Šizofrenija

Ligos aprašymas
Gydytojai
Video
Simptomai
Straipsniai
Vaistai ligai gydyti

Ligos aprašymas

„Schizo“ – skilęs, „phren“ – protas. Tai psichikos progresuojantis sutrikimas, kurima būdingas psichikos funkcijų skilimas, specifiniai asmenybės pakitimai, nespecifiniai psichopatologiniai sindromai (su kliedesiais, haliucinacijomis). Liga išsivysto 15-25 metų amžiuje, bet gali prasidėti ir vaikystėje ar senatvėje. Dažnai paauglystėje atsiradus pirmiems ligos simptomams, ji neatpažįstama, palaikoma tai asmenybės brendimo savotiškumu, paauglystės keistumu. Ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios, bet manoma, kad genetinis polinkis, gimdymo traumos, virusinės infekcijos nėštumo metu, imuniniai sutrikimai, nervų sistemos vystymosi sutrikimai, endokrininiai faktoriai (brendimas, klimakterinis periodas), tarpasmeninių ryšių sutrikimas vaikystėje turi svarbią reikšmę.

 

Simptomai

Šizofrenija yra skirstoma į:

a) paprastą – prasideda jauname amžiuje (16-18m.), darosi sunku susikaupti, mokytis, atsiranda pasyvumas, interesų praradimas. Mokytojai dažniausiai tai įvardina tingumu, bet vėliau išryškėja ir kiti simptomai, kaip atsiribojimas nuo aplinkinių, valios praradimas, emocijų skurdumas, gali pradėti valkatauti, atsirasti haliucinacijos (pvz., matyti tai, ko nėra, girdėti tai, ko nėra). Dažnai pradeda kliedėti, t.y., patologiškai mąstyti, samprotauti realybės neatitinkančiais tikrovės faktais. Gali būti haliucinacijų pasireiškimas – tariamas nesamų dalykų jutimas.

b) hebefreninę – tokie ligoniai atrodo kaip maži vaikai, jie kvailioja, maivosi, dūksta, pokštauja, jų elgesys neatsakingas, neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika neadekvati situacijoje, kikena, šypsosi, rodo grimasas, gali išsirenginėti pašalinių akivaizdoje, tuštintis į drabužius, patalynę.

c) katatoninę – gali pasireikšti hiperkinezė (didelis judrumas), komandinis paklusnumas ar visiškas nejudrumas. Tokie ligoniai gali ilgai išbūti vienoje pozicijoje nejudėdami. Jiems būdingas sumažėjusi reakcija į aplinką.

d) paranodinė – tai dažniausiai pasitaikanti forma išsivysčiusiose šalyse. Jos eiga gali būti priepuolinė, nuolatinė su haliucinacijomis, persekiojimo ar kitokiais kliedesiais. Jiems būdingas dirglumas, nervingumas, staigus pyktis, įtarumas, baimingumas.

 

Diagnostika ir gydymas

Šizofreniją diagnozuoja psichinių ligų specialistai, išsamiai surinkę anamnezę. Gydymas paprastai taikomas visą gyvenimą,kad būtų sušvelninta ligos eiga, pasiekta maksimalus psichosocialinis funkcionavimas tarp ligos epizodų (neuroleptikai, antidepresantai, normotimikai, raminamieji ir kt.) Vaisto, visiškai išgydančio šizofreniją, nėra. 

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Komentarai

2015-08-30 | Michail
Jei kam bus įdomu - čia mano istorija (*.pdf failas 150 megabaitu Yandex-diske - https://yadi.sk/i/kjNefN9ui2726 ) - rusiškai Sergu šizofrenija 14 metu, 2 metus praleidau ligoninėje Žiegždriuse. Dabar mokausi taikomosios matematikos bakalauro studijose.
2015-08-22 | vaiva
Po patirto psichoemocinio soko patekau i psichiatrijos klinika. Jokios psichologines paramos,jokiu konsultaciju, anei vienos gyd. vizitacijos. Triniesi nuo ryto iki vakaro:skaitai knyga ziuri tv.,issiviri kavos, arbatos.Ka prisimenu gero tai tik bendravimas su kitais ligoniais daugiau ten nieko nera. Pasikviete psichiatre sedi issidrebusi aptukusi vos po 5 min.pokalbio raso diagnoze ir slopinanciu vaistu.Grizau namo su ju paskirtu gydimu.Nuvaziavau dviraciu 0.5 km. kritau kaip maisas,neatsimenu kaip grizau namo. Pasakiau tai psichiatrei"Ka tu nusisneki,as geriau zinau"Psichiatrai ir siais laikais yra nemenkas ginklas norint susidoroti uzdeti apynasri neitinkanciam.Lengva ranka rasomi recepciukai ilgo veikimo psichotropiniams vaistam lengva ranka rasys siuntimuka i slaugos ligonine?Lai psichiatrai su savo trupuciu medicininem fantazijom laikosi atokiau nuo musu.Metai laiko nevartoju vaistu ir nera blogiau
2015-06-16 | steponas
Simptomai Šizofrenija yra skirstoma į: a) paprastą – prasideda jauname amžiuje (16-18m.), darosi sunku susikaupti, mokytis, atsiranda pasyvumas, interesų praradimas. Mokytojai dažniausiai tai įvardina tingumu, bet vėliau išryškėja ir kiti simptomai, kaip atsiribojimas nuo aplinkinių, valios praradimas, emocijų skurdumas, gali pradėti valkatauti, atsirasti haliucinacijos (pvz., matyti tai, ko nėra, girdėti tai, ko nėra). Dažnai pradeda kliedėti, t.y., patologiškai mąstyti, samprotauti realybės neatitinkančiais tikrovės faktais. Gali būti haliucinacijų pasireiškimas – tariamas nesamų dalykų jutimas. b) hebefreninę – tokie ligoniai atrodo kaip maži vaikai, jie kvailioja, maivosi, dūksta, pokštauja, jų elgesys neatsakingas, neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika neadekvati situacijoje, kikena, šypsosi, rodo grimasas, gali išsirenginėti pašalinių akivaizdoje, tuštintis į drabužius, patalynę. c) katatoninę – gali pasireikšti hiperkinezė (didelis judrumas), komandinis paklusnumas ar visiškas nejudrumas. Tokie ligoniai gali ilgai išbūti vienoje pozicijoje nejudėdami. Jiems būdingas sumažėjusi reakcija į aplinką. d) paranodinė – tai dažniausiai pasitaikanti forma išsivysčiusiose šalyse. Jos eiga gali būti priepuolinė, nuolatinė su haliucinacijomis, persekiojimo ar kitokiais kliedesiais. Jiems būdingas dirglumas, nervingumas, staigus pyktis, įtarumas, baimingumas. MAN NEATITINKA NEI VIENAS SIMPTOMAS, o šeria PSICHOTROPIKAIS KAIP ATSIKRATYTI PRIEVARTOS?

Rašyti komentarą