekcijos, nervų sistemos pažeidimo ir kt.) staiga atsiranda nesuvaldomas noras šlapintis ir dažniausiai žmogus nespėja nueiti iki tualeto net būdamas namuose. Būklė dar vadinama dirgliąja šlapimo pūsle.
Perteklinio šlapimo nelaikymas. Atsiranda tuomet, kai šlapimo pūslė dėl įvairių priežasčių (paprastai susiję su neurologine patologija) nuolat būna perpildyta. Esant pilnai šlapimo pūslei kartais iš jos išteka šiek tiek šlapimo.
Mišrus šlapimo nelaikymas (pasitaiko kelių tipų šlapimo nelaikymas).

 

Diagnostika

Išsiaiškinami šlapimo nelaikymo ypatumai. Fizinės apžiūros metu gali būti tikrinama dubens raumenų jėga, vyrams atliekamas digitalinis prostatos tyrimas. Atliekama šlapimo, kraujo tyrimai (nustatyti priežasčiai, pvz. infekciniam susirgimui). Tikslingas ultragarsinis šlapimo pūslės tyrimas, kurio metu nustatomas liekamasis šlapimo pūslės tūris. Dar viena svarbi tyrimų grupė – urodinaminiai tyrimai, kurių metu nustatoma šlaplės rauko (detruzoriaus) būklė esant prisipildžiusiai ir tuščiai šlapimo pūslei.

 

Gydymas

Stresinio šlapimo nelaikymo metu dažnai pakanka tik dubens raumenų stiprinimo pratimų ir tam tikrų medikamentų (pvz., α-adrenomimetikų), kurie pagerina rauko būklę. Dirgliai šlapimo pūslei papildomai gali būti skiriami antimuskarininiai vaistai. Sunkesniais atvejais pasirenkama chirurginio gydymo taktika (šiuo metu labai populiarios transobturacinės implantuojamųjų raiščių operacijos).

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos: pūslės

Rašyti komentarą

Captcha