Skarlatina

Ligos aprašymas
Tyrimai
Gydytojai
Video
Simptomai
Straipsniai

Ligos aprašymas

Tai ūminė labai užkrečiama bakterinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, intoksikacija, tonzilių uždegimu ir kūno bėrimu.

 

Sukėlėjas

Skarlatiną 90 procentų atvejų sukelia A grupės beta hemoliziniai streptokokai, rečiau C ar G grupių. Šios bakterijos gamina karščiavimą sukeliančius toksinus, kurių yra 5 tipai, todėl kartais būna keletas skarlatinos epizodų.

 

Paplitimas

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis ligonis, ypač svarbūs lengvomis formomis, taip pat streptokokų sukelta angina ar nosies ir ryklės uždegimu, sergantys ligoniai. Ligonis užkrečiamas nuo ligos pradžios ir negydant tokiu išlieka 10-21 dienas, o gydant periodas sutrumpėja iki 24valandų. Infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su ligoniu ar užkrato nešiotoju. Per maistą, pieną ar vandenį užsikrečiama retai. Sergamumas padidėja šaltuoju metų laiku, dažniausiai serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Persirgus įgyjamas imunitetas, retai sergama pakartotinai.

 

Simptomai

Simptomai paprastai atsiranda po 2-7 dienų nuo užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Skarlatina pirmiausiai yra gerklės (ryklės ir tonzilių) infekcija, kuri pasireiškia tonzilitu, skaudančia gerkle, sutrikusiu rijimu, apsinešusiu liežuviu ir jautriais požandikauliniais limfmazgiais. Iš toksinių apraiškų būna galvos skausmas, aukšta temperatūra (39-400C), padažnėjęs pulsas ir kartais vėmimas bei pilvo skausmas. Be visada pasireiškiančio tonzilito, gali būti gomurio bėrimas, kuris vadinamas enantema. Bėrimą sudaro skaisčiai raudonos dėmelės, kurių gali būti matoma visoje ryklėje. Liežuvio paviršius esti baltas, su apnašomis, matomos raudonos liežuvio spenelių viršūnėlės: išryškėja skarlatinai būdingas „braškinis liežuvis“. Vėliau panašos nusilupa, lieka raudonas jautrus paviršius, matomi liežuvio speneliai – toks vaizdas vadinamas „avietiniu liežuviu“. Gali būti čiuopiama blužnis ir stebimi padidėję limfmazgiai, ypač kaklo ar pažandžio. Skarlatinai būdingas kūno bėrimas, vadinamas egzantema, išryškėja per 24 valandas. Jis atsiranda staiga, nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną lieka nepažeisti. Bėrimas būna simetriškas, nedirginantis, paraudusioje odoje atsiranda smulkių taškelių. Stipriau išberia apatinę pilvo dalį, nugarą, pažastis, kirkšnis ir vidines šlaunų vietas. Petechijos – smuklios kraujosruvos, atsirandančios alkūnės linkyje, dar vadinamos Pastia požymiu. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti. Odos eritema ir bendrieji ligos simptomai išnyksta per 6-9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti ir tai tęsiasi iki keletos savaičių, ypač stipriai šerpetoje delnai ir padai. Pastaruoju metu vis dažnesni lengvi ligos pasireiškimai. Ypač retai skarlatina komplikuojasi kaklo adenitu, dažniau ausies, nosies, sinusų, gerklės uždegimais. Vėlyva komplikacija – ūminis poststreptokokinis reumatas.

 

Diagnostika

Svarbiausia klinika, ypač enantemos požymiai. Taip pat remiamasi kraujo tyrimu, jei randamas padidėjęs neutrofilų ir eozinofilų skaičius. Skarlatinos diagnozę pagrindžia tonzilių ar užpkalinės ryklės sienelės nuograndų pasėlyje rastas streptokokas A ar padidėjęs antikūnų prieš bakterijų isskyriamą fermentą – streptoliziną titras.

 

Gydymas

Skarlatina gydoma antibiotikais ankstyvoms pūlingoms komplikacijoms ir ūminiam poststreptokokianiam reumatui išvengti. Rekomenduojamas poilsio režimas iki 15 dienų. Esant sunkiai būklei, detoksikuojama elektrolitų, gliukozės tirpalais, lašinamai į veną. Karščiuojant skiriami temperatūrą mažinantys vaistai. Burna skalaujama 2 % sodos ar kitais dezinfekuojančiais tirpalais. Skiriama vitaminų, ypač askorbo rūgšties. Odai pradėjus šerpetoti, rekomenduojama kasdien praustis šilti vandeniu su muilu duše.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
bėrimas
delnai
infekcija
ligonis
simptomai

Rašyti komentarą