Meniu

Raudonukė

Ligos aprašymas

Tai ūmi virusinė liga, pasireiškianti bėrimu ir karščiavimu, išplitusiu limfinių mazgų padidėjimu. Vaikų raudonukė – nesunki, greitai praeinanti, ypač retai besikomplikuojanti liga. Galimi įgimti defektai kūdikiui, gimusiam iš ankstyvais nėštumo mėnesiais infekuotais motinos.

 

Sukėlėjas

Raudonukės sukėlėjas yra Rubivirus genties virusas. Jis aplinkoje neatsparus, greitai žūna džiūdami, veikiant ultravioletiniams spinduliams, dezinfekcinėms medžaigoms. Virusas pasižymi teratogeniniu poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiajai apsigimimų pavojus labai didelis.

 

Paplitimas                                                            

Infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis raudonuke. Žmonės yra vieninteliai viruso šeimininkai. Sukėlėją perduoda vienas žmogus kitam tiesioginio kontakto būdu ir su smulkiais vandens lašeliais iš kvėpavimo takų. Galimas perdavimas vaisiui per placentą. Imlumas virusui visuotinis, bet dažniausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai ir imlūs suaugusieji. Ligonis tampa užkrečiamas apie 1 savaitę iki ir mažiausiai 4  dienos po bėrimų atsiradimo. Persirgus susidaro tvirtas ilgalaikis imunitetas. Dažniausiai raudonuke sergama žiemą ir pavasarį. Esti grupinių susirgimų.

 

Simptomai

Raudoniuke susergama praėjus 11-24 dienoms nuo užsikrėtimo. Raudonukės simptomai paprastai yra lengvi, todėl pirmasis ligos simptomas, į kurį atkreipiamas dėmesys, yra bėrimas. Smulkus rožinės spalvos, plintantis nuo veido žemyn, pirmąją dieną jis primena tymų bėrimą, tačiau nebūna bėrimo etapiškumo. Smulkių raudonų bėrimo elementų galima pamatyti ir ant minkštojo gomurio gleivinės. Odos bėrimo elementai gali susilieti, kartais išbertą odą niežti. Prieš išberiant ligonis sukarščiuoja, skundžia bendru silpnumu, nedideliu galvos skausmu, kartais – raumenų ir sąnarių skausmais. Būdinga paraudusi gerklė, akys, kosulys. Visada padidėja pakaušio limfmazgiai už ausų ir sprando srityje, kartais - blužnis. Atsiradus bėrimui nustojama karščiuoti, bėrimas išlieka 1-5 dienas, kol visiškai išnyksta.

 

Diagnostika

Raudonukės diagnozę galima patvirtinti radus specifinių IgM, IgG klasės antikūnų (apsauginių imuniteto veiksnių), išskyrus virusą iš nosiaryklės sekreto, kraujo, likvoro, šlapimo, nustačius raudonukės viruso nukleorūgštį klinikinėje medžiagoje.

 

Gydymas

Specifinių vaistų nuo raudonukės nėra. Ligoniai gydomi namuose. Karščiavimui mažinti ir detoksikuoti rekomenduojama dažnai gerti šiltų skysčių, sunkiais atvejais lašinės kristaloidų infuzijos. Išsivysčius hemoraginiam sindromui skiriama prednizolono.

 

Profilaktika

Pagrindinė ir vienintelė efektyvi raudonukės profilaktikos priemonė – skiepai. MMR (tymų, parotitinės infekcijos ir raudonukės) vakcina skiepijama dažniausiai antraisiais gyvenimo metais, antroji dozė leidžiama 6-7 metų vaikams. Vakcina padeda išvengti įgimtos raudonukės atvejų.

Šaltinis |Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas |Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Rašyti komentarą

Captcha